Tichikas — patikimas draugas vergas
TICHIKAS įvairiomis progomis keliaudavo su apaštalu Pauliumi ir buvo jo kurjeris. Jis buvo pasiuntinys, kuriam galėdavo patikėti pinigus bei priežiūrą. Kadangi Rašte pabrėžtas jo patikimumas — itin būtina savybė visiems krikščionims — galbūt norėtumei sužinoti apie jį daugiau.
Paulius apibūdino Tichiką kaip savo „mylimą brolį bei ištikimą tarną ir draugą vergą Viešpatyje“ (Kolosiečiams 4:7, NTP). Kodėl apaštalas turėjo tokią nuomonę apie jį?
Pagalba Jeruzalei
Maždaug 55 m. e. m. Judėjos krikščionims prireikė materialinės pagalbos. Jiems paremti Paulius, Europos bei Mažosios Azijos susirinkimų padedamas, suorganizavo rinkliavą. Tichikas, Azijos gyventojas, dalyvavo toje pagalbos misijoje.
Davęs nurodymus, kaip pristatyti tą pagalbą, Paulius pasiūlė siųsti patikimus vyrus į Jeruzalę arba vykti ten drauge su juo ir nunešti aukas (1 Korintiečiams 16:1-4). Kai Paulius leidosi į ilgą kelionę iš Graikijos į Jeruzalę, jį lydėjo keletas vyrų ir vienas iš jų, matyt, buvo Tichikas (Apaštalų darbai 20:4). Galbūt tokios didelės grupės reikėjo todėl, kad jie nešė keleto susirinkimų paaukotus pinigus. Svarbu buvo pasirūpinti saugumu, nes keliuose siausdavo plėšikai (2 Korintiečiams 11:26).
Kadangi Aristarchas ir Trofimas lydėjo Paulių į Jeruzalę, kai kurie mano, kad kartu buvo Tichikas bei kiti broliai (Apaštalų darbai 21:29; 24:17; 27:1, 2). Tichikas dalyvavo pagalbos programoje, todėl jis arba kas nors iš keleto kitų galėjo būti tas „brolis“, kuris organizavo su Titu Graikijoje rinkliavą ir buvo „bažnyčių paskirtas [Pauliaus] kelionių palydovu šiam šalpos darbui“ (2 Korintiečiams 8:18, 19; 12:18). Tichiko atliktas jo pirmasis pavedimas buvo atsakingas; ne mažiau svarbi buvo ir antroji užduotis.
Iš Romos į Kolosus
Nuo to laiko praėjus penkeriems ar šešeriems metams (60—61 m. e. m.) Paulius tikėjosi būti išlaisvintas iš savo pirmojo įkalinimo Romoje. Su juo buvo Tichikas, už šimtų kilometrų nuo savo namų. Dabar Tichikas ruošėsi grįžti į Aziją. Todėl Paulius galėjo perduoti laiškus tų vietų krikščionių susirinkimams ir pasiųsti pabėgusį Filemono vergą Onesimą atgal į Kolosus. Tichikas ir Onesimas nešėsi mažų mažiausiai tris laiškus, dabar esančius Biblijos kanone, — vieną efeziečiams, vieną kolosiečiams ir vieną Filemonui. Taip pat galėjo būti siunčiamas laiškas susirinkimui į Laodikėjos miestą maždaug už 18 kilometrų nuo Kolosų (Efeziečiams 6:21; Kolosiečiams 4:7-9, 16; Filemonui 10-12).
Tichikas pasitarnavo ne tik kaip laiškanešys. Jis buvo patikimas asmeninis pasiuntinys, nes Paulius rašė: „Apie mano reikalus jums viską praneš Tichikas, mielas brolis, ištikimas tarnas ir [„draugas vergas“, NTP] Viešpatyje. Aš tam jį ir siunčiu, kad sužinotumėte apie mus ir kad jis paguostų jūsų širdis“ (Kolosiečiams 4:7, 8).
Biblistas E. Randolfas Richardas pabrėžia, kad laiškanešys „dažnai būdavo asmeninis ryšininkas tarp siuntėjo ir gavėjo, neskaitant to, kas parašyta... [Viena priežastis], kodėl reikėjo patikimo laiškanešio, ta, [kad] jis dažnai perduodavo papildomą informaciją. Laiške galbūt padėtis buvo aprašoma glaustai, daugiausia siuntėjo vertinimu, o laiškanešys turėjo apibūdinti gavėjui visas smulkmenas“. Laiške galėjo būti išdėstyti pamokymai bei neatidėliotini reikalai, o kitus dalykus perduodavo žodžiu patikimas pasiuntinys.
Laiškuose efeziečiams, kolosiečiams bei Filemonui nedaug terašoma, kaip Pauliui einasi. Todėl Tichikas turėjo asmeniškai perduoti informaciją apie Pauliaus padėtį Romoje ir pakankamai gerai susiorientuoti, kokia susirinkimo būklė, kad galėtų juos padrąsinti. Tokie pranešimai bei pareigos buvo skiriami tik tiems broliams, kurie ištikimai galėjo atstovauti siuntėjui. Kaip tik toks ir buvo Tichikas.
Pasiųstas prižiūrėti į tolimas vietoves
Pasibaigus namų areštui Romoje, Paulius ketino pasiųsti Tichiką arba Artemą pas Titą į Kretos salą (Titui 1:5; 3:12). Per antrąjį Pauliaus įkalinimą Romoje (galbūt 65 m. e. m.) apaštalas vėl pasiuntė Tichiką į Efezą, tikriausiai vieton Timotiejaus, galėjusio tuomet keliauti su Pauliumi (2 Timotiejui 4:9, 12).
Neaišku, ar Tichikas iškeliavo į Kretą ir į Efezą tuo laiku. Tačiau iš tokių nuorodų aišku, jog jis liko vienu iš artimų Pauliaus draugų iki pat paskutinių apaštalo tarnybos metų. Jei Paulius planavo pasiųsti jį su atsakinga ir galbūt sunkia misija vietoje Timotiejaus bei Tito, akivaizdu, jog Tichikas jau buvo subrendęs krikščionių prižiūrėtojas. (Palygink 1 Timotiejui 1:3; Titui 1:10-13.) Dėl savo noro keliauti ir tarnauti tolimose vietovėse jis buvo naudingas Pauliui bei visam krikščionių susirinkimui.
Šiandieną pasiaukojantys krikščionys noriai tarnauja Dievui savuose Jehovos Liudytojų susirinkimuose arba kitur, kur reikia remti Karalystės interesus. Tūkstančiai brolių mielai ėmėsi užduočių būti misionieriais, keliaujančiaisiais prižiūrėtojais, tarnais tarptautinėse statybose, pagrindiniame Sargybos bokšto biure arba kuriame nors jo filiale. Kaip ir Tichikas, jie niekuo neišsiskiria, bet yra stropūs darbininkai, ‛ištikimi tarnai’, kuriuos brangina Dievas ir myli kiti krikščionys kaip patikimus ‛draugus vergus Viešpatyje’.