„Imkite ant savo pečių mano jungą“
1 Nors gyvename pasaulyje, kupiname sunkumų ir rūpesčių, atsiliepdami į nuoširdų Jėzaus kvietimą ieškoti atgaivos po jo jungu, patyrėme tikrą palengvėjimą (Mt 11:29, 30). Imtis mokinystės jungo, be kita ko, reiškia dirbti darbą, kuris nors ir reikalauja daug jėgų, bet taip pat atgaivina. Tas darbas — skelbti gerąją naujieną apie Karalystę ir padėti žmonėms rasti atgaivą drauge su mumis po švelniu Jėzaus jungu (Mt 24:14; 28:19, 20).
2 Tarnyba — atgaiva. Jėzus neprašė mokinių nešti savo pačių naštą ir dar užsidėti jo jungą. Jis kvietė sekėjus sunkią naštą pakeisti jo siūloma lengva. Mūsų jau nebeslegia šios santvarkos rūpesčiai ir beviltiškumas; nebesiplūkiame dėl nepatikimų turtų (Lk 21:34; 1 Tim 6:17). Nors esame užsiėmę ir turime dirbti dėl pragyvenimo, mums svarbiausia — Dievo garbinimas (Mt 6:33). Jeigu išlaikome deramą požiūrį į tai, kas vertingiausia, tarnyba visuomet bus mums ne našta, o atgaiva (Fil 1:10).
3 Žinoma, mums malonu kalbėti apie tai, ką branginame (Lk 6:45). Visų krikščionių dėmesys sutelktas į Jehovą ir jo pažadus laiminti žmones valdant Karalystei. Tad kokia atgaiva nešti kitiems „geras žinias“ ir negalvoti apie savo kasdienius rūpesčius, kol esame tarnyboje! (Rom 10:15) Kita vertus, kuo dažniau ką nors darome, tuo labiau įgudę tampame ir patiriame daugiau džiaugsmo. Taigi, jei tik pajėgiame, daugiau laiko skirdami tarnybai, jausime didesnę atgaivą. O kaip įkvepia, kai žmonės atsiliepia į mūsų skelbiamą žinią! (Apd 15:3) Net kada tenka patirti žmonių apatiją ar priešiškumą, tarnyba mums teikia dvasinę atgaivą, jeigu nepamirštame, jog savo pastangomis džiuginame Jehovą ir jo laiminami galime sulaukti gerų rezultatų (Apd 5:41; 1 Kor 3:9).
4 Priimdami Jėzaus kvietimą, turime brangią galimybę tarnauti kartu su juo kaip Jehovos liudytojai (Iz 43:10; Apr 1:5). Niekas nesuteiks didesnės atgaivos nei ši tarnyba!