Ar tu prisimeni?

Ar vertini paskutinius Sargybos bokšto numerius? Nagi, pamėgink atsakyti į šiuos klausimus:

• Kas yra svarbiausia derinant asmenybių skirtumus?

Pirmiausiai reikėtų pripažinti, kad visi galime būti linkę neteisingai mąstyti ar turėti netinkamą požiūrį. Tada turėtume rimtai apsvarstyti: gal mūsų problemos veikiau kyla iš mūsų pačių nekaip iš kito asmens (8/15, 23 puslapis).

• Kada bus Apaštalų darbų 3:21 paminėtas „visų dalykų atnaujinimo metas“?

Atnaujinimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia nuo 1919 metų atkuriamas dvasinis rojus. Tolesnis atnaujinimas bus tada, kai žemėje bus atkuriamas fizinis rojus (9/1, 17, 18 puslapiai).

• Kokia prasme, pasak Patarlių 6:6-8, skruzdėlė, neturėdama jokio vado, vis dėlto rodo gerą pavyzdį mums?

Skruzdėlyne yra karalienė, tačiau ji — karalienė tik tokia prasme, kad deda kiaušinėlius ir yra tam tikros kolonijos motina. Skruzdėlės yra darbščios; tokie turėtume būti ir mes, stengdamiesi dirbti kuo geriau, net kai niekas mūsų nekontroliuoja (9/15, 26 puslapis).

• Ar Huldos pranašystė, kad Jošijas mirs „ramybėje“, užrašyta 2 Karalių 22:20, yra tiksli, turint omenyje, jog jis buvo mirtinai sužeistas mūšyje?

Taip, jis mirė ramybėje ta prasme, kad tai įvyko prieš didžiulę 609—607 m. p. m. e. nelaimę, kai babiloniečiai apgulė ir sunaikino Jeruzalę (9/15, 30 puslapis).

• Kodėl tai, kad Saliamonas žmoną prilygina „mielai elnei, žaviai kalnų ožkelei“, laikoma pagyrimu? (Patarlių 5:18, 19, NW)

Kalnų ožka ramaus būdo ir grakšti. Tačiau ji gali išgyventi bei atsivesti jauniklių uolėtose, neprieinamose vietose, kur augmenija gana skurdi (10/1, 30, 31 puslapiai).

• Kas buvo Henris Grū bei Džordžas Storzas?

Šiedu vyrai gyveno XIX šimtmetyje ir buvo entuziastingi Biblijos tyrinėtojai. Grū išsiaiškino, kad Trejybės, sielos nemirtingumo bei pragaro ugnies doktrinos yra nebiblinės. Storzas įžvelgė, jog kai kurie žmonės paveldės amžinąjį gyvenimą žemėje. Abu jie buvo Čarlso Teizo Raselo, 1879-aisiais pradėjusio leisti šį žurnalą, pirmtakai (10/15, 26—30 puslapiai).

• Koks Jehovos liudytojų požiūris į medicinos procedūras, kuriose naudojamas paties paciento kraujas?

Dėl biblinių įsitikinimų Jehovos liudytojai nekaupia savo kraujo, kad vėliau jį būtų galima perpilti. Kas darytina su jo krauju chirurginės procedūros, medicininio tyrimo ar gydymo metu, kiekvienas krikščionis nusprendžia pats. Jis turėtų apsvarstyti, kas apie kraują rašoma Biblijoje, ir atsiminti, kad yra visiškai pasiaukojęs Dievui (10/15, 30, 31 puslapiai).

• Kokį svarbų Jehovos liudytojų poreikį visame pasaulyje atskleidė skaičiavimai, atlikti šių metų pradžioje?

Besivystančiose šalyse, kur gyventojų materialiniai ištekliai riboti, trūksta daugiau nei 11000 Karalystės salių. Daugelio šalių krikščionių aukos skiriamos tinkamoms sueigų vietoms statyti (11/1, 30 puslapis).

• Kokie kai kurie žodžiai, susiję su garbinimu, yra pavartoti Rašto originale graikų kalba?

Vienas iš jų — leiturgía, verčiamas „viešoji tarnyba“; kitas — latría, verčiamas „šventoji tarnyba“ (Hebrajams 10:11, NW; Luko 2:36, 37, NW) (11/15, 11, 12 puslapiai).

• Kokia didžiausia pamoka mums iš Biblijos pranešimo apie Adomą ir Ievą?

Bet kokia dingstis būti nepriklausomam nuo Jehovos Dievo yra visiška kvailystė (11/15, 24—27 puslapiai).

• Koks yra biblinis įrodymas, kad Dievas suteikia galios savo tarnams?

Dovydas, Habakukas bei apaštalas Paulius patys liudijo apie Jehovos Dievo jiems suteiktą jėgą, arba galią (Psalmyno 60:14 [60:12, Brb]; Habakuko 3:19; Filipiečiams 4:13). Todėl galime būti tikri, jog Dievas nori ir gali mus sustiprinti (12/1, 10, 11 puslapiai).