Kelk aukštyn tyras rankas maldai

„Aš norėčiau, kad vyrai visur, kur melsis, keltų aukštyn tyras [„ištikimas“, NW] rankas, be pykčio ir nesantaikos“ (1 TIMOTIEJUI 2:8).

1, 2. a) Kaip žodžiai iš 1 Timotiejui 2:8 taikytini besimeldžiantiems Jehovos žmonėms? b) Ką dabar aptarsime?

JEHOVA tikisi, kad jo žmonės bus ištikimi jam ir vienas kitam. Anot apaštalo Pauliaus, ištikimybė ir malda yra neatsiejamos: „Aš norėčiau, kad vyrai visur, kur melsis, keltų aukštyn tyras [„ištikimas“, NW] rankas, be pykčio ir nesantaikos“ (1 Timotiejui 2:8). Matyt, Paulius turėjo omenyje viešą maldą „visur, kur“ krikščionys rinksis draugėn. Kas turi sakyti maldą Dievo tautos vardu susirinkimo sueigose? Tik šventi, teisūs, pagarbūs vyrai, stropiai atliekantys visas Rašte nurodytas pareigas Dievui (Ekleziasto 12:13, 14). Jie turi būti dvasiškai bei moraliai tyri ir visiškai atsidavę Jehovai Dievui.

² Ypač susirinkimo vyresnieji turi ‛kelti aukštyn ištikimas rankas’ maldai. Jų nuoširdžios maldos per Jėzų Kristų rodo ištikimybę Dievui ir padeda išvengti ginčų bei pykčio protrūkių. Iš tikrųjų kiekvienas vyras, privilegijuotas viešai melstis krikščionių susirinkimo vardu, privalo būti be rūstybės, pagiežos ir ištikimas Jehovai bei jo organizacijai (Jokūbo 1:19, 20). Kokie dar yra Biblijos nurodymai tiems broliams, kuriems duota privilegija viešai melstis kitų žmonių vardu? Ir kokie yra kai kurie Rašto principai, taikytini mūsų asmeninėms bei šeimos maldoms?

Maldą apgalvok iš anksto

3, 4. a) Kodėl dera iš anksto apgalvoti viešą maldą? b) Ką žinome iš Rašto apie maldų trukmę?

³ Jei mūsų paprašė viešai pasimelsti, galbūt atsiras laiko iš anksto bent kiek apgalvoti maldą. Tada galėtume paminėti svarbius dalykus, užuot sakę ištęstą, padriką maldą. Žinoma, vieni patys irgi galime melstis balsu. Mes meldžiamės tiek, kiek geidžiame. Jėzus ištisą naktį meldėsi prieš išsirinkdamas 12 apaštalų. Tačiau įsteigdamas savo mirties Minėjimą, jis su vynu bei duona rankose, matyt, meldėsi trumpai (Morkaus 14:22-24; Luko 6:12-16). Mes žinome, jog net trumputės Jėzaus maldos buvo visiškai priimtinos Dievui.

⁴ Sakykim, mes turime privilegiją melstis šeimos vardu prieš valgį. Tokia malda galėtų būti gana trumpa; joje, be kita ko, reikėtų padėkoti už maistą. Meldžiantis viešai prieš krikščionių sueigą arba po jos, nereikia ilgai tęsti ir minėti daugelio dalykų. Jėzus kritikavo Rašto aiškintojus, ‛besidangstančius ilgomis maldomis’ (Luko 20:46, 47). Dievobaimingas žmogus niekada neturėtų taip daryti. Tačiau kartais vieša malda turėtų būti ilgesnė. Pavyzdžiui, vyresniajam, paskirtam pasakyti baigiamąją maldą asamblėjoje, reikėtų iš anksto apgalvoti ją ir galima būtų paminėti keletą punktų. Bet ir tokia malda neturi būti ištęsta.

Kreipkis į Dievą pagarbiai

5. a) Ką reikia turėti omenyje meldžiantis viešai? b) Kodėl reikia melstis tauriai ir pagarbiai?

⁵ Melsdamiesi viešai, neužmirškime, jog kreipiamės ne į žmogų. Juk mes, nuodėmingi kūriniai, maldaujame visatos Valdovo Jehovos (Psalmių 8:4-6, 10; 72:28). Todėl mus turi saugoti pagarbi baimė nepasakyti kažko tokio arba taip, kad nepatiktų jam (Patarlių 1:7). Psalmininkas Dovydas giedojo: „Dėl didžio Tavo gailestingumo einu į Tavo buveinę; Tavęs bijodamas, žemai lenkiuosi šventyklos link“ (Psalmių 5:7, Brb red.). Jei ir mes esame taip nusiteikę, kaip turime melstis viešai per Jehovos Liudytojų sueigą, kai mus to paprašo? Jei reikėtų kalbėti karaliui, mes tai darytume pagarbiai ir tauriai. O mūsų maldos Jehovai, „amžinybės Karaliui“, ar neturėtų būti dar tauresnės bei pagarbesnės? (Apreiškimas 15:3, NW) Todėl melsdamiesi neturime sakyti „labas rytas, Jehova“, „siunčiame tau sveikinimus“ arba „geros dienos“. Iš Rašto žinome, jog viengimis Dievo Sūnus Jėzus Kristus niekada taip nesikreipė į savo dangiškąjį Tėvą.

6. Ko turime nepamiršti ‛artindamiesi prie malonės sosto’?

⁶ Paulius sakė: „[„Turėdami laisvę kalbėti“, NW] artinkimės prie malonės sosto“ (Žydams 4:16). Nors esame nuodėmingi, tačiau, turėdami „laisvę kalbėti“, galime kreiptis į Jehovą, nes tikime Jėzaus Kristaus išperkamąja auka (Apaštalų darbai 10:42, 43; 20:20, 21). Tačiau tokia „laisvė kalbėti“ nereiškia, kad mes galime šnekučiuotis su Dievu arba nepagarbiai kalbėti jam. Jei norime, kad mūsų viešos maldos patiktų Jehovai, turime kreiptis su derama pagarba bei orumu; jose taip pat neturi būti kokių nors pranešimų, asmeninių patarimų ar pabarimų.

Melskis nuolankia dvasia

7. Kaip Saliamonas parodė nuolankumą melsdamasis per Jehovos šventyklos dedikaciją?

⁷ Ar meldžiamės viešai, ar asmeniškai, svarbiausia — būkime nuolankūs (2 Kronikų 7:13, 14). Karalius Saliamonas nusižeminęs meldėsi viešai per Jehovos šventyklos dedikaciją Jeruzalėje. Saliamonas ką tik buvo baigęs statyti vieną iš pačių didingiausių visoje žemėje pastatų. Tačiau jis nuolankiai meldė: „Argi Dievas iš tiesų gyvens žemėje? Štai dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, juo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau“ (1 Karalių 8:27, Brb red.).

8. Kaip rodomas nuolankumas meldžiantis viešai?

⁸ Kaip ir Saliamonas, mes turime būti nuolankūs viešai melsdamiesi kitų vardu. Meldžiantis reikia vengti dirbtinumo, tačiau savo balso tonu galime išreikšti nuolankumą. Nuolankios maldos nesakomos iškilmingu arba jausmingu tonu. Jose dėmesys sutelkiamas ne į besimeldžiantį asmenį, o į Tą, kuriam skirta malda (Mato 6:5). Nuolankumą taip pat parodome maldos turiniu. Jei meldžiamės nuolankiai, nereikalausime, kad Dievas padarytų kažką taip, kaip norime. Priešingai: mes maldausime Jehovos veikti pagal jo šventą valią. Pavyzdys yra psalmininkas, rodęs deramą požiūrį: „Ak, Viešpatie, gelbėk, meldžiu! Ak, Viešpatie, maldauju, duok sėkmės!“ (Psalmių 118:25, NTP; Luko 18:9-14)

Melskis iš širdies

9. Koks geras Jėzaus patarimas užrašytas Mato 6:7 ir kaip jį galima pritaikyti?

⁹ Kad tavo viešos arba asmeniškos maldos patiktų Jehovai, reikia melstis iš širdies. Todėl neturime vis kartoti sudėtą maldą negalvodami, ką sakome. Jėzus Kalno pamoksle patarė: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie [klaidingai] tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.“ Kitaip tariant, Jėzus pasakė: „Netuščiažodžiaukite, nekartokite beprasmiškai“ (Mato 6:7, NW; išnaša).

10. Kodėl to paties dalyko derėtų melsti ne vieną kartą?

¹⁰ Žinoma, mums tenka melsti to paties dalyko daug kartų. Tai ir pridera, nes Jėzus skatino: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta“ (Mato 7:7). Galbūt tavo vietovėje Jehova išplėtojo skelbimo veiklą, todėl labai reikia naujos Karalystės salės (Izaijo 60:22). Tai derėtų pasakyti meldžiantis asmeniškai bei viešai — Jehovos tautos sueigose. Tokie prašymai nėra ‛tuščias kartojimas’.

Neužmiršk dėkoti ir šlovinti

11. Kaip taikyti patarimą iš Filipiečiams 4:6, 7 meldžiantis asmeniškai bei viešai?

¹¹ Daugelis žmonių tik prašo ko nors, tačiau meilė Jehovai Dievui turi skatinti mus dėkoti jam ir girti jį tiek asmeniškoje, tiek viešoje maldoje. „Nieku per daug nesirūpinkite, — rašė Paulius, — bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7). Taip, be maldavimų bei prašymų, reikia ir dėkoti Jehovai už dvasines bei materialines palaimas (Patarlių 10:22). Psalmininkas giedojo: „Aukok Dievui šlovinimo auką ir atitesėk Aukščiausiajam savo įžadus“ (Psalmių 49:14). Vienoje maldingoje Dovydo giesmėje buvo tokie jaudinantys žodžiai: „Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį“ (Psalmių 69:30, Brb red.). O mūsų vieša bei asmeniška malda ar tokia?

12. Kaip šiandieną išsipildo žodžiai iš Psalmių 99:4, 5 ir, tai matydami, už ką galime dėkoti Dievui bei šlovinti jį?

¹² Psalmininkas giedojo apie Dievą: „Įeikite į jo vartus su šlovinimu, į jo prieangius su giesme; garbinkite jį, šlovinkite jo vardą. Nes Viešpats yra geras, jo gailestingumas per amžius ir jo ištikimybė per kartų kartas“ (Psalmių 99:4, 5). Šiandieną visų tautų žmonės eina į Jehovos šventyklą ir už tai galime jį šlovinti bei dėkoti jam. Ar tu dėkoji Dievui už savo Karalystės salę ir rodai dėkingumą reguliariai būdamas ten drauge su jį mylinčiais žmonėmis? Ar joje tu nuoširdžiu balsu giedi gyrių bei padėką savo mylinčiam dangiškajam Tėvui?

Niekada nesidrovėk melstis

13. Kokie Rašto pavyzdžiai rodo, jog turime maldauti Jehovą net tuomet, kai dėl savo kalčių jaučiamės neverti tai daryti?

¹³ Mes turime kreiptis į Dievą karšta malda net tada, kai dėl savo kalčių jaučiamės neverti tai daryti. Kai žydai nusidėjo vesdami svetimšales, Ezra atsiklaupė, ištiesė savo ištikimas rankas į Dievą ir nuolankiai meldė: „Mano Dieve, man gėda pakelti akis į Tave, nes mūsų nusikaltimai peraugo mus, o mūsų kaltė siekia dangų. Nuo savo tėvų laikų iki šios dienos mes labai nusikaltome... Kai visa tai užgriuvo ant mūsų už mūsų piktus darbus ir didelius nusikaltimus, vis dėlto Tu, mūsų Dieve, baudei mus švelniau, negu buvome verti, ir davei mums išgelbėjimą. Argi mes vėl galėtume laužyti Tavo įsakymus ir susigiminiuoti vedybomis su šiomis bjauriomis tautomis? Argi Tu, užsirūstinęs ant mūsų, nesunaikinsi mūsų iki galo, nepalikdamas nė vieno, kuris išsigelbėtų? Viešpatie, Izraelio Dieve, Tu esi teisus. Tu išgelbėjai mūsų likutį. Štai mes esame Tavo akivaizdoje su savo kaltėmis, nors neturėtume būti Tavo akivaizdoje dėl to“ (Ezros 9:1-15, Brb red.; Pakartoto Įstatymo 7:3, 4).

14. Remiantis Ezros laikų pavyzdžiu, ko reikia Dievo atleidimui gauti?

¹⁴ Jei norime, kad Dievas dovanotų, privalome ne tik prisipažinti jam nusidėję, bet ir atgailauti bei ‛duoti tikrų atsivertimo vaisių’ (Luko 3:8; Jobo 42:1-6; Izaijo 66:2). Ezros veiklos metu atgailauti reiškė atleisti svetimšales žmonas ir taip pasitaisyti (Ezros 10:44, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys; palygink 2 Korintiečiams 7:8-13). Trokšdami Dievo atleidimo už sunkią nuodėmę, prisipažinkime nuolankioje maldoje ir duokime atsivertimo vaisių. Atgaila ir troškimas ištaisyti klaidą paskatins mus kreiptis dvasinės paramos į krikščionių vyresniuosius (Jokūbo 5:13-15).

Semkis paguodos maldoje

15. Kaip Onos pavyzdys rodo, jog galime semtis paguodos maldoje?

¹⁵ Jei dėl ko nors mūsų širdyje tvyro skausmas, galime guostis malda (Psalmių 50:19; Patarlių 15:13). Taip darė ištikima moteris Ona. Ji gyveno Izraelyje tuomet, kai šeimos buvo didelės, tačiau ji neturėjo vaikų. Jos vyras Elkana turėjo sūnų bei dukterų su kita savo žmona — Penina; ši tyčiojosi, kad Ona bevaikė. Ona karštai meldėsi ir pažadėjo sulaukusi sūnaus ‛atiduoti jį Viešpačiui per visas jo gyvenimo dienas’. Maldos bei vyriausiojo kunigo Elio paguosta, Ona „nebeliūdėjo“. Ji pagimdė berniuką ir pavadino Samueliu. Vėliau ji atidavė sūnų tarnauti į Jehovos šventyklą (1 Samuelio 1:9-28, Brb red.). Savo padėkos maldoje Ona šlovino Dievą, neprilygstamą Jehovą, už jai parodytą malonę (1 Samuelio 2:1-10). Kaip ir Ona, mes galime semtis paguodos maldoje pasitikėdami, jog Dievas įvykdo visus prašymus, kurie derinasi su jo valia. Išliedami savo širdį Dievui, ‛nebeliūdėkime’, nes jis atims mūsų naštą arba suteiks jėgų ją nešti (Psalmių 54:23).

16. Kodėl turime melstis kaip ir Jokūbas, kai apima baimė ar nerimas?

¹⁶ Jei apima baimė, širdies skausmas ar nerimas, kreipkimės maldoje į Dievą paguodos (Psalmių 54:2-5). Jokūbas baiminosi prieš susitikimą su savo broliu Ezavu, nes jų santykiai buvo atšalę. Todėl Jokūbas meldėsi: „Mano tėvo Abraomo ir mano tėvo Izaoko Dieve, Viešpatie, kuris man sakei: ‛Grįžk į savo šalį pas savo gimines, ir Aš tau gera darysiu.’ Aš nevertas net mažiausios Tavo malonės ir ištikimybės, kurią parodei savo tarnui. Aš tik su lazda perėjau Jordaną, o dabar turiu du būrius. Išgelbėk mane iš mano brolio Ezavo rankos, nes aš jo bijau, kad atėjęs nenužudytų manęs ir motinų su vaikais. Tu juk sakei: ‛Aš tikrai darysiu tau gera ir padauginsiu tavo palikuonis, kad jie bus kaip jūros smiltys ir jų neįmanoma bus suskaičiuoti dėl gausybės’“ (Pradžios 32:9-12, Brb red.). Ezavas nenužudė Jokūbo nei jo žmonių. Taigi tąkart Jehova ‛padarė gera’ Jokūbui.

17. Kaip galime pasiguosti maldoje sunkaus išmėginimo metu, turėdami omenyje Psalmių 119:52 (Brb red.)?

¹⁷ Melsdamiesi galime pasiguosti mintimis iš Dievo Žodžio. Pačioje ilgiausioje psalmėje — puikioje maldingoje giesmėje, tikriausiai sukurtoje princo Ezekijo, sakoma: „Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu“ (Psalmių 119:52, Brb red.). Sunkaus išmėginimo metu nuolankiai melsdamiesi, galime prisiminti kokį nors Biblijos principą arba įstatymą, padedantį elgtis teisingai ir pasiguosti, jog tuo įtinkame savo dangiškajam Tėvui.

Ištikimi žmonės yra ištvermingi maldoje

18. Kodėl galime sakyti, kad ‛kiekvienas ištikimas žmogus melsis Dievui’?

¹⁸ Visi Jehovai Dievui ištikimi žmonės bus „ištvermingi maldoje“ (Romiečiams 12:12). Dovydas, sukūręs 32 psalmę galbūt po savo nuodėmės su Batšeba, kalba, kaip kankinosi, kai nesiprašė dovanojamas, ir kaip palengvėjo po atgailos bei prisipažinimo Dievui. Toliau Dovydas giedojo: „Užtat [kadangi Jehova atleidžia tikriems atgailautojams] prireikus melsis į tave kiekvienas ištikimas žmogus“ (Psalmių 32:6, Rub).

19. Kodėl mums reikia kelti ištikimas rankas maldai?

¹⁹ Jei branginame savo santykius su Jehova Dievu, melsime jo pasigailėti dėl Jėzaus išperkamosios aukos. Jei tikime, galime nesivaržydami artintis prie malonės sosto ir susilaukti gailestingumo bei paramos deramu metu (Žydams 4:16). Dėl daug ko galime melstis! Todėl ‛be paliovos melskimės’; nuoširdžiais žodžiais dažnai šlovinkime Dievą ir dėkokime jam (1 Tesalonikiečiams 5:17). Dieną naktį kelkime ištikimas rankas maldai.

Kaip tu atsakytum?

◻ Kodėl naudinga apgalvoti viešą maldą iš anksto?

◻ Kodėl turime melstis pagarbiai ir tauriai?

◻ Kokią dvasią turime rodyti melsdamiesi?

◻ Kodėl meldžiantis reikia nepamiršti dėkoti ir šlovinti?

◻ Kaip Biblija parodo, jog galime semtis paguodos maldoje?

[Iliustracija 17 puslapyje]

Karalius Saliamonas nusižeminęs meldėsi viešai per Jehovos šventyklos dedikaciją

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Kaip ir Ona, tu gali semtis paguodos maldoje