Krikščioniškieji liudytojai, turintys dangaus pilietybę

„Bet mes esame dangaus valstybės piliečiai“ (FILIPIEČIAMS 3:20, NTP).

1. Koks yra nuostabus Jehovos tikslas kai kurių žmonių atžvilgiu?

ASMENYS, gimę žmonėmis, valdys kaip karaliai ir kunigai danguje, viešpataus net angelams (1 Korintiečiams 6:2, 3; Apreiškimas 20:6). Kokia nuostabi tiesa! Tačiau Jehova tai numatė ir vykdo per savo viengimį Sūnų, Jėzų Kristų. Kodėl mūsų Kūrėjas taip daro? Ir kaip šiandien tokia žinia turi veikti krikščionis? Pažvelkime, kaip Biblija atsako į šiuos klausimus.

2. Kokį naują dalyką paskelbė Jonas Krikštytojas, ką Jėzus turėsiąs daryti, ir su kuo tai buvo susiję?

² Jonas Krikštytojas ruošdamas kelią Jėzui skelbė, kad Jėzus darys kažką nauja. Pranešime sakoma: „[Jonas] skelbė: ‛Po manęs ateina galingesnis už mane, — aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia’“ (Morkaus 1:7, 8). Iki to meto nė vienas nebuvo pakrikštytas šventąja dvasia. Tai buvo nauja priemonė, susijusi su šventąja dvasia, ir lietė Jehovos tikslą (kurį jis netrukus turėjo atskleisti) — paruošti žmones dangiškajam valdymui.

‛Užgimę iš naujo’

3. Kokius naujus dalykus apie dangaus Karalystę Jėzus aiškino Nikodemui?

³ Slaptame susitikime su žymiu fariziejumi Jėzus daugiau atskleidė apie šį Dievo tikslą. Fariziejus, Nikodemas, atėjo naktį pas Jėzų ir Jėzus jam pasakė: „Jei kas nėra užgimęs iš naujo, tas negali matyti Dievo karalystės“ (Jono 3:3, NTP). Nikodemas, būdamas fariziejus, turėjo būti studijavęs Hebrajų Raštus, todėl žinojo kažkiek didingos tiesos apie Dievo Karalystę. Danieliaus knyga pranašavo, kad ta Karalystė bus duota „tarsi žmogaus sūnui“ ir „Aukščiausiojo šventiesiems“ (Danieliaus 7:13, 14; 7:27, ŠvR). Karalystė „sutrupins ir sunaikins“ visas kitas karalystes ir pasiliks amžinai (Danieliaus 2:44). Matyt, Nikodemas manė, jog šios pranašystės išsipildys žydų tautos atžvilgiu; tačiau Jėzus pasakė, kad kas nori matyti Karalystę, turi užgimti iš naujo. Nikodemas nesuprato, todėl Jėzus tęsė toliau: „Kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę“ (Jono 3:5).

4. Kaip pasikeis tų, kurie gimė iš šventosios dvasios, santykiai su Jehova?

⁴ Jonas Krikštytojas buvo kalbėjęs apie krikštą šventąja dvasia. Dabar Jėzus pridūrė, jog žmogus turi užgimti iš šventosios dvasios, kad įeitų į Dievo Karalystę. Per tokį unikalų gimimą netobulų vyrų ir moterų santykiai su Jehova Dievu tampa ypatingi. Jie pasidaro jo įvaikiais. Mes skaitome: „Visiems, kurie [Jėzų] priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais — tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę“ (Jono 1:12, 13; Romiečiams 8:15).

Dievo vaikai

5. Kada ištikimi mokiniai buvo pakrikštyti šventąja dvasia ir kas tuo metu buvo atlikta per šventąją dvasią?

⁵ Kai Jėzus kalbėjo Nikodemui, Jis jau buvo pateptas šventąja dvasia savo būsimai valdžiai Dievo Karalystėje ir Dievas buvo viešai pripažinęs Jėzų savo Sūnumi (Mato 3:16, 17). Jehova pagimdė daugiau dvasinių vaikų per 33 m. e. m. Sekmines. Ištikimi mokiniai, susirinkę į aukštutinį kambarį Jeruzalėje, buvo pakrikštyti šventąja dvasia. Tuo pačiu metu jie iš naujo užgimė iš šventosios dvasios būti Dievo dvasiniais sūnumis (Apaštalų darbai 2:2-4, 38; Romiečiams 8:15). Be to, jie buvo patepti šventąja dvasia, kad ateityje paveldėtų dangų, ir pirmieji buvo užantspauduoti šventąja dvasia tos dangiškos vilties tikrumo ženklan (2 Korintiečiams 1:21, 22).

6. Koks yra Jehovos tikslas dangiškosios Karalystės atžvilgiu ir kodėl tinkama, kad žmonės būtų jos dalininkai?

⁶ Tai buvo pirmieji netobuli žmonės, Dievo išrinkti įeiti į Karalystę. Tai reiškia, kad po mirties ir prikėlimo jie turėjo tapti dangiškosios Karalystės organizacijos dalimi ir valdyti žmones bei angelus. Jehovos tikslas yra, kad per šią Karalystę jo didis vardas būtų laikomas šventu ir jo suverenitetas būtų išteisintas visų kūrinių akivaizdoje (Mato 6:9, 10; Jono 12:28). Kaip tinkama, kad žmonės yra tos Karalystės dalininkai! Šėtonas panaudojo žmones, kai metė savo pirmą iššūkį Jehovos suverenitetui dar Edeno sode, ir tuomet Jehova numatė, kad žmonės bus įtraukti atsakyti į šį iššūkį (Pradžios 3:1-6; Jono 8:44). Apaštalas Petras rašė asmenims, išrinktiems valdyti toje Karalystėje: „Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris skirtas jums danguje“ (1 Petro 1:3, 4).

7. Kokius ypatingus santykius turi su Jėzumi tie, kurie yra pakrikštyti šventąja dvasia?

⁷ Tie išrinktieji krikščionys, kaip Dievo įsūniai, tapo Jėzaus Kristaus broliais (Romiečiams 8:16, 17; 9:4, 26; Žydams 2:11). Kadangi Jėzus įrodė esąs Sėkla, pažadėtoji Abraomui, tie dvasia pateptieji krikščionys yra pridėtinė, arba papildoma, dalis Sėklos, kuri suteiks palaimą tikinčiajai žmonijai (Pradžios 22:17, 18; Galatams 3:16, 26, 29). Kokią palaimą? Galimybę būti išpirktiems iš nuodėmės bei sutaikintiems su Dievu ir tarnauti jam dabar ir amžinai (Mato 4:23; 20:28; Jono 3:16, 36; 1 Jono 2:1, 2). Pateptieji krikščionys žemėje nukreipia teisios širdies žmones į šią palaimą liudydami apie savo dvasinį brolį Jėzų Kristų ir juos įsūnijusį savo Tėvą, Jehovą Dievą (Apaštalų darbai 1:8; Žydams 13:15).

8. Kokia prasme dvasia pagimdyti Dievo sūnūs yra „apreikšti“?

⁸ Biblijoje kalbama, kad tie dvasia pagimdytieji Dievo sūnūs bus „apreikšti“ (Romiečiams 8:19). Įeidami į Karalystę kaip bendrakaraliai su Jėzumi, jie dalyvauja sugriaunant pasaulinę Šėtono daiktų sistemą. Po to tūkstantį metų jie padės teikti išperkamosios aukos palaimas žmonijai ir taip pakels žmonių giminę iki tokio tobulumo, kokį prarado Adomas (2 Tesalonikiečiams 1:8-10; Apreiškimas 2:26, 27; 20:6; 22:1, 2). Visu tuo jie ir bus apreikšti. Tai dalykai, kurių tikintys žmogiškieji kūriniai nekantriai laukia.

9. Kaip Biblija kalba apie pasaulinę pateptųjų krikščionių grupę?

⁹ Pateptųjų krikščionių grupė visame pasaulyje yra „danguje įrašytųjų pirmagimių... surinkimas“ (Žydams 12:23, NTP). Jie yra pirmieji, patiriantys Jėzaus išperkamosios aukos naudą. Jie taip pat yra „Kristaus kūnas“; tai nurodo jų artimus santykius vienas su kitu ir su Jėzumi (1 Korintiečiams 12:27). Paulius rašė: „Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi — žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia“ (1 Korintiečiams 12:12, 13; Romiečiams 12:5; Efeziečiams 1:22, 23; 3:6).

„Dievo Izraelis“

10, 11. Kodėl pirmame amžiuje prireikė naujojo Izraelio ir iš ko susidarė ši nauja tauta?

¹⁰ Daugiau nei 1500 metų iki Jėzaus, žadėtojo Mesijo, atėjimo kūniškoji Izraelio nacija buvo ypatinga Jehovos tauta. Nepaisant nuolatinių priminimų, tauta apskritai įrodė esanti neištikima. Kai pasirodė Jėzus, tauta atstūmė jį (Jono 1:11). Todėl Jėzus pasakė žydų religiniams vadovams: „Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“ (Mato 21:43). Pripažinti tą ‛tautą, kuri duoda [Karalystės] vaisių’ yra gyvybiškai svarbu norint išsigelbėti.

¹¹ Ta naujoji tauta yra pateptasis krikščionių susirinkimas, gimęs per 33 m. e. m. Sekmines. Jos pirmieji nariai buvo Jėzaus mokiniai žydai, pripažinę jį savo dangiškuoju Karaliumi (Apaštalų darbai 2:5, 32-36). Tačiau jie buvo Dievo naujosios tautos nariai ne pagal savo žydišką kilmę, bet dėl tikėjimo Jėzumi. Todėl tas naujasis Dievo Izraelis buvo kažkas unikalaus — dvasinė tauta. Kai dauguma žydų atsisakė pripažinti Jėzų, kvietimas būti naujosios tautos dalimi buvo platinamas tarp samariečių, o po to tarp pagonių. Ta naujoji tauta buvo vadinama „Dievo Izraeliu“ (Galatams 6:16).

12, 13. Kaip tapo aišku, kad naujasis Izraelis yra ne šiaip tik judaizmo sekta?

¹² Senovės Izraelyje nežydai, tapę prozelitais, turėdavo paklusti Mozės įstatymui, o vyrams reikėdavo simbolizuoti tai apipjaustymu (Išėjimo 12:48, 49). Kai kurie krikščionys žydai manė, kad tą patį reikia taikyti ir nežydams Dievo Izraelyje. Tačiau Jehova turėjo kitką omenyje. Šventoji dvasia nukreipė apaštalą Petrą į pagonio Kornelijaus namus. Kai Kornelijus ir jo šeima atsiliepė į Petro skelbimą, jie gavo šventąją dvasią — dar net prieš vandens krikštą. Tai aiškiai parodė, kad Jehova priėmė šiuos pagonis į Dievo Izraelį nereikalaudamas, kad jie paklustų Mozės įstatymui (Apaštalų darbai 10:21-48).

¹³ Kai kuriems tikintiesiems tai buvo sunku pripažinti ir netrukus apaštalai bei vyresnieji turėjo apsvarstyti visą šį klausimą Jeruzalėje. Ta autoritetinga korporacija išklausė liudijimą, kaip šventoji dvasia veikė tikinčius nežydus. Biblijos tyrinėjimai įrodė, kad taip išsipildė įkvėpta pranašystė (Izaijo 55:5; Amoso 9:11, 12). Buvo priimtas teisingas sprendimas: krikščionims nežydams nereikėjo paklusti Mozės įstatymui (Apaštalų darbai 15:1, 6-29). Taigi dvasinis Izraelis iš tikrųjų buvo naujoji tauta, o ne šiaip tik judaizmo sekta.

14. Ką turėjo omenyje Jokūbas pavadindamas krikščionių susirinkimą „dvylika giminių, pasklidusių tarp kitatikių“?

¹⁴ Mokinys Jokūbas, rašydamas pirmojo amžiaus pateptiesiems krikščionims, savo laišką tinkamai adresavo „dvylikai giminių, pasklidusių tarp kitatikių“ (Jokūbo 1:1; Apreiškimas 7:3-8). Žinoma, naujojo Izraelio piliečiai nebuvo suskirstyti į konkrečias gimines. Dvasiniame Izraelyje nebuvo skirstymo į 12 atskirų giminių kaip kūniškajame Izraelyje. Tačiau inspiruotas Jokūbo posakis parodo, kad, Jehovos požiūriu, 12 natūraliojo Izraelio giminių visiškai pakeitė Dievo Izraelis. Kai asmuo, iš prigimties izraelitas, tapdavo tos naujosios tautos nariu, jo kūniška kilmė — net jei jis kilęs iš Judo ar Levio giminės — nebeturėdavo reikšmės (Galatams 3:28; Filipiečiams 3:5, 6).

Naujoji sandora

15, 16. a) Koks Jehovos požiūris į Dievo Izraelio narius nežydus? b) Kokiu teisėtu pagrindu buvo įkurtas naujasis Izraelis?

¹⁵ Jehovos požiūriu, tos naujosios tautos nariai neizraelitai turi dvasinių žydų statusą! Apaštalas Paulius paaiškino: „Ne tas yra tikras žydas, kuris viešai laikomas žydu, ir ne tas tikras apipjaustymas, kuris išoriškai atliktas kūne. Anaiptol! Tiktai tas yra žydas, kuris toksai viduje, ir tiktai tuomet yra apipjaustymas, kai širdis apipjaustyta dvasioje, o ne pagal raidę. Tokiam ir gyrius ne iš žmonių, bet iš Dievo“ (Romiečiams 2:28, 29). Daugelis pagonių atsiliepė į kvietimą būti Dievo Izraelio nariais ir tokia įvykių eiga buvo Biblijos pranašystės išsipildymas. Pavyzdžiui, pranašas Ozėjas rašė: „Pasigailėsiu tos, kuri vadinama Be pasigailėjimo, ir sakysiu Ne mano tautai: Tu mano tauta, o ji sakys: Tu mano Dievas“ (Ozėjo 2:23; Romiečiams 11:25, 26).

¹⁶ Jei dvasiniams izraelitams nebegaliojo Mozės įstatymo sandora, kokiu pagrindu jie buvo naujosios tautos nariai? Jehova per Jėzų sudarė naują sandorą su ta dvasine tauta (Žydams 9:15). Kai Jėzus įsteigė savo mirties Minėjimą 33 m. e. m. nisano 14 d., jis davė duonos ir vyno 11 ištikimų apaštalų ir pasakė, kad vynas simbolizuoja „Sandoros kraują“ (Mato 26:28; Jeremijo 31:31-34). Kaip užrašyta Luko pranešime, Jėzus pasakė, kad vyno taurė simbolizuoja „Naująją Sandorą“ (Luko 22:20). Jėzaus žodžiai išsipildė: kai šventoji dvasia buvo išlieta per Sekmines ir gimė Dievo Izraelis, Karalystė buvo atimta iš kūniškojo Izraelio ir atiduota naujajai — dvasinei tautai. Dabar vietoje kūniškojo Izraelio ši naujoji tauta, susidedanti iš Jo liudytojų, buvo Jehovos tarnaitė (Izaijo 43:10, 11).

„Naujoji Jeruzalė“

17, 18. Kaip Apreiškimo knygoje aprašoma šlovė, kuri laukia pateptųjų krikščionių?

¹⁷ Kokia šlovė laukia tų privilegijuotųjų, turinčių dangiškąjį pašaukimą! Ir koks džiaugsmas sužinoti apie tuos nuostabius dalykus, kurie jų laukia! Apreiškimo knyga mums pateikia jaudinančius jų dangiškosios įpėdinystės vaizdus. Pavyzdžiui, Apreiškimo 4:4 mes skaitome: „Aplinkui [Jehovos] sostą regėjau dvidešimt keturis sostus ir tuose sostuose sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius baltais drabužiais, o jų galvas puošė aukso vainikai.“ Tie 24 vyresnieji — pateptieji krikščionys, prikelti ir dabar užimantys danguje Jehovos jiems pažadėtą padėtį. Jų karūnos bei sostai primena mums jų karališką valdžią. Pagalvok taip pat apie jų nuostabiai didelę privilegiją tarnauti aplink Jehovos sostą!

¹⁸ Iš Apreiškimo 14:1 mums įstringa kitas jų vaizdas: „Ir aš išvydau: štai Avinėlis bestovįs ant Siono kalno, o su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai palydovų, turinčių jo ir jo Tėvo vardus, įrašytus savo kaktose.“ Čia mes matome ribotą tų pateptųjų skaičių — 144000. Apie jų karališką padėtį liudija tai, kad jie stovi su Jehovos pasodintu į sostą Karaliumi, „Avinėliu“ — Jėzumi. Ir jie yra ant dangiškojo Siono kalno. Žemiškasis Siono kalnas — tai Jeruzalė, Izraelio karališkasis miestas. Dangiškasis Siono kalnas nurodo aukštą Jėzaus bei jo bendraįpėdinių, sudarančių dangiškąją Jeruzalę, padėtį (2 Kronikų 5:2; Psalmių 2:6).

19, 20. a) Kokios dangiškosios organizacijos nariai bus pateptieji krikščionys? b) Kiek laiko Jehova rinko tuos, kurie bus dangaus piliečiai?

¹⁹ Apie pateptuosius, turinčius dangiškąją šlovę, tinkamai kalbama kaip apie „naująją Jeruzalę“ (Apreiškimas 21:2). Žemiškoji Jeruzalė buvo „didžiojo Karaliaus miestas“ ir šventyklos vieta (Mato 5:35). Dangiškoji naujoji Jeruzalė yra didinga Karalystės organizacija, per kurią didysis Suverenas, Jehova, ir jo paskirtasis Karalius, Jėzus, dabar valdo ir per kurią atliekama kunigų tarnyba besiliejant gausioms palaimoms nuo Jehovos sosto žmonijai gydyti (Apreiškimas 21:10, 11; 22:1-5). Kitame regėjime Jonas girdi, kad apie ištikimus prikeltus pateptuosius krikščionis kalbama kaip apie ‛Avinėlio nuotaką’. Kaip šiltai čia išreikštas tarp jų ir Jėzaus būsiantis artimumas bei jų norus paklusnumas jam! Įsivaizduok džiaugsmą danguje, kai paskutinysis iš jų galiausiai gaus savo dangiškąjį apdovanojimą. Tada pagaliau galės įvykti „Avinėlio vestuvės“! Tuomet ta karališkoji dangaus organizacija bus absoliučiai visa (Apreiškimas 19:6-8).

²⁰ Taip, nuostabios palaimos laukia tų, apie kuriuos apaštalas Paulius pasakė: „Bet mes esame dangaus valstybės piliečiai“ (Filipiečiams 3:20, NTP). Beveik du tūkstančius metų Jehova rinko savo dvasinius vaikus ir ruošė juos paveldėti dangų. Pagal visus įrodymus, šis rinkimo ir rengimo darbas yra beveik užbaigtas. Bet turėjo būti ir kai kas daugiau, kaip apreikšta Jonui jo regėjime, užrašytame Apreiškimo 7-ame skyriuje. Taigi dabar mums reikia atkreipti dėmesį į kitą krikščionių grupę ir tai mes apsvarstysime tolesniame straipsnyje.

Ar tu atsimeni?

◻ Kokie yra įvairūs veiksmai, kurie atliekami per šventąją dvasią dangiškųjų paveldėtojų atžvilgiu?

◻ Kokius artimus santykius turės pateptieji su Jehova? Su Jėzumi?

◻ Kaip aprašomas Biblijoje pateptųjų krikščionių susirinkimas?

◻ Kokiu teisėtu pagrindu buvo įkurtas naujasis Izraelis?

◻ Kokios privilegijos laukia pateptųjų krikščionių danguje?

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Beveik du tūkstančius metų Jehova rinko tuos, kurie valdys dangiškojoje Karalystėje