Vos po šešių mėnesių nuo Jėzaus veiklos žemėje pradžios Nikodemas pripažįsta, kad Jėzus ‘kaip mokytojas atėjo nuo Dievo’. Paveiktas Jėzaus stebuklų, neseniai padarytų Jeruzalėje per 30 m. e. m. Sekmines, Nikodemas ateina nakčia pareikšti tikįs Jėzų ir sužinoti daugiau apie šį mokytoją. Jėzus tada pasako Nikodemui svarbią tiesą, jog norint įeiti į Dievo Karalystę būtina ‘atgimti iš naujo’. Ta proga Jėzus dar priduria: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jono 3:1-16)

Kokia nuostabi perspektyva! Nikodemas gali tapti artimu Jėzaus bendradarbiu ir pats matyti įvairius Jėzaus gyvenimo žemėje aspektus. Būdamas žydų vadovas ir mokytojas Izraelyje, Nikodemas gerai išmano Dievo Žodį. Jam taip pat netrūksta įžvalgumo, nes Jėzų jis pripažįsta Dievo atsiųstu mokytoju. Nikodemui rūpi dvasiniai dalykai, be to, jis nepaprastai nuolankus. Kaip sunku turi būti žydų aukščiausiojo teismo nariui pripažinti kuklų dailidės sūnų esant atsiųstą Dievo! Visos tokios ypatybės labai svarbios tam, kas nori būti Jėzaus mokiniu.

Jonas pirmiausia nurodė, kad tas žydų vadovas pas Jėzų „atėjo nakčia“. (Jono 3:2) Vienas Biblijos tyrėjas komentuoja: „Nikodemas atėjo naktį ne dėl to, kad bijojo, o norėdamas išvengti minių, galinčių sutrukdyti jam kalbėtis su Jėzumi.“ Tačiau Jonas Nikodemą, ‘pirmą kartą atėjusį pas [Jėzų] nakčia’, mini viename kontekste su Juozapu iš Arimatėjos, kuris buvo „Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės“. (Jono 19:38, 39; Jr) Taigi Nikodemas Jėzų aplankė naktį, matyt, ‘bijodamas žydų’, kaip ir kiti tuo laiku dėl žydų bijojo turėti kokių nors ryšių su Jėzumi. (Jono 7:13)