Pirmojo amžiaus krikščionių gyvenimas ir buitis
„Rūpestingos šeimininkės“
„Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo seserį, vardu Mariją. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: ‘Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.’ Tačiau Viešpats atsakė: ‘Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta’“ (LUKO 10:38-42).
AKIVAIZDU, Morta buvo darbšti moteris. Be abejonės, aplinkiniai ją labai gerbė. Pagal pirmojo amžiaus žydų tradicijas moteris labiausiai buvo vertinama už mokėjimą šeimininkauti ir rūpintis namiškiais.
Krikščionės taip pat turėjo būti „rūpestingos šeimininkės“ (Titui 2:5). Be to, joms buvo pavesta garbinga užduotis — pasakoti kitiems apie savo tikėjimą (Mato 28:19, 20; Apaštalų darbų 2:18). Kokie gi buvo tie ‘visokie patarnavimai’, kuriais turėjo rūpintis namų šeimininkė pirmajame amžiuje? Ir ko galime pasimokyti iš Jėzaus žodžių apie Mariją?
„Susirūpinusi visokiu patarnavimu.“ Žydų visuomenėje namų šeimininkė keldavosi anksti, ko gero, dar prieš patekant saulei (Patarlių 31:15). Išvirusi šeimynai košės, ji tikriausiai palydėdavo sūnus į sinagogoje esančią mokyklą. Dukros likdavo namuose ir ugdydavosi įgūdžius, kurių prireiks ištekėjus.
Mamos ir dukrų diena prasidėdavo nuo paprasčiausių darbų: reikėjo pripildyti lempas aliejaus (1), iššluoti grindis (2), pamelžti ožką (3). Paskui turėjo iškepti duonos tai dienai. Mergaitės pirmiausia išvėtydavo grūdus (4) ir rankinėmis girnomis sumaldavo juos į rupius miltus (5). Tada mama į miltus įliedavo vandens ir įdėdavo raugo. Užminkiusi tešlą (6) palikdavo ją iškilti ir imdavosi kitų darbų. O tuo tarpu mergaitės iš šviežio ožkos pieno galbūt gamindavo varškę arba mušdavo sviestą (7).
Vėliau, įdienojus, mama kartu su dukromis patraukia į turgavietę. O čia jas pasitinka ore tvyrantis prieskonių aromatas, gyvulių balsai, karštai besiderančių pirkėjų šūksniai. Tokiame šurmulyje motina perka, ko jai reikės tai dienai (8). Šeimyną greičiausiai ji pamalonins šviežiomis daržovėmis, džiovinta žuvimi. Jei ši namų šeimininkė — krikščionė, ji tikrai nepraleis progos pasikalbėti su žmonėmis apie savo tikėjimą (Apaštalų darbų 17:17, Jr).
Be to, rūpestinga mama neeikvos laiko tuščiai ir pakeliui iš namų į turgavietę bei atgal mokys dukras Dievo įstatymų, padės suvokti, kuo jie vertingi (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Taip pat su mergaitėmis aptars praktiškus dalykus, pavyzdžiui, kaip taupiai apsipirkti (Patarlių 31:14, 18).
Moterys tais laikais turėjo pasirūpinti, kad namuose netrūktų vandens, tad kasdien eidavo prie šulinio (9). Čia jos, matyt, pasišnekėdavo su kitomis namų šeimininkėmis, taip pat atėjusiomis vandens. Grįžusios namo, mama su dukromis imasi kepti duoną. Pirmiausia iš tešlos padaro apvalius papločius, tada pašauna juos į prikaitintą krosnį (10), kuri paprastai stovėjo lauke. Laukdamos, kol duona iškeps, jos šnekučiuojasi ir mėgaujasi šviežios duonos kvapu.
Paskiau susiruošia eiti prie netoliese tekančio upelio skalbtis (11). Čia moterys kruopščiai ištrindavo drabužius šarmu — natrio arba kalio karbonato muilu, pagamintu iš tam tikro augalo pelenų. Išskalautus ir išgręžtus drabužius skalbėjos džiovindavo ištiesusios ant krūmų arba akmenų.
Parsinešusios skalbinius, mama su dukromis lipa ant plokščio namo stogo ir ado arba lopo (12) prakiurusius drabužius, o sutvarkiusios sudėlioja į spinteles. Paskui mama pamoko mergaites siuvinėti ir austi (13). Priartėjus vakarienės metui, šeimininkė pradeda ruošti valgį (14). Tais laikais žmonės buvo labai svetingi, tad sulaukusi net ir nekviestų svečių šeimyna mielai pasidalydavo kuklia vakariene: duona, daržovėmis, varške, džiovinta žuvimi ir šaltu vandeniu.
Vakare, vaikams ruošiantis miegoti, kuriam nors galbūt prireikia aliejumi patepti nubrozdintą kelį. Suguldę vaikus, spingsinčios lempos šviesoje tėvai papasakoja kokią istoriją iš šventųjų raštų ir tada kartu pasimeldžia. Kai kukliuose namuose įsiviešpatauja tyla, vyras turi už ką pagirti žmoną žinomais žodžiais: „Koks retas radinys — sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!“ (Patarlių 31:10).
Pasirinko „geriausiąją dalį“. Kaip matome, rūpestingos pirmojo amžiaus šeimininkės turėjo ‘rūpintis visokiais patarnavimais’, tad buvo labai užimtos (Luko 10:40). Šių laikų moterų, ypač mamų, gyvenimas irgi įtemptas. Nors moderni technika palengvino kai kuriuos buities darbus, dauguma motinų dėl susiklosčiusių aplinkybių turi ne tik pasirūpinti šeima, bet ir uždirbti pragyvenimui.
Tačiau kad ir kokie sunkumai prislėgtų, daugelis moterų krikščionių seka Marijos, paminėtos straipsnio pradžioje, pavyzdžiu. Jos be galo vertina dvasinius dalykus (Mato 5:3, NW). Paklusdamos Šventojo Rašto nurodymams, jos rūpinasi savo šeimomis (Patarlių 31:11-31). Bet krikščionės nepamiršta ir to, ką Jėzus pasakė Mortai. Kadangi Morta brangino santykius su Dievu, ji, be abejonės, įsiklausė į švelnų Jėzaus priminimą. Šių laikų krikščionės irgi neleidžia, kad namų ruoša kliudytų mokytis apie Dievą (15) ar pasakoti kitiems apie savo tikėjimą (Mato 24:14; Hebrajams 10:24, 25). Taigi, jos renkasi „geriausiąją dalį“ (Luko 10:42). Todėl tokias moteris labai vertina Dievas, Jėzus Kristus, taip pat ir jų šeimos (Patarlių 18:22).