„Štai mano tarnas, kurį išsirinkau, mano mylimasis, kuriuo aš džiaugiuosi! Aš išliesiu ant jo savosios dvasios, ir jis apreikš tautoms, kas yra teisingumas. Jis nesikivirčys, nešūkaus, niekas negirdės jo balso aikštėse. Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio, kol įgyvendins teisingumą. Į jo vardą tautos sudės viltis“ (Mato 12:18–21; Izaijo 42:1–4).

O ką reiškia žodžiai „jis nesikivirčys, nešūkaus, niekas negirdės jo balso aikštėse“? Žmonėms, kuriuos išgydė, Jėzus prisako niekam apie tai nepasakoti. Taip pat ir demonams draudžia jį garsinti (Morkaus 3:12). Jėzus nenori, kad apie jį būtų trimituojama aikštėse ar kad žmonės klausytųsi iš lūpų į lūpas sklindančių, tikrovės nebeatitinkančių pasakojimų.