Atvykę pas Feliksą vyriausiasis kunigas Ananijas, žydų seniūnai ir Tertulas oficialiai kaltino Paulių ‛tarsi marą kurstant maištą viso pasaulio žydijoje’, sakė, kad šis esąs „nazariečių sektos“ vadovas ir mėginęs išniekinti šventyklą (Apaštalų darbų 24:1-6, Brb).

Žydų manymu, tai, ką skelbė Paulius, buvo ne judaizmas, tai yra teisėta religija (religio licita), o įstatymo draudžiamos idėjos, netgi ardomoji veikla.

Jie taip pat tvirtino, kad Paulius „kursto maištą viso pasaulio žydijoje“ (Apaštalų darbų 24:5, Brb). Neseniai imperatorius Klaudijus buvo paskelbęs, kad Aleksandrijos žydai „kursto visuotinį maištą žemėje“. Kokie panašūs kaltinimai. „Kaip tik tuo ir buvo kaltinami žydai Klaudijaus principato bei Nerono valdymo pradžios laikais, — sako istorikas A. Šervinas-Vaitas. — Žydai bandė įtikinti valdytoją, kad skelbdamas Paulius kursto pilietinius neramumus tarp visų imperijos žydų. Jie žinojo, kad valdytojai nemėgsta teisti už grynai religinius dalykus, todėl stengėsi kaltinimą tikėjimo klausimu paversti politiniu.“