„Paėmęs duonos, jis padėkojo, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: ‘Tai yra mano kūnas [„Tai reiškia mano kūną“, NW], kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.’“ (Luko 22:19)

Imdamas duoną ir sakydamas „tai reiškia mano kūną“, Jėzus nurodė, kad nerauginta duona vaizduoja, arba simbolizuoja, jo nenuodėmingą fizinį kūną, atiduodamą „už pasaulio gyvybę“. (Jono 6:51) Nors daugelyje Biblijos vertimų šitie žodžiai skamba „tai yra [graikiškai estin] mano kūnas“, Tejerio žodyne Greek-English Lexicon of the New Testament sakoma, jog šis veiksmažodis dažnai reiškia „nurodyti, pažymėti, turėti reikšmę“ — kitaip sakant, vaizduoti, simbolizuoti. (Mato 26:26, NW, išnaša)

[Rėmelis/iliustracijos 6 puslapyje]

„TAI YRA MANO KŪNAS“ AR „TAI REIŠKIA MANO KŪNĄ“?

Kai Jėzus pasakė „Aš esu... vartai“ ir „Aš esu tikrasis vynmedis“, niekas nepagalvojo, kad jis — vartai ir vynmedis tiesiogine prasme. (Jono 10:7, Jr; 15:1; kursyvas mūsų) Taip pat, kai Biblijoje skaitome Jėzaus žodžius: „Ši taurė yra Naujoji Sandora“, nemanome, jog naujoji sandora buvo pati taurė (kursyvas mūsų). Panašiai ir su duona: ji ‘buvo’ Jėzaus kūnas ta prasme, kad reiškė, arba simbolizavo, jo kūną. Todėl viename vertime sakoma: „Tai vaizduoja mano kūną.“ (Luko 22:19, 20, Charles B. Williams)