Krikščionės moterys nusipelno pagarbos ir dėmesio

„Jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas“ (1 PETRO 3:7).

1, 2. a) Kokį susirūpinimą sukėlė Jėzaus pokalbis su samariete prie šulinio ir kodėl? (Taip pat žiūrėk išnašą.) b) Ką Jėzus parodė, skelbdamas samarietei?

VIENĄ vidurdienį, maždaug 30-ųjų m. e. m. pabaigoje, prie senovinio šulinio netoli Sicharo miesto Jėzus parodė, kaip, jo manymu, turi būti elgiamasi su moterimis. Jis nukeliavo rytmetį ilgą nuotolį per kalvotą Samarijos vietovę ir priėjo šulinį pavargęs, alkanas ir ištroškęs. Kai jis prisėdo palei šulinį, atėjo viena samarietė pasisemti vandens. „Duok man gerti“, — paprašė ją Jėzus. Moteris turbūt pažvelgė į jį su nuostaba. Ji paklausė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ Vėliau, kai jo mokiniai grįžo nusipirkę maisto, jie stebėjosi, kodėl Jėzus „šnekučiuoja su moterimi“ (Jono 4:4-9, 27).

² Kas paskatino moterį užduoti šį klausimą ir kas sukėlė mokinių susirūpinimą? Ji buvo samarietė, o žydai nebendravo su samariečiais (Jono 8:48). Bet akivaizdu, kad buvo dar kita susirūpinimo priežastis. Tuo laiku rabinų tradicija neleido vyrams kalbėtis su moterimis viešai.a Tačiau Jėzus atvirai skelbė tai nuoširdžiai moteriai ir netgi atskleidė jai, kad jis — Mesijas (Jono 4:25, 26). Tuo Jėzus parodė, kad jis nebuvo suvaržytas nebiblinių tradicijų, įskaitant tas, kurios žemino moteris (Morkaus 7:9-13). Priešingai, viskuo, ką Jėzus darė ir ko mokė, jis parodė, kad su moterimis reikia elgtis pagarbiai ir dėmesingai.

Kaip Jėzus elgėsi su moterimis

3, 4. a) Kaip Jėzus atsakė moteriai, kuri palietė jo drabužį? b) Kaip Jėzus parodė gerą pavyzdį krikščionims vyrams, ypač prižiūrėtojams?

³ Švelnus Jėzaus gailestis žmonėms atsispindėjo jo elgesyje su moterimis. Kartą viena moteris, kuri 12 metų kentėjo nuo kraujoplūdžio, ieškojo Jėzaus minioje. Dėl savo padėties ji buvo formaliai nešvari, todėl ji neturėjo ten būti (Kunigų 15:25-27). Bet ji buvo apimta tokios nevilties, kad prislinko Jėzui už nugaros. Prisilietusi prie jo drabužio, ji buvo akimirksniu išgydyta! Nors Jėzus keliavo į Jajiro, kurio duktė sunkiai sirgo, namus, jis sustojo. Pajutęs, kad iš jo išėjo jėga, jis apsižvalgė ieškodamas, kas jį palietė. Pagaliau moteris priėjo ir drebėdama puolė prieš jį ant kelių. Ar Jėzus subarė ją už tai, kad ji buvo minioje, arba už tai, kad ji palietė jo drabužį be jo leidimo? Priešingai, ji įsitikino, kad jis labai širdingas ir malonus. „Dukra, — jis pasakė, — tavo tikėjimas išgydė tave.“ Tai buvo vienintelis kartas, kai Jėzus tiesiogiai kreipėsi į moterį „dukra“. Kaip turėjo paguosti jos širdį tas žodis! (Mato 9:18-22; Morkaus 5:21-34).

⁴ Jėzus matė ne tik Įstatymo raidę. Jis įžvelgė jo tikrąją prasmę ir gailestingumo bei užuojautos būtinumą. (Palygink Mato 23:23.) Jėzus suprato, kokia beviltiška buvo tos silpnos moters padėtis, ir atsižvelgė į tai, kad ji buvo skatinama tikėjimo. Tuo jis parodė gerą pavyzdį krikščionims vyrams, ypač prižiūrėtojams. Jeigu krikščionė sesuo susiduria su asmeninėmis problemomis arba ypatingai sunkia ar varginančia situacija, vyresnieji turėtų stengtis įžvelgti, kas slypi už tiesioginių žodžių arba veiksmų, ir atsižvelgti į sąlygas bei motyvus. Toks įžvalgumas gali parodyti, kad kantrybė, supratimas ir užuojauta labiau reikalingi negu patarimas ir pataisymas (Patarlių 10:19; 16:23; 19:11).

5. a) Kaip moterys buvo suvaržytos rabinų tradicijų? (Žiūrėk išnašą.) b) Kas pirmiausia pamatė ir paliudijo apie prisikėlusį Jėzų?

⁵ Suvaržytos rabinų tradicijų, moterys, gyvenusios Jėzui esant žemėje, negalėdavo būti teisėtos liudininkės.b Apsvarstyk, kas atsitiko netrukus po Jėzaus prikėlimo iš mirties nisano 16-osios rytą, 33 m. e. m. Kam pirmiausia teko pamatyti prikeltąjį Jėzų ir paliudyti kitiems mokiniams, kad jų Viešpats prikeltas? Pasirodo, jog tai buvo moterys, kurios stovėjo netoli prikalimo prie kankinimo stulpo vietos iki jis mirė (Mato 27:55, 56, 61).

6, 7. a) Ką Jėzus pasakė moterims, kurios atėjo prie kapo? b) Kaip Jėzaus mokiniai vyrai pradžioje reagavo į moterų tvirtinimą ir ko galima iš to pasimokyti?

⁶ Ankstų pirmosios savaitės dienos rytą Marija Magdalietė ir kitos moterys pasiėmusios kvepalų nuėjo prie kapo patepti Jėzaus kūną. Radusi kapą tuščią, Marija nubėgo pasakyti Petrui ir Jonui. Kitos moterys liko. Greitai pasirodė angelas ir pasakė joms, kad Jėzus prikeltas. „Skubiai duokite žinią jo mokiniams“, — nurodė angelas. Kai šios moterys nuskubėjo pranešti naujieną, Jėzus pats pasirodė joms. „Eikite ir pasakykite mano broliams“, — pasakė jis joms (Mato 28:1-10; Morkaus 16:1, 2; Jono 20:1, 2). Nežinodama apie angelo vizitą ir apimta sielvarto, Marija Magdalietė grįžo prie tuščio kapo. Jėzus pasirodė jai čia, ir kai ji pagaliau atpažino jį, jis pasakė: „Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‛Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’“ (Jono 20:11-18; palygink Mato 28:9, 10).

⁷ Jėzus galėjo pirma pasirodyti Petrui, Jonui arba kam nors kitam iš mokinių vyrų. Užuot taip padaręs, jis nusprendė parodyti palankumą šioms moterims, padarydamas jas pirmosiomis tiesioginėmis savo prikėlimo liudininkėmis ir įgaliodamas jas pranešti apie tai jo mokiniams vyrams. Kaip pradžioje reagavo vyrai? Aprašyme pareiškiama: „Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo“ (Luko 24:11). Ar galėjo būti, kad jiems pasirodė sunku tikėti tvirtinimu, kadangi liudijo moterys? Jeigu taip, laikui bėgant jie gavo gausybę įrodymų, kad Jėzus buvo prikeltas iš mirties (Luko 24:13-46; 1 Korintiečiams 15:3-8). Šiandien krikščionys vyrai išmintingai elgiasi, jeigu atkreipia dėmesį į savo dvasinių seserų pastabas. (Palygink Pradžios 21:12.)

8. Ką savo elgesiu su moterimis parodė Jėzus?

⁸ Iš tikrųjų džiugu pastebėti, kaip Jėzus elgėsi su moterimis. Visada užjaučiąs ir visiškai išlaikąs pusiausvyrą bendraudamas su moterimis, jis nei aukštino jų, nei menkino (Jono 2:3-5). Jis atmetė rabinų tradicijas, kuriomis buvo žeminamas moterų orumas ir niekais verčiamas Dievo Žodis. (Palygink Mato 15:3-9.) Elgdamasis su moterimis pagarbiai ir dėmesingai, Jėzus tiesiogiai atskleidė, kaip Jehova Dievas nori, kad su jomis būtų elgiamasi (Jono 5:19). Jėzus taip pat parodė puikų sektiną pavyzdį krikščionims vyrams (1 Petro 2:21).

Jėzaus mokymai moterų atžvilgiu

9, 10. Kaip Jėzus sugriovė rabinų tradicijas moterų atžvilgiu ir ką jis pasakė, kai fariziejai iškėlė klausimą apie skyrybas?

⁹ Jėzus sugriovė rabinų tradicijas ir parodė pagarbą moterims ne tik savo veiksmais, bet ir savo mokymais. Apsvarstykime, pavyzdžiui, ko jis mokė apie skyrybas ir svetimavimą.

¹⁰ Apie skyrybas Jėzui buvo užduotas toks klausimas: „Ar valia žmogui skirtis nuo žmonos dėl bet kurios priežasties?“ Pagal Morkaus pranešimą, Jėzus pasakė: „Kas atleidžia savo žmoną [jei ne dėl ištvirkavimo] ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“ (Morkaus 10:10-12; Mato 19:3, ŠvR; 19:9). Tie paprastai pasakyti žodžiai parodė pagarbą moterų orumui. Kaip?

11. Ką Jėzaus žodžiai „jei ne dėl ištvirkavimo“ nurodo apie santuokos ryšį?

¹¹ Pirma, sakydamas „jei ne dėl ištvirkavimo“ (šie žodžiai yra Mato evangelijos pranešime), Jėzus nurodė, kad į santuokos ryšį negalima žiūrėti nerūpestingai arba lengvai jį nutraukti. Įsigalėjęs rabinų mokymas leido skirtis dėl tokių menkų priežasčių, pavyzdžiui, jei žmona sugadino maisto patiekalą arba jei ji kalbėjosi su nepažįstamu vyru. Skyrybos netgi buvo leidžiamos, jeigu vyras rasdavo moterį, kuri jo akims buvo patrauklesnė! Vienas Biblijos mokslininkas pažymi: „Kai Jėzus taip kalbėjo..., jis gynė moteris norėdamas grąžinti santuokai tą padėtį, kurioje ji turėtų būti.“ Iš tikrųjų santuoka turėtų būti ilgalaikė sąjunga, kur moteris galėtų jaustis saugi (Morkaus 10:6-9).

12. Kokį požiūrį pateikė Jėzus sakydamas „nusikalsta pirmajai svetimavimu“?

¹² Antra, sakydamas „nusikalsta pirmajai svetimavimu“, Jėzus pateikė požiūrį, kurio nepripažino rabinų teismai, — idėją apie vyro nusikaltimą svetimavimu savo žmonai. Leidinyje The Expositor’s Bible Commentary paaiškinama: „Pagal rabiniškąjį judaizmą, moteris, būdama neištikima, nusikalstų svetimavimu savo vyrui; o vyras, turėdamas lytinius santykius su kito vyro žmona, nusikalstų svetimavimu jam. Tačiau vyras niekada nebūtų kaltas svetimavimu savo žmonai, nesvarbu, ką bepadarytų. Jėzus, nustatydamas vyrui tą patį moralinį įsipareigojimą kaip ir žmonai, pakėlė moterų statusą bei orumą.“

13. Kalbėdamas apie skyrybas, kaip Jėzus parodė, kad krikščioniškoje sistemoje turi būti vienoda norma ir vyrams, ir moterims?

¹³ Trečia, sakydamas „palieka savo vyrą“, Jėzus pripažino moters teisę skirtis su neištikimu vyru — paprotį, kuris, matyt, buvo žinomas, tačiau nebuvo įprastas galiojant žydų įstatymui tomis dienomis.c Buvo pasakyta, kad „su moterimi galima išsiskirti ir jai sutinkant, ir be jos sutikimo, bet išsiskirti su vyru galima tik jam sutinkant“. Tačiau pagal Jėzų, krikščioniškoje sistemoje ir vyrams, ir moterims taikomos tos pačios normos.

14. Ką Jėzus išreiškė savo mokymais?

¹⁴ Jėzaus mokymuose aiškiai atsiskleidžia didelis rūpinimasis moterų gerove. Todėl nesunku suprasti, kodėl kai kurios moterys jautė tokią meilę Jėzui, jog rūpinosi jo poreikiais šelpdamos jį savo turtu (Luko 8:1-3). „Mano mokslas ne mano, — pasakė Jėzus, — bet to, kuris yra mane siuntęs“ (Jono 7:16). Tuo, ko Jėzus mokė, jis atspindėjo švelnų paties Jehovos dėmesį moterims.

‛Pagerbti jas’

15. Ką apaštalas Petras rašė apie tai, kaip vyrai turi elgtis su savo žmonomis?

¹⁵ Apaštalas Petras tiesiogiai stebėjo Jėzaus elgesį su moterimis. Maždaug po 30 metų Petras davė žmonoms meilingą patarimą ir po to parašė: „Jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trukdomos“ (1 Petro 3:7). Ką turėjo omenyje Petras sakydamas „pagerbkite jas“?

16. a) Kokia graikiško daiktavardžio, išversto žodžiu „pagarba“, reikšmė? b) Kaip Jehova pagerbė Jėzų jo atsimainymo metu ir ko mes iš to mokomės?

¹⁶ Pagal vieną leksikografą, graikiškas daiktavardis, išverstas žodžiu „pagarba“ (ti·meʹ), reiškia „kaina, vertė, pagarba, dėmesys“. Šio graikiško žodžio formos yra išverstos žodžiais „dovanos“ ir „brangus“ (Apaštalų darbai 28:10, NW; 1 Petro 2:7, ŠvR). Mes suprantame, ką reiškia ką nors gerbti, jeigu patyrinėjame, kaip Petras to paties žodžio formą pavartoja 2 Petro 1:17. Čia kalbėdamas apie Jėzaus atsimainymą jis pasakė: „Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš šlovingosios didybės nuskambėjo jam balsas: ‛Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.’“ Jėzaus atsimainymo metu Jehova pagerbė savo Sūnų išreikšdamas jam pritarimą; Dievas tai padarė girdint kitiems (Mato 17:1-5). Tad vyras, kuris gerbia savo žmoną, nemenkina ir nežemina jos. Verčiau savo žodžiais ir savo veiksmais — asmeniškai ir viešai — jis parodo, jog laiko ją pagarboje (Patarlių 31:28-30).

17. a) Kodėl būtina pagerbti krikščionę žmoną? b) Kodėl vyras neturi manyti, kad jis labiau vertingas Dievo akyse negu moteris?

¹⁷ Tą pagarbą, kaip sako Petras, krikščionys vyrai turi ‛pareikšti’ (NTP) savo žmonoms. Ji turi būti parodoma ne kaip malonė, bet kaip tai, kas teisėtai priklauso jų žmonoms. Kodėl moterys turi teisę į tokią pagarbą? Kadangi ‛jos turi kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę’, — paaiškina Petras. Pirmajame m. e. amžiuje vyrai ir moterys, gavę Petro laišką, visi buvo pašaukti būti Kristaus bendraįpėdiniais (Romiečiams 8:16, 17; Galatams 3:28). Jie neturėjo vienodų pareigų susirinkime, bet galiausiai jie turėjo valdyti su Kristumi danguje (Apreiškimas 20:6). Taip pat šiandien, kai dauguma Dievo tautos žmonių turi žemišką viltį, būtų didelė klaida kokiam nors krikščioniui vyrui galvoti, kad dėl jo turimų privilegijų susirinkime jis labiau vertingas Dievo akyse negu moterys. (Palygink Luko 17:10.) Vyrai ir moterys turi lygią dvasinę padėtį prieš Dievą, kadangi Jėzaus pasiaukojama mirtis ir vyrams, ir moterims atvėrė vienodą galimybę — būti išlaisvintiems nuo nuodėmės ir mirties pasmerkimo ir turėti amžinojo gyvenimo viltį (Romiečiams 6:23).

18. Kokią dėmesio vertą priežastį pateikė Petras vyrui, kodėl jis turi gerbti savo žmoną?

¹⁸ Petras pateikia kitą dėmesio vertą priežastį, kodėl vyras turėtų gerbti savo žmoną, — ‛kad jo maldos nebūtų trukdomos’. Posakis ‛būtų trukdomos’ kyla iš graikiško veiksmažodžio (en·koʹpto), kuris tiesiogiai reiškia „įsikišti“. Pagal Vaino žodyną Expository Dictionary of New Testament Words, jis „buvo vartojamas kalbant apie sukliudymą asmenims, kai sugadinamas kelias arba ant tako padedama netikėta kliūtis“. Taigi vyras, kuris neparodo savo žmonai pagarbos, turėtų suprasti, jog yra užtvara, kuri trukdo jo maldoms būti Dievo išgirstoms. Tas vyras gali jaustis nevertas artintis prie Dievo, arba Jehova gali būti nelinkęs išklausyti. Aišku, Jehovai labai rūpi, kaip vyrai elgiasi su moterimis. (Palygink Raudų 3:44.)

19. Kaip vyrai ir moterys gali tarnauti susirinkime kartu su abipuse pagarba?

¹⁹ Rodyti pagarbą yra įpareigoti ne vien vyrai. Kadangi vyras turi gerbti savo žmoną elgdamasis su ja meilingai ir kilniai, žmona turi gerbti savo vyrą būdama pavaldi ir parodydama didelę pagarbą (1 Petro 3:1-6). Be to, Paulius priminė krikščionims, kad jie parodytų „tarpusavio pagarbą“ (Romiečiams 12:10). Tai kvietimas vyrams ir moterims susirinkime tarnauti kartu su abipuse pagarba. Kai vyrauja toks požiūris, krikščionės moterys nesileis į tokias kalbas, kurios pakenktų autoritetui tų, kurie vadovauja. Jos verčiau palaikys vyresniuosius ir bendradarbiaus su jais (1 Korintiečiams 14:34, 35; Žydams 13:17). O krikščionys prižiūrėtojai elgsis su ‛vyresnio amžiaus moterimis — kaip su motinomis, o su jaunesnėmis — kaip su seserimis, laikydamiesi tobulo skaistumo’ (1 Timotiejui 5:1, 2). Vyresnieji išmintingai elgsis mielai atsižvelgdami į savo seserų krikščionių nuomonę. Taigi, kai sesuo parodo savo susirūpinimą dėl teokratinio vadovavimo ir pagarbiai užduoda klausimą arba netgi nurodo ką nors, į ką reikia atkreipti dėmesį, vyresnieji mielai atsižvelgs į jos klausimą arba problemą.

20. Pagal Rašto pranešimą, kaip turi būti elgiamasi su moterimis?

²⁰ Nuo to laiko, kai buvo padaryta nuodėmė Edene, moterims daugelyje kultūrų tenka negarbinga padėtis. Bet Jehova pradžioje norėjo, kad moterys patirtų ne tokį elgesį. Nesvarbu, kokie bevyrautų kultūriniai požiūriai į moteris, ir Hebrajų, ir Krikščioniškųjų Graikų Raštų pranešimai aiškiai rodo, kad su dievobaimingomis moterimis turi būti elgiamasi pagarbiai ir dėmesingai. Tai joms skirta nuo Dievo.

[Išnašos]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kokie pavyzdžiai parodo, kad Jėzus elgėsi su moterimis pagarbiai ir dėmesingai?

◻ Kaip Jėzaus mokymai teikia pagarbą moterų orumui?

◻ Kodėl vyras turi parodyti pagarbą savo krikščionei žmonai?

◻ Kokį įpareigojimą parodyti pagarbą turi visi krikščionys?

[Iliustracija 29 puslapyje]

Dievobaimingos moterys, jų džiaugsmui, buvo pirmos pamačiusios prisikėlusį Jėzų, kuris liepė paliudyti apie tai jo broliams