Jehova Izraelį prilygino vynmedžiui. Jėzus irgi pavartojo panašią metaforą. Per Paskutinę vakarienę apaštalams jis pasakė: „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas — ūkininkas“ (Jono 15:1). Savo mokinius Jėzus prilygino vynmedžio šakelėms. Augalo šakelės jėgų semiasi iš kamieno, taip ir Kristaus mokiniai turėjo laikytis mokytojo. „Nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“, — paaiškino Jėzus (Jono 15:5). Vynininkai iš vynmedžio laukia vynuogių, Jehova irgi tikisi vaisių iš savo tautos — dvasios vaisių. Jie teikia Dievui, vynmedžio Augintojui, džiaugsmo ir šlovę (Jono 15:8).

„Duosite gausių vaisių“

Simbolinės „tikrojo vynmedžio“ šakelės vaizduoja dvasia pateptuosius krikščionis, tačiau ir krikščionys iš „kitų avių“ turi duoti vaisių (Jono 10:16). Jie gali duoti „gausių vaisių“ ir teikti šlovę savo dangiškajam Tėvui (Jono 15:5, 8). Ši Jėzaus iliustracija primena, jog išgelbėjimas priklauso nuo to, ar eisime koja kojon su Kristumi ir brandinsime dvasios vaisių. Jėzus pasakė: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje“ (Jono 15:10).