Atkreipk dėmesį, kas atsitiko praėjus kuriam laikui po Jėzaus mirties, kai iškilo klausimas, ar krikščionimi tampantis asmuo turi laikytis visų Izraelio įstatymų. Tai savo pasitarime apsvarstė krikščionių vadovaujančioji korporacija, kurioje buvo ir apaštalai. Jėzaus įbrolis Jokūbas nurodė raštus, kuriuose užrašyti Nojui ir Izraelio tautai duoti įsakymai dėl kraujo. Ar jie privalomi krikščionims? (Apaštalų darbai 15:1-21)

Tos tarybos sprendimas buvo išsiųstas visiems susirinkimams: krikščionims nereikia laikytis Mozei duoto įstatymų rinkinio, bet jiems „būtina susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos [iš kurios neišbėgintas kraujas] ir ištvirkavimo“ (Apaštalų darbai 15:22-29). Šis apaštalų nurodymas nebuvo liepimas laikytis ritualo ar tinkamai maitintis. Šiuo įsakymu buvo nurodytos pagrindinės dorovės normos, kurių laikėsi pirmieji krikščionys. Maždaug po dešimtmečio jie pripažino, kad ir toliau turi ‛saugotis stabams paaukotos mėsos, kraujo ir ištvirkavimo’ (Apaštalų darbai 21:25).

Tu žinai, kad milijonai žmonių lankosi bažnyčiose. Dauguma jų tikriausiai sutiks, kad krikščioniška dorovė reikalauja negarbinti stabų ir nesielgti amoraliai. Tačiau mums verta atkreipti dėmesį, kad, pasak apaštalų, vengti kraujo yra taip pat morališkai svarbu, kaip vengti tų nedorų poelgių. Savo įsaką jie užbaigė taip: „Jūs gerai elgsitės saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“ (Apaštalų darbai 15:29)

Apaštalų įsakymas ilgai buvo laikomas privalomu. Eusebijas pasakoja apie vieną antrojo amžiaus pabaigoje gyvenusią jauną moterį, kuri prieš mirdama nuo kankinimų pareiškė, kad krikščionims „neleidžiama valgyti netgi neprotingų gyvūnų kraujo“. Tai nereiškia, kad ji norėjo pasinaudoti savo teise numirti. Ji norėjo gyventi, bet nelaužė savo principų. Argi tu negerbi žmonių, kuriems principai svarbesni už asmeninę naudą?

Mokslininkas Džozefas Prystlis padarė išvadą: „Atrodo, Nojui duotas draudimas valgyti kraują yra privalomas visiems jo palikuonims... Jeigu [šį] apaštalų draudimą aiškinsime pagal tai, kaip jo buvo įpratę laikytis pirmieji krikščionys, kuriuos vargu ar galima laikyti neteisingai suvokusius jo esmę ir mastą, galėsime tik prieiti išvadą, kad jis turėjo būti privalomas ir amžinas, nes daugelį šimtmečių joks krikščionis nevalgė kraujo.“

[Rėmelis 4 puslapyje]

‚‚Aiškiai ir nuosekliai [Apaštalų darbų 15 skyriuje] išdėstytos taisyklės nurodytos kaip privalomos, ir tai svariausias įrodymas, kad apaštalų požiūriu tai nebuvo laikinas paliepimas ar norma“ (Strasbūro universiteto profesorius Eduardas Rijesas).