Šeimos kelionė į Jeruzalę

Pavasaris. Juozapo šeima su draugais ir giminaičiais ruošiasi kelionei į Jeruzalę. Kaip ir kiekvienais metais, jie keliauja švęsti Paschos, nes toks Dievo priesakas tautai (Pakartoto Įstatymo 16:16). Nuo Nazareto iki Jeruzalės yra maždaug 120 kilometrų. Bruzda visas miestelis, tvyro šventinė nuotaika. Jėzui jau 12 metų. Jis nekantriai laukia šios šventės, nes vėl galės aplankyti šventyklą.

Pascha Izraelyje – tai ne vienos dienos įvykis. Po Paschos prasideda Neraugintos duonos šventė – septynių dienų iškilmės (Morkaus 14:1). Ši šventė yra tarsi Paschos tęsinys. Taigi kelionė pirmyn atgal ir viešnagė Jeruzalėje Jėzaus šeimai iš viso trukdavo apie dvi savaites. Tačiau šįkart kelionė šeimai užtrunka dar ilgiau. Pakeliui namo kyla nesklandumų. Jie susiję su Jėzumi.

Juozapas ir Marija mano, kad Jėzus giminaičių ir draugų būryje kartu žingsniuoja į Nazaretą. Tačiau sustoję nakčiai, jo pasigenda. Jie ima Jėzaus ieškoti tarp pažįstamų ir bendrakeleivių, tačiau niekur neranda – regis, prapuolė kaip į vandenį! Juozapas su Marija patraukia atgal į Jeruzalę ieškoti sūnaus.

Kiaurą dieną jie vaikštinėja dairydamiesi savo vaiko. Deja, tuščiai. Jėzus neatsiranda nė antrą dieną. Trečią dieną tėvai nueina į šventyklą ir ten vienoje iš salių išvysta savo sūnų. Šis sėdi tarp žydų mokytojų, klausosi jų ir juos klausinėja. O visi susirinkusieji stebisi berniuko supratimu ir atsakymais.

– Vaike, kodėl taip padarei? – susijaudinusi taria Marija. – Tavo tėvas ir aš šitaip nerimavome tavęs beieškodami.

Jėzus nustemba, kad tėvai nežinojo, kur jis:

– Kodėl manęs ieškote? Nejau nežinojote, kad būsiu savo Tėvo namuose? (Luko 2:48, 49)

Juozapas, Marija ir Jėzus grįžta namo į Nazaretą. Jėzus yra klusnus savo tėvams; jis bręsta ir darosi vis išmintingesnis. Nors ir jaunas, Jėzus pelno gerą vardą tiek Dievo, tiek žmonių akyse. Nuo pat vaikystės jis rodo sektiną pavyzdį, kaip svarbu ne tik rūpintis dvasiniais dalykais, bet ir gerbti savo tėvus.