Ko gali išmokyti mus „instinktyviai išmintingi“ kūriniai

KONDICIONIERIUS, antifrizas, gėlintuvas ir hidrolokatorius yra išradimai, kurie pasidarė plačiai žinomi žmonijai 20 amžiuje. Tačiau jau prieš tūkstančius metų jie egzistavo gyvūnijos pasaulyje. Taip, žmonija turi naudos tyrinėdama tokius „instinktyviai išmintingus“ kūrinius (Patarlių 30:24, NW; 30:25-28; Jobo 12:7-9). Kai kurie gyvūnai, matyt, tapo bebalsiais žmonijos mokytojais ir juos tyrinėdami mes galime sužinoti daug įdomaus.

Ar mes galime turėti naudos atkreipdami dėmesį į kai kurių gyvūnų ypatybes? Juk Jėzus Kristus palygino savo pasekėjus su avimis, gyvatėmis, karveliais ir net skėriais. Ką jis turėjo omenyje palygindamas savo pasekėjus su tais kūriniais? Pažiūrėkime.

„Manosios avys klauso mano balso“

Avys paminėtos Biblijoje daugiau kaip 200 kartų. Kaip aiškinama žodyne Smith’s Bible Dictionary, „avis yra romumo, kantrumo bei paklusnumo simbolis“. Pagal Izaijo 53 skyriaus žodžius, pats Jėzus buvo pranašiškai palygintas su avimi. Jis tinkamai palygindavo savo pasekėjus su tuo pačiu gyvūnu! Tačiau būtent kokias avių savybes Jėzus turėjo omenyje?

„Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane“, — pasakė Jėzus (Jono 10:27). Taip jis pabrėžė savo mokinių romumą ir jų troškimą sekti paskui jį. Tikrosios avys klauso savo piemens ir noriai seka paskui jį. Piemuo taip pat yra artimai prisirišęs prie kaimenės.

Kaimenė ganydamasi gali būti išsisklaidžiusi lankoje, bet nė viena avis nepraranda ryšio su visa grupe. Todėl kai gyvūnai pasijunta nesaugūs ar išsigąsta, „jie greitai susiburia draugėn“, kaip sakoma knygoje Alles für das Schaf (Viskas aviai). Bėgdamos nuo pavojaus, avys tai daro kaimene, kuri kartais sustoja, kad iš naujo įvertintų padėtį. „Bėgant etapais neatsilieka ir ėriukai bei silpnesni gyvuliai. Jiems banda net teikia specialią apsaugą.“ Ko mes galime pasimokyti iš tokio elgesio?

Šiandien tikrieji krikščionys nėra išsklaidyti tarp krikščioniškojo pasaulio religijų bei sektų. Priešingai — jie surinkti į vieną kaimenę. Kiekvienas krikščionis jaučia asmeninį prisirišimą prie šios Dievo kaimenės ir tai yra įnašas į Jehovos Liudytojų organizacijos vienybę. Kokia bebūtų krizė — sunki liga, karas, ar stichinė nelaimė, — kur visi garbintojai ieško vadovavimo bei apsaugos? Jehovos organizacijoje, siūlančioje dvasinį saugumą.

Kaip gauti Biblijos patarimą? Per tokius leidinius kaip Sargybos bokštas bei jo žurnalas palydovas Atsibuskite!. Šie žurnalai ir krikščionių sueigos net siūlo specialią paramą tiems, kuriems reikia papildomo rūpinimosi, panašiai kaip ėriukams bei silpnesnėms avims kaimenėje. Pavyzdžiui, dėmesys skiriamas vienišiems gimdytojams bei tiems, kuriuos kankina depresija. Todėl kaip išmintinga skaityti kiekvieną žurnalą, lankytis kiekvienoje susirinkimo sueigoje ir pritaikyti, ką išmokstame! Taip mes parodysime romumą bei stiprų prisirišimą prie Dievo kaimenės (1 Petro 5:2).

„Atsargūs kaip gyvatės, tačiau neklastingi kaip balandžiai“

Žodyne Smith’s Bible Dictionary sakoma: „Visur Rytuose gyvatė buvo blogio principo, nepaklusnumo dvasios simbolis“. O žodžiais „mano balandėle“ buvo išreiškiamas švelnumas (Giesmių giesmė 5:2). Tad ką Jėzus turėjo omenyje skatindamas savo pasekėjus būti „atsargius kaip gyvatės, tačiau neklastingus kaip balandžiai“? (Mato 10:16, NW)

Jėzus nurodė, kaip skelbti ir mokyti. Jo mokiniai galėjo susilaukti įvairaus atsako. Vieni žmonės rodys susidomėjimą, o kiti atmes gerąją naujieną. Kai kurie net persekios tuos tikruosius Dievo tarnus (Mato 10:17-23). Kaip mokiniai turėjo reaguoti į persekiojimus?

Leidinyje Das Evangelium des Matthäus (Mato evangelija) Fricas Rinekeris sako apie Mato 10:16: „Įžvalgumas... turi derintis su dorumu, nuoširdumu bei tiesumu, kad priešams nebūtų duotas joks teisėtas pagrindas skųstis. Jėzaus ambasadoriai yra tarp kietaširdžių priešininkų, kurie nerodo jokios pagarbos ir puola apaštalus be gailesčio naudodamiesi menkiausia proga. Todėl būtina — panašiai kaip gyvatei — stebėti priešininkus ir situaciją su visu budrumu; kontroliuoti padėtį be gudrybių ar apgaulės, būti tyram ir teisingam žodžiais bei veiksmais ir tuo parodyti savo panašumą į balandžius.“

Ko gali pasimokyti šiuolaikiniai Dievo tarnai iš Jėzaus žodžių, esančių Mato 10:16? Šiandien žmonės reaguoja į gerąją naujieną labai panašiai kaip ir pirmajame amžiuje. Susidūrę su persekiojimais, tikrieji krikščionys turi derinti gyvatės akylumą su balandžio tyrumu. Krikščionys niekada nesinaudoja apgaule ar nesąžiningumu, bet yra nepaperkami, nuoširdūs ir dori skelbdami Karalystės žinią kitiems.

Pavyzdžiui: bendradarbiai, bendraklasiai, ar net mūsų pačių šeimos nariai gali duoti daug kandžių pastabų apie tavo, kaip Jehovos Liudytojo, įsitikinimus. Galbūt nedelsiant norėtųsi atsakyti taip pat aštriai apie jų tikėjimą. Bet ar tai būtų dora? Vargu. Jei tu parodysi savo kritikams, kad jų pastabos neturi poveikio tavo maloniam elgesiui, jie tiesiog gali pasikeisti į gerąją pusę. Tada tu būsi ir įžvalgus, ir nepriekaištingas — ‛atsargus kaip gyvatė, tačiau neklastingas kaip balandis’.

‛Skėriai, panašūs į žirgus, parengtus kautynėms’

Žurnale GEO pranešama, kad 1784 metais Pietų Afrikos Respubliką nusiaubė „didžiausias [skėrių] spiečius, koks tik kada nors buvo užregistruotas istorijoje“. Spiečius padengė 5200 km² plotą, penkis kartus viršijantį Honkongo plotą. Žodyne Smith’s Bible Dictionary sakoma, kad skėriai „siaubingai nuniokoja augmeniją tose šalyse, kurias užpuola“.

Jėzus Dievo duotame apreiškime, kas įvyks „Viešpaties dieną“, pateikė skėrių spiečiaus regėjimą. Apie juos buvo pasakyta: „Skėrių išvaizda panaši į žirgų, parengtų kautynėms“ (Apreiškimas 1:1, 10; 9:3-7). Kokia šio simbolio prasmė?

Jehovos Liudytojai seniai suprato, kad Apreiškimo 9 skyriuje paminėti skėriai vaizduoja šito šimtmečio pateptuosius Dievo tarnus žemėje.a Tie krikščionys buvo paskirti ypatingam darbui — skelbti Karalystės žinią visame pasaulyje ir ruošti mokinius (Mato 24:14; 28:19, 20). Dėl to jie turi įveikti kliūtis ir būti atkaklūs savo darbe. Kuo geriau būtų galima pavaizduoti tai negu nesutramdomais skėriais?

Nors skėrio ilgis yra tik maždaug 5 cm, jis nukeliauja 100—200 km per dieną. Dykumų skėrys gali nuskristi net 1000 km. Žurnale GEO aiškinama, kad „jis mojuoja sparnais 18 kartų per sekundę ir iki 17 valandų per parą — ko nepajėgia joks kitas vabzdys“. Koks didžiulis darbas tokiam mažyčiam kūrinėliui!

Platindami gerąją Karalystės naujieną Jehovos Liudytojai, kaip grupė, yra tvirti. Jie dabar skelbia daugiau kaip 230 šalių. Šie Dievo tarnai įveikia daug sunkumų, kad dalyvautų įvykdant tą darbą. Su kokiomis problemomis jie susiduria? Nepalankus nusistatymas, juridiniai apribojimai, liga, bandymai atimti drąsą bei giminių priešiškumas — štai tik keletas iš jų. Bet niekas negali sustabdyti jų žengimo į priekį. Jie dirba Dievo duotą darbą.

Ir toliau rodyti krikščioniškas savybes

Taip, Jėzus palygino savo pasekėjus su avimis, gyvatėmis, balandžiais ir skėriais. Tai tikrai tinka mūsų dienoms. Kodėl? Kadangi šios daiktų sistemos pabaiga neišvengiama ir problemos yra labiau slegiančios negu kada nors anksčiau.

Turėdami omenyje Jėzaus palyginimus, tikrieji krikščionys pasilieka Dievo kaimenėje ir nuolankiai priima Jehovos organizacijos patarimus. Jie ir toliau yra budrūs ir saugosi tų aplinkybių, kurios galėtų sutrukdyti jų krikščionišką veiklą, likdami visais atžvilgiais nepriekaištingi. Be to, jie atkakliai vykdo Dievo valią susidurdami su kliūtimis. Jie ir toliau mokosi iš kai kurių „instinktyviai išmintingų“ kūrinių.

[Išnaša]