Kodėl mes kenčiame, senstame ir mirštame?

Kančių kupiną gyvenimą paveldėjome iš savo pirmųjų tėvų

„Kaip per vieną žmogų į pasaulį atėjo nuodėmė ir per nuodėmę – mirtis, taip mirtis prasiskverbė į visus žmones“ (ROMIEČIAMS 5:12).

Pirmuosius žmones, Adomą ir Ievą, Dievas sukūrė tobulus ir apgyvendino nuostabiame sode – Edene. Jis paaiškino, kad jie gali valgyti nuo visų sodo medžių, išskyrus vieną. Deja, Adomas su Ieva nutarė paragauti ir uždrausto medžio vaisiaus. Taip jie padarė nuodėmę – nepakluso savo Kūrėjui (Pradžios 2:15–17; 3:1–19). Už neklusnumą abu buvo išvaryti iš Edeno sodo ir jų gyvenimas tapo labai sunkus. Vėliau jie susilaukė vaikų. Šie irgi atsidūrė apgailėtinoje padėtyje – ėmė senti ir mirti (Pradžios 3:23; 5:5). Mes visi kilome iš Adomo ir Ievos, todėl taip pat sergame, senstame ir mirštame.

Daug kančių užtraukia piktosios dvasios

„Visas pasaulis yra piktojo valdžioje“ (1 JONO 5:19).

Tas „piktasis“, dar vadinamas Šėtonu, yra neregima dvasinė būtybė, sukilusi prieš Dievą (Jono 8:44; Apreiškimo 12:9). Ilgainiui nemažai kitų dvasinių esybių stojo jo pusėn ir tapo demonais. Jie stengiasi atitraukti žmones nuo Kūrėjo ir verčia daryti bloga (Psalmyno 106:35–38; 1 Timotiejui 4:1). Šėtonas ir demonai yra žiaurūs ir siekia sukelti mums kuo daugiau kančių.

Kenčiame ir dėl savo klaidų

„Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (GALATAMS 6:7).

Tačiau žmonės kenčia ne vien dėl paveldėtos nuodėmės ir Šėtono įtakos. Kartais patys neprotingai apsisprendžia ir taip prisidaro bėdų. Pavyzdžiui, jeigu vyras lošia, girtauja ar tinginiauja, jo šeimai tenka kęsti skurdą. Kad mums sektųsi, turime daryti gera. Argi šeima nėra laiminga, jeigu jos galva sąžiningas, stropiai dirba ir visus labai myli? Gyvenkime taip, kaip moko Kūrėjas. Tada džiaugsimės gerais savo darbų vaisiais ir „didžia ramybe“ (Psalmyno 119:165).

Stojo išpranašauti sunkūs laikai

„Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, [...] neklusnūs tėvams, [...] nesusivaldantys, nesutramdomi, nekenčiantys to, kas gera“ (2 TIMOTIEJUI 3:1–5).

Mes gyvename ypač sunkiais laikais – šio pasaulio „paskutinėmis dienomis“. Daugelis elgiasi kaip nusakyta šioje pranašystėje. Be to, paskutinių dienų ženklas yra karai, badas, niokojantys žemės drebėjimai ir mirtinos ligos (Mato 24:3, 7, 8; Luko 21:10, 11).