Nedelsdamas pasinaudok šia unikalia galimybe!

KAI Piterį sudomino Biblijos žinia apie išgelbėjimą, jis studijavo mediciną ir toje srityje jau buvo nemažai pasiekęs. Kai jis baigė mokslą ir pradėjo dirbti ligoninėje gydytoju, jo vadovai nuolat skatino jį specializuotis neurochirurgijoje. Tai buvo galimybė, kuria nesvyruodami pasinaudotų daugelis naujų gydytojų.

Tačiau Piterisa nusprendė atsisakyti tos galimybės. Kodėl? Ar jam tiesiog trūko to, kas tam būtina — noro ir stimulo? Ne, nes pasiūlymą Piteris kruopščiai apsvarstė. Tapęs pasiaukojusiu, krikštytu Jehovos Liudytoju, jis troško skirti kuo daugiau laiko įvairiapusei krikščioniškai tarnybai. Jis suvokė, kad įgijęs neurochirurgo kvalifikaciją, savo profesijai turėtų atiduoti vis daugiau ir daugiau laiko bei energijos. Ar atsisakydamas tos ypatingos perspektyvos jis pasielgė neprotingai, ar išmintingai?

Kai kam Piterio sprendimas gali atrodyti neprotingas. Tačiau jis atsižvelgė į tokius Biblijos tekstus kaip Efeziečiams 5:15, 16 (NTP). Čia apaštalas Paulius skatino brolius krikščionis: „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, ne kaip neišmintingi, bet kaip išmintingi, išnaudodami [„tinkamą“, NW] laiką, nes dienos yra piktos!“

Atkreipk dėmesį į posakį „tinkamas laikas“. Jis yra išverstas iš graikiško žodžio, Biblijoje dažniausiai vartojamo nurodyti laiką ar laikotarpį, turintį tam tikrų požymių ar tinkamą tam tikrai veiklai. Čia Paulius pabrėžė, kad svarbiems dalykams krikščionys turi surasti laiko. Iš tikrųjų jiems reikia „ištirti, kas reikšminga“ (Filipiečiams 1:10, NTP). Jie turi nustatyti, kas svarbiausia.

Tad koks yra Dievo tikslas mūsų laikams? Kokia yra Dievo valia tiems, kurie myli jį? Biblijos pranašystės aiškiai rodo, kad mūsų dienos yra „pabaigos laikas“, arba „paskutinės dienos“ (Danieliaus 12:4, NW; 2 Timotiejui 3:1). Kristus Jėzus tiksliai nurodė, kas bus svarbiausia mūsų dienomis. Jis pabrėžtinai pasakė, kad prieš šios piktosios daiktų sistemos pabaigą „bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms“. Tik tada ateis galas (Mato 24:3, NW; 24:14).

Taigi turime išnaudoti kiekvieną progą skelbti gerąją naujieną apie Karalystę ir ruošti mokinius (Mato 28:19, 20). Kadangi toks darbas daugiau niekada nebepasikartos, tai yra paskutinė proga mums padaryti viską, ką galime, šiame gyvybę gelbstinčiame darbe. „Dabar yra [„ypač“, NW] priimtinas metas.“ Tikrai, „dabar išgelbėjimo diena!“ (2 Korintiečiams 6:2, Brb red.)

Išmintingai nuspręsti

Piteris, jaunas vyras, paminėtas straipsnio pradžioje, rūpestingai apmąstė savo sprendimą ir įvertino savo pasirinkimą. Jis suvokė, kad nebūtų blogai, jeigu jis studijuotų toliau, turėdamas tikslą tapti neurochirurgu. Bet kas jam buvo svarbiausia? Krikščioniška tarnyba, nes tas darbas yra skubus. Be to, jis turėjo ir kitų įsipareigojimų. Jis buvo vedęs ir turėjo išlaikyti savo žmoną, kuri buvo visalaikė skelbėja (1 Timotiejui 5:8). Piteris taip pat turėjo grąžinti skolas už mokslą. Tad ką jis nusprendė daryti?

Piteris nusprendė specializuotis radiologijoje ir užsiimti ligų diagnozavimu ultragarsu. Tas darbas reikalauja dirbti normalią darbo dieną. Be to, Piteris galėjo mokytis to darbo metu. Žinoma, kai kas gali manyti, kad tai ne tokia prestižinė padėtis, bet dėl to jam liko daugiau laiko dvasiniams dalykams.

Piterio apsisprendimą nulėmė ir kita aplinkybė. Jis nesmerkė kitų, kurie galbūt nuspręstų kitaip, bet žinojo, kad krikščioniui pavojinga per daug pasinerti į pasaulietiškus reikalus. Dėl to jis galėtų apleisti dvasinius įsipareigojimus. Tai parodo kitas pavyzdys, kuris irgi susijęs su darbu.

Vienas visalaikis Karalystės skelbėjas buvo kvalifikuotas tapytojas. Jis galėjo finansiškai išsilaikyti pardavinėdamas savo paveikslus. Nors ir skyrė daugiausia laiko pačiai svarbiausiai krikščioniškajai tarnybai, jis pakankamai apsirūpindavo. Tačiau jo noras toliau tęsti menininko karjerą ėmė didėti. Jis pradėjo daugiau tapyti ir ėmė bendrauti su įžymiais menininkais, metė visalaikę tarnybą ir Karalystės skelbimo veikloje galiausiai pasidarė visiškai neaktyvus. Laikui bėgant jis ėmė elgtis nebe taip kaip moko Biblija ir buvo pašalintas iš krikščionių susirinkimo (1 Korintiečiams 5:11-13).

Gyvename ypatingu laiku

Būdami tarp šiandieninių Jehovos tarnų, mes, žinoma, norime likti ištikimi jam. Mes žinome, kad gyvename pačiu nepaprasčiausiu žmonijos istorijos laiku. Kad išliktume Dievo tarnais ir sėkmingai įveiktume dabartinius sunkumus, mes galbūt turime kai ką pakeisti. Tai galima palyginti su tuo laiku, kai ūkininkas nuima derlių. Tai ypatingo veiklumo laikas, ir iš ūkio darbininkų tikimasi, kad jie stengsis labiau negu įprasta ir dirbs ilgesnę darbo dieną. Kodėl? Kadangi derlius turi būti nuimtas per ribotą laiką.

Dabartinei piktajai daiktų sistemai liko labai nedaug laiko. Dabar tikrajam krikščioniui labiau negu kada nors anksčiau reikia stengtis sekti Jėzaus pavyzdžiu ir eiti jo pėdomis. Jo gyvenimas žemėje aiškiai rodo, ką jis laikė pačiu svarbiausiu dalyku. Jis pasakė: „Mes turime daryti darbus to, kuris mane atsiuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės veikti“ (Jono 9:4, NTP). Sakydamas, kad ateina naktis, Jėzus nurodė savo išbandymų, prikalimo prie kankinimo stulpo ir mirties laiką, kai bus pasibaigusi jo žemiška tarnyba ir jis nebegalės užsiimti savo dangiškojo Tėvo darbu.

Tiesa, per trejus su puse savo tarnybos metų tam tikrą savo laiko dalį Jėzus skyrė stebuklams daryti ir ligoniams gydyti. Vis dėlto daugiausia laiko jis praleido skelbdamas Karalystės žinią bei ‛skelbdamas belaisviams išvadavimą’ iš klaidingos religijos (Luko 4:18; Mato 4:17). Jėzus tarnavo visomis pastangomis ir taip pat skyrė laiko savo mokiniams ruošti, kad jie galėtų remtis jo padėtu pagrindu ir veiksmingai tęstų skelbimo darbą. Jėzus naudojosi kiekviena proga palaikyti Karalystės interesus ir norėjo, kad jo mokiniai darytų tą patį (Mato 5:14-16; Jono 8:12).

Mes, šiuolaikiniai Jėzaus pasekėjai, turime kaip ir jis matyti žmonijos padėtį tokią, kokią ją mato Jehova Dievas. Šios daiktų sistemos laikas baigiasi, ir Dievas gailestingai nori, kad visi turėtų galimybę išsigelbėti (2 Petro 3:9). Tad ar nebūtų išmintinga atidėti visus kitus reikalus ir pirmiausia vykdyti Jehovos valią? (Mato 6:25-33) Kas paprastai būtų laikoma svarbiu dalyku, šiuo nepaprastu laiku mums kaip krikščionims galbūt galėtų neturėti tokios didelės reikšmės.

Ar kas nors iš mūsų kada nors gailėsis, kad pirmiausia savo gyvenime vykdė Dievo valią? Tikrai ne, nes už pasiaukojamą krikščionio gyvenimą nuostabiai atlyginama. Pavyzdžiui, Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame pasaulyje — amžinojo gyvenimo“ (Morkaus 10:29, 30).

Jokios piniginės vertybės negali prilygti atpildui, gaunamam tų, kurie išnaudoja savo laiką šlovinti Jehovą ir skelbti Karalystės žinią. Jie džiaugiasi daugeliu palaimų! Tai ir ištikimi draugai, pasitenkinimas vykdant Dievo valią, Dievo pritarimo šypsena, ir nesibaigiančio gyvenimo perspektyva (Apreiškimas 21:3, 4). Kokia laimė, kad mes galime padėti žmonėms dvasiškai ir teikti garbę Jehovos šventajam vardui būdami Jo Liudytojai! Be abejonių, ‛išnaudoti [„tinkamą“, NW] laiką’ yra tikrai išmintingas ir atpildą teikiantis kelias. Dabar kaip niekada yra laikas skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Ar tu pasinaudosi šia unikalia proga ir nepasiduosi?

[Išnaša]