Duokite „gausių vaisių“
1 Jėzus simboliškai prilygino save tikrajam vynmedžiui, savo Tėvą — Ūkininkui, o dvasia pateptuosius sekėjus — vaisingoms vynmedžio šakelėms. Apibūdindamas to simbolinio Ūkininko darbą, Jėzus pabrėžė, kiek svarbu ‘pasilikti’ vynmedyje (Jn 15:1-4). Pamoka tokia: kiekvienas, puoselėjantis artimus santykius su Jehova, turi būti kaip vaisinga Jėzaus Kristaus, „tikrojo vynmedžio“, šakelė. Turime gausiai duoti „dvasios vaisių“ ir Karalystės vaisių (Gal 5:22, 23; Mt 24:14; 28:19, 20).
2 Dvasios vaisiai. Kiek pažengėme dvasiškai, geriausiai matyti iš to, kaip rodome dvasios vaisius. Ar stengiesi puoselėti Dievo dvasios vaisius reguliariai studijuodamas bei apmąstydamas Dievo Žodį? (Fil 1:9-11) Nesidrovėdamas melsk šventosios dvasios, nes ji gali padėti ugdytis savybes, teikiančias šlovę Jehovai ir skatinančias tave dvasiškai tobulėti (Lk 11:13; Jn 13:35).
3 Jeigu ugdomės dvasios vaisius, taip pat būsime uolesni Dievo tarnai. Pavyzdžiui, nors visi turime daugybę pareigų, meilė ir tikėjimas skatina mus rasti laiko reguliariai skelbti gerąją naujieną. Tokios savybės kaip taika, kantrybė, malonumas, gerumas ir susivaldymas padeda deramai reaguoti į priešiškumą, o džiaugsmas įgalina būti patenkintus tarnyba, net kai žmonės abejingi.
4 Karalystės vaisiai. Norime duoti ir Karalystės vaisių — atnašauti Dievui „šlovinimo auką, tai yra [Jehovos] vardą garbinančių lūpų vaisių“ (Hbr 13:15). Tai darome uoliai ir ištikimai skelbdami gerąją naujieną. Ar stengiesi tobulinti skelbimo ir mokymo įgūdžius ir taip duoti daugiau Karalystės vaisių?
5 Jėzus paminėjo, kad jo ištikimi sekėjai duos įvairiopą vaisių (Mt 13:23). Tad neturėtume lygintis su kitais, o verčiau atiduoti Jehovai, ką geriausia sugebame patys (Gal 6:4). Jeigu nuolat sąžiningai ištirsime savo aplinkybes pasitelkę Dievo Žodį, galėsime nepaliaujamai šlovinti Jehovą duodami „gausių vaisių“ (Jn 15:8).