Kaip krikščionybė plito Mažojoje Azijoje

PIRMAJAME mūsų eros amžiuje krikščionybė suklestėjo ir Mažojoje Azijoje (regione, kurį dabar apytikriai atitinka Turkija). Čionai Kristaus mokymus priėmė daug žydų bei pagonių ir taip radosi ištisos tikinčiųjų bendruomenės. Viename Biblijos žinyne rašoma: „Neskaitant Sirijos ir Palestinos, būtent čia, Mažojoje Azijoje, krikščionių tikyba įsišaknijo labai anksti ir itin plačiai.“

Norėdami geriau suprasti, kaip krikščionybė plito šiame krašte, pamėginkime apibendrinti, kas apie tai žinoma iš įvairių šaltinių. Visa ištyrę, galėsime ir patys kai ko pasimokyti.

Kaip krikščionybė į Mažąją Aziją atėjo

Pirmas svarbus žingsnis krikščionybės kelyje į Mažąją Aziją — 33 mūsų eros metų Sekminių dienos įvykiai. Tądien Jėzaus apaštalai Jeruzalėje paskelbė gerąją naujieną miniai įvairiomis kalbomis kalbančių maldininkų, tarp kurių būta ir žydų diasporos atstovų (išeivių, įsikūrusių už Palestinos ribų) bei prozelitų (atsivertusiųjų į judaizmą). Vienas istorijos šaltinis byloja, jog apaštalų klausėsi atvykusieji iš Kapadokijos, Ponto, Azijos,a Frygijos, Pamfilijos — geografinių sričių, apimančių didelę dalį Mažosios Azijos. Apie 3000 klausytojų įtikėjo Kristų ir buvo pakrikštyti. Tad grįždami jie parsinešė namo ir naująjį tikėjimą (Apaštalų darbų 2:5-11, 41).

Dar daugiau žinių randame gilindamiesi į Biblijos pasakojimus apie apaštalo Pauliaus misionieriškas keliones po Mažąją Aziją. Leidęsis pirmon kelionėn (apytikriai 47—48 m. e. m.), Paulius su savo bendražygiais iš Kipro atplaukė į Mažąją Aziją ir išsilaipino Pergės mieste, priklausančiame Pamfilijos sričiai. Sėkminga jų evangelizacijos veikla Pisidijos Antiochijoje, įsikūrusioje toliau nuo pakrantės, sukėlė žydų pavydą ir priešiškumą. Pauliui atvykus į pietryčiuose esantį Ikonijų, tenykščiai žydai rengėsi misionierius užpulti. Listroje, gretimame mieste, emocingi vietos gyventojai iš pradžių Paulių paskelbė dievu. Bet paskui, iš Antiochijos ir Ikonijaus atskubėjus priešiškai nusiteikusiems žydams, ta pati žmonių minia užmėtė Paulių akmenimis ir paliko, manydami, kad jis nebegyvas. Po šio atsitikimo Paulius su Barnabu toliau keliavo į Derbę, priklausančią Galatijai, vienai iš Romos administracinių provincijų, kur gyventojai kalbėjo likaoniškai. Buvo kuriamos bendruomenės, paskiriami vyresnieji. Matome, jog, tepraėjus maždaug penkiolikai metų nuo 33 m. e. m. Sekminių, krikščionybė Mažojoje Azijoje jau buvo puikiai prigijusi (Apaštalų darbų 13:13—14:26).

Antroji Pauliaus kelionė truko apytikriai nuo 49 iki 52 m. e. m. Su draugais jis sausuma pasiekė Listrą ir pakeliui, matyt, užsuko į savo gimtąjį Tarsą Kilikijoje. Dar kartą aplankęs Listros brolius ir patraukęs į šiaurę, Paulius ketino „skelbti žodį“ Bitinijos ir Azijos provincijose. Tačiau šventoji dvasia ten keliauti neleido. Tose vietovėse evangelija turėjo būti paskelbta vėliau. Dievo vedamas Paulius perėjo Mažosios Azijos šiaurvakarius iki Troadės, pajūrio miesto. Tada apaštalas skelbti gerosios naujienos regėjime buvo pašauktas į Europą (Apaštalų darbų 16:1-12; 22:3).

Trečiojoje misionieriškoje kelionėje (apie 52—56 m. e. m.) Paulius vėl patraukė per Mažąją Aziją ir pasiekė Efezą — svarbų Azijos provincijos uostamiestį. Čia jis jau buvo apsistojęs anksčiau, grįždamas iš savo antros kelionės. Mieste darbavosi būrys krikščionių, ir Paulius su bendražygiais dabar pasiliko pas juos trejus metus. Per visą šį laiką išgyveno daug sunkumų ir pavojų, kaip, pavyzdžiui, tada, kai Efezo sidabrakaliai, gindami savo pelningą religinį verslą, sukėlė sąmyšį (Apaštalų darbų 18:19-26; 19:1, 8-41; 20:31).

Akivaizdu, jog plati Efeze apsistojusių misionierių veikla buvo vaisinga. Apaštalų darbų 19:10 rašoma: „Visi Azijos gyventojai, tiek žydai, tiek graikai, išgirdo Viešpaties žodį.“

Plėtra Mažojoje Azijoje

Dar prieš baigdamas savo tarnybą Efeze, Paulius korintiečiams rašė: „Jus sveikina Azijos bendruomenės“ (1 Korintiečiams 16:19, Jr). Kokias bendruomenes Paulius turėjo omenyje? Greta kitų, matyt, ir Kolosų, Laodikėjos, Hierapolio (Kolosiečiams 4:12-16). Vienoje knygoje aiškinama: „Regis, būtų protinga daryti išvadą, kad Smirnos, Pergamo, Sardų ir Filadelfų bendruomenės susikūrė misionierių iš Efezo dėka. [...] Visos šios vietovės buvo išsidėsčiusios ne daugiau kaip 120 mylių (192 km) spinduliu nuo Efezo ir jas jungė geri keliai“ (Paul—His Story).

Taigi, praėjus maždaug dvidešimčiai metų po 33 m. e. m. Sekminių, Mažosios Azijos pietuose ir vakaruose jau gyvavo ne viena krikščionių bendruomenė. O ką pasakytume apie kitus šio regiono kraštus?

Petro laiškų adresatai

Kiek vėliau, maždaug 62 ar 64 m. e. m., savo pirmą įkvėptąjį laišką parašė apaštalas Petras. Jį adresavo Ponto, Galatijos, Kapadokijos, Azijos ir Bitinijos krikščionims. Kadangi apaštalas ragino jų vyresniuosius ‘ganyti Dievo kaimenę’, matyt, ten būta bendruomenių. Kada gi jos susibūrė? (1 Petro 1:1; 5:1-3)

Vienur kitur tose vietovėse, kurių krikščionims apaštalas Petras rašė laiškus, — būtent, Azijoje ir Galatijoje — evangeliją jau buvo skelbęs Paulius. Bet į Kapadokiją ir Bitiniją jis nebuvo nuvykęs. Biblijoje nerašoma, kaip krikščionybė šiuos kraštus pasiekė. Kristaus mokymai galbūt atkeliavo drauge su žydais ir prozelitais, grįžusiais iš Jeruzalės po 33 m. e. m. Sekminių. Nors visko ir nežinome, peršasi išvada, jog tada, kai Petras rašė laiškus, tai yra po anų Sekminių praėjus maždaug trisdešimčiai metų, Mažoji Azija, vieno biblisto žodžiais tariant, „buvo nusėta“ bendruomenių.

Septynios Apreiškimo knygoje minėtos bendruomenės

Malšindami žydų sukilimą, romėnai 70 m. e. m. sugriovė Jeruzalę. Galimas dalykas, kai kurie Judėjos krikščionys pasitraukė į Mažąją Aziją.b

Pirmojo amžiaus pabaigoje Jėzus Kristus apaštalui Jonui padiktavo laiškus, skirtus septynioms Mažosios Azijos bendruomenėms. Šie laiškai — Efezo, Smirnos, Pergamo, Tiatyrų, Sardų, Filadelfų ir Laodikėjos krikščionims — rodo, jog tuose Mažosios Azijos kraštuose tikinčiųjų anuomet tykojo įvairūs pavojai: amoralumo pinklės, susiskaldymas, atskalūnybė (Apreiškimo 1:9, 11; 2:14, 15, 20).

Kuklūs, atsidavę tarnai

Pirmajame amžiuje krikščionybės plėtra, aišku, buvo daug didesnė, nei kalbama Apaštalų darbų knygoje. Joje aprašyta, kas vyko, kai žodį skelbė gerai žinomi apaštalai Petras ir Paulius. Krikščionys triūsė ir kitose vietose, bet nežinome nei tų skelbėjų vardų, nei kiek jų būta. Mažojoje Azijoje išties buvo stropiai darbuojamasi ir tai rodo, jog pirmojo amžiaus krikščionys visa širdimi pakluso Jėzaus įsakymui: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mato 28:19, 20).

Šiandien mūsų pasaulinei brolijai žinoma irgi tik palyginti nedidelė dalis darbų, kuriuos visoje žemėje nuveikia pasiaukoję Jehovos liudytojai. Kaip dauguma atsidavusių Mažosios Azijos evangelizuotojų pirmajame amžiuje, taip ir diduma šiuolaikinių gerosios naujienos skelbėjų yra mažai žinomi arba visai nežinomi. Bet jie taip pat pertekę darbo, tuo džiaugiasi ir jaučia didelį pasitenkinimą, nes noriai tarnauja, kad žmonės išsigelbėtų (1 Timotiejui 2:3-6).

[Išnašos]

[Rėmelis 11 puslapyje]

PIRMŲJŲ AMŽIŲ KRIKŠČIONYS BITINIJOJE IR PONTE

Jungtinė Bitinijos ir Ponto provincija Mažojoje Azijoje driekėsi palei Juodąją jūrą. Kaip čia žmonės gyveno, sužinome iš vieno šio krašto pareigūnų, Plinijaus Jaunesniojo, laiškų, rašytų Romos imperatoriui Trajanui.

Anuomet, praėjus maždaug 50 metų nuo tada, kai Petras pasiuntė laiškus bendruomenėms, Plinijus teiravosi Trajano, ką daryti su krikščionimis. Jis rašė: „Aš niekada nedalyvavau priiminėjant nutarimus dėl krikščionių, todėl nežinau, už ką [...] juos reikėtų bausti. [...] Kaltinimai pateikiami daugybei visokio amžiaus, įvairios padėties, abiejų lyčių asmenų; taip, matyt, bus ir toliau. Šiuo prietaru užsikrėtė ne tik miestai, bet ir sodžiai, kur ne kur gyvenami laukai.“

[Schema/žemėlapis 9 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

PAULIAUS KELIONĖS

Pirmoji misionieriška kelionė

KIPRAS

PAMFILIJA

Pergė

Pisidijos Antiochija

Ikonijus

Listra

Derbė

Antroji misionieriška kelionė

KILIKIJA

Tarsas

Derbė

Listra

Ikonijus

Pisidijos Antiochija

FRYGIJA

GALATIJA

Troadė

Trečioji misionieriška kelionė

KILIKIJA

Tarsas

Derbė

Listra

Ikonijus

Pisidijos Antiochija

Efezas

AZIJA

Troadė

[Septynios bendruomenės]

Pergamas

Tiatyrai

Sardai

Smirna

Efezas

Filadelfai

Laodikėja

[Kitos vietovės]

Hierapolis

Kolosai

LYKIJA

BITINIJA

PONTAS

KAPADOKIJA

[Iliustracija 9 puslapyje]

Pisidijos Antiochija

[Iliustracija 9 puslapyje]

Troadė

[Šaltinio nuoroda]

© 2003 BiblePlaces.com

[Iliustracija 10 puslapyje]

Efezo teatras (Apaštalų darbų 19:29)

[Iliustracija 10 puslapyje]

Dzeuso aukuro pamatas Pergame. Šio miesto krikščionys gyveno „ten, kur šėtono sostas“ (Apreiškimo 2:13)

[Šaltinio nuoroda]

Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.