„Prekiautoja purpuru“

Lidija gyveno Filipuose, svarbiausiame Makedonijos mieste. Tačiau ji buvo kilusi iš Tiatyrų miesto, esančio Lydijos srityje, Mažosios Azijos vakaruose. Dėl to kai kurie mano, kad „Lidija“ buvo pravardė, duota jai Filipuose. Kitaip sakant, ji buvo „lydė“, lygiai kaip ir moteris, kuriai Jėzus Kristus liudijo, galėjo būti pavadinta „samariete“ (Jono 4:9). Lidija pardavinėjo „purpurą“ ar tais dažais nudažytus audinius (Apaštalų darbai 16:12; 16:14, NTP). Kad dažų gamintojų buvo ir Tiatyruose, ir Filipuose, patvirtina archeologų rasti užrašai. Galbūt Lidija atsikėlė čia dėl savo darbo — užsiimti privačiu verslu ar kaip Tiatyrų dažytojų verslo firmos atstovė.

Purpuro dažus gamindavo iš įvairių medžiagų. Brangiausi būdavo iš tam tikrų jūros moliuskų rūšių išskiriami dažai. Pagal pirmojo amžiaus romėnų poetą Marcialį, geriausio purpuro apsiaustas iš Tyro (kito centro, kur buvo gaminami tie dažai) galėjo kainuoti iki 10000 sestercijų, arba 2500 denarų — sumą, lygią darbininko 2500 dienų užmokesčiui. Aišku, tokie rūbai buvo prabangos dalykas ir tik nedaugelis pajėgdavo juos įsigyti. Taigi Lidija tikriausiai buvo turtinga. Kaip bebūtų, ji galėjo parodyti svetingumą apaštalui Pauliui ir jo kelionės draugams — Lukui, Silui, Timotiejui ir galbūt kitiems.

„Dievo garbintoja“

Lidija buvo „Dievo garbintoja“ (NW), bet beieškodama religinės tiesos, ji, matyt, buvo atsivertusi į judaizmą. Nors Lidija užsiėmė pelningu verslu, ji nebuvo materialistė. Veikiau ji skyrė laiko dvasiniams dalykams. „Viešpats [„Jehova“, NW] atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius“, ir Lidija priėmė tiesą. Iš tiesų „ji su savo namiškiais buvo pakrikštyta“ (Apaštalų darbai 16:14, 15, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota).