Taigi Jėzaus sekėjai bus aršiai persekiojami. Tačiau tolesni Mokytojo žodžiai labai padrąsina: „Kai jus įduos, nepradėkite nerimauti dėl to, ką ir kaip reikės kalbėti. Tą valandą jums bus duota, ką kalbėti, nes ne tiek jūs kalbėsite, kiek jūsų Tėvo dvasia kalbės per jus.“ Jėzus tęsia toliau: „Brolis atiduos mirčiai brolį, tėvas – savo vaiką, vaikai sukils prieš gimdytojus ir atiduos juos mirčiai. Dėl mano vardo visi jūsų nekęs, tačiau kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“ (Mato 10:19–22).

Visi šie pamokymai ir perspėjimai apaštalams labai pravers. Tačiau Jėzaus žodžiai skirti ne tik Dvylikai, bet ir tiems, kas prie gerosios naujienos skelbimo darbo prisidės vėliau, po Jėzaus mirties ir prikėlimo. Pavyzdžiui, niekur neparašyta, kad tos trumpos kelionės po Galilėją metu apaštalus būtų vedžioję pas valdytojus ir karalius ar kad namiškiai būtų atidavę juos mirčiai. Galiausiai sakydamas „visi jūsų nekęs“, Jėzus tikrai neturėjo omenyje tik tų, pas kuriuos tąkart siuntė apaštalus.

Taigi Jėzus čia kalba ir apie ateities įvykius. Štai sakydamas, kad mokiniai nespės apeiti visų Izraelio miestų, iki ateis Žmogaus Sūnus, Jėzus duoda suprasti, kad geroji naujiena apie Dievo Karalystę vis dar bus skelbiama, kai jis – šlovingas Karalius – ateis į žemę teisti žmonijos.