³ Nėra abejonių: visa Jonos knyga absoliučiai patikima. ‘Mūsų tikėjimo ištobulintojas’ Jėzus kalbėjo apie Joną kaip apie realų asmenį ir Dievo įkvėptas paaiškino dviejų Jonos pasakojimo atkarpų pranašišką reikšmę, — taigi kartu ir paliudijo, kad šita yra tikrų pranašysčių knyga (Hbr 12:2; Mt 12:39-41; 16:4; Lk 11:29-32). Žydai visada laikė Jonos knygą kanonine ir pripažino, kad ji istoriškai tiksli. Pranašas Jona atvirai, be jokių padailinimų aprašo savo paties klaidas ir silpnybes, o tai vėlgi rodo, kad jo pasakojimas tikras, nesuklastotas.

¹¹ Remiantis Mato 12:38-41, religiniams vadovams Jėzus kalbėjo, kad jiems nebus duota kito ženklo, tik „Jonos ženklas“. Išbuvęs tris dienas ir tris naktis „Šeolo pilve“, Jona ėjo ir skelbė perspėjimą Ninevei; šitaip jis tapo „ženklu“ nineviečiams (Jon 2:1 [1:17, Brb]; 2:3 [2:2, Brb]; 3:1-4). Jėzus irgi nepilnas tris dienas išgulėjo kape ir buvo prikeltas. Kada jo mokiniai ėmė liudyti, kas įvykę, Jėzus tapo ženklu savo amžininkų kartai. Tradicinis žydų laiko skaičiavimo metodas ir konkretūs įvykiai iš Jėzaus gyvenimo, atkartojantys aną pranašišką pirmavaizdį, leidžia daryti išvadą, jog „trijų dienų ir trijų naktų“ laikotarpis truko nebūtinai tris ištisas paras.b

¹² Toliau plėtodamas mintį Jėzus sugretino nineviečius su savo amžininkais žydais: anie juk suskubo atgailauti, o šitie pasirodė kietaširdžiai ir jį, Dievo siųstąjį, atstūmė. Paties Jėzaus žodžiais, „Ninevės gyventojai teismo dieną kelsis su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona“. (Žiūrėk taip pat Mato 16:4 ir Luko 11:30, 32.) Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas „daugiau negu Jona“? Jis kalbėjo apie save — didžiausią iš visų pranašų, Jehovos siųstą skelbti: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“ (Mt 4:17). Dauguma jo kartos žydų, deja, „Jonos ženklo“ nepaisė. O kaip šiandieną? Nors į Jehovos perspėjimus mažai kas įsiklauso, visų labui tebėra plačiai skelbiama geroji naujiena apie Dievo Karalystę — ta pati žinia, kurią kadaise garsino „Žmogaus Sūnus“, Jėzus. Kaip kad nineviečiai paklausė Jonos perspėjimo, atgailavo ir liko gyvi, taip dabar žmonės gali priimti kilniaširdišką Jehovos kvietimą ir stoti į amžinojo gyvenimo kelią, nes tikrai „išgelbėjimas yra Jehovos“ (Jon 2:9, NW [2:10, BD]).