1, 2. Kaip 29 m. e. m. rudenį Jėzus atsidūrė Judėjos dykumoje ir kas ten nutiko? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

ANKSTYVAS 29 m. e. m. ruduo. Jėzus yra Judėjos dykumoje, kiek į šiaurę nuo Negyvosios jūros. Pasikrikštijusį ir Dievo pateptą jį čionai atvedė šventoji dvasia. Tuščioje dykynėje tarp uolų ir tarpeklių, niekieno netrikdomas Jėzus praleido 40 dienų: atsidėjo pasninkui, maldai, apmąstymams. Tuo laiku Jehova tikriausiai bendravo su savo Sūnumi ir ruošė jį būsimai tarnybai.

3, 4. a) Kokiais žodžiais Šėtonas kreipėsi į Jėzų pirmus du kartus ir kokias abejones šitaip jam tikriausiai norėjo sukelti? b) Kaip tokia taktika Šėtonas naudojasi mūsų laikais?

³ Perskaityk Mato 4:​1–7. Šėtonas du kartus kreipėsi į Jėzų suktais žodžiais „jei tu Dievo sūnus“. Negi jis tuo abejojo? Žinoma, ne. Tas puolęs angelas gerai žinojo, kad Jėzus – Dievo pirmagimis (Kol 1:15). Reikia manyti, jis girdėjo ir Jehovos žodžius, nuaidėjusius iš dangaus po Jėzaus krikšto: „Tai mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš džiaugiuosi“ (Mt 3:17). Tad Šėtonas, matyt, norėjo pasėti Jėzaus prote dvejonę, ar dangiškasis Tėvas išties juo rūpinasi ir ar verta juo pasitikėti. Per pirmą mėginimą – siūlydamas akmenis paversti duona – Šėtonas, galima sakyti, klausė: „Jei tu Dievo Sūnus, kodėl šioje dykynėje Tėvas tave verčia alkti?“ O antrąjį kartą – siūlydamas Jėzui šokti nuo šventyklos sienos – gundytojas tarytum klausė: „Ko dvejoji? Jei tu Dievo Sūnus, Tėvas tave apsaugos.“