Jėzus nepasiduoda Šėtono gundymams

Netrukus po krikšto dvasia nuveda Jėzų į Judėjos dykumą. Šiuo metu jo galvoje sukasi daug minčių. Per krikštą jam „atsivėrė dangus“ ir dabar jis prisimena visa, ką išmoko ir ką veikė prieš ateidamas į žemę (Mato 3:16). Jėzus išties turi apie ką pamąstyti.

Dykumoje Jėzus praleidžia 40 dienų ir 40 naktų. Visą tą laiką jis nieko nevalgo, tad dabar yra labai alkanas. Kaipmat prie Jėzaus prisiartina Šėtonas ir ima jį gundyti: „Jei tu Dievo sūnus, liepk šitiems akmenims pavirsti duona“ (Mato 4:3). Jėzus žino, kad nebūtų tinkama Dievo duotą galią naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, tad gundymui nepasiduoda.

Šėtonas neatstoja, vėl jį mėgina. Šįkart ragina Jėzų surengti įspūdingą reginį: šokti nuo šventyklos sienos, kad angelai jį išgelbėtų. Tačiau Šėtono pasiūlymą Jėzus atmeta. Žodžiais iš šventųjų raštų jis aiškiai duoda suprasti, kad šitaip mėginti Dievą nevalia.

Galiausiai Šėtonas parodo Jėzui „visas pasaulio karalystes ir jų šlovę“ ir pasiūlo: „Visa tai tau atiduosiu, jeigu parpuolęs mane pagarbinsi.“ Tačiau Jėzus tiesiai atkerta: „Eik šalin, Šėtone!“ (Mato 4:8–10). Jėzus žino, kad šitoks poelgis būtų labai nedoras, nes tik Jehovą dera garbinti, tik jam vienam dera tarnauti. Jėzus lieka ištikimas Jehovai.

Iš šios istorijos nemažai sužinome ir kai ko pasimokome. Šėtonas, nors nematomas, yra realus asmuo, o ne koks blogio simbolis, kaip kai kurie mano. Jėzui tekę gundymai irgi buvo tikri, realūs. Šis pasakojimas taip pat parodo, kad pasaulis yra Šėtono rankose, jam priklauso visos valdžios. Antraip argi Šėtonas būtų galėjęs tikėtis, kad Jėzus jo pasiūlymu susigundys?

Šėtonas už vienintelį pagarbinimo veiksmą žadėjo visas pasaulio karalystes. Panašių gudrybių jis griebiasi ir šiandien – prieš akis kartais padeda neįtikėtinų galimybių praturtėti, tapti įtakingais ar svarbiais. Kad ir kokį viliojantį pasiūlymą gautume, apsispręskime teisingai. Sekime Jėzaus pavyzdžiu ir visada likime ištikimi Dievui. Be to, atminkime, kad Velnias nuo Jėzaus atsitraukė tik kuriam laikui, „iki kitos progos“ (Luko 4:13). Jo taktika nesikeičia, tad visada būkime budrūs.