Toliau eik Jehovos keliu

„Pasitikėk Viešpačiu ir laikykis jo kelio. Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę“ (PSALMIŲ 37:34a; 37:34b, Brb red.).

1, 2. Ką karaliui Dovydui reiškė eiti Jehovos keliu ir ką tai reiškia mums?

„PARODYK man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą“ (Psalmių 143:8, Brb red.). Šiandieną krikščionys visa širdimi pritaria tiems karaliaus Dovydo žodžiams. Jie tikrai nori įtikti Jehovai ir eiti jo keliu. Ką tai reiškia? Dovydui tai reiškė laikytis Dievo įstatymų. Vadinasi, reikėjo nedėti vilčių į sąjungas su tautomis, bet pasitikėti Jehova. Taip, priderėjo ištikimai tarnauti jam, o ne aplink gyvenančių žmonių dievams. Dar daugiau reikalaujama iš krikščionių, einančių Jehovos keliu.

² Šiandieną eiti Jehovos keliu pirmiausia reiškia rodyti tikėjimą Jėzaus Kristaus išperkamąja auka, pripažinti, kad jis yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jono 3:16; 14:6; Žydams 5:9). Taip pat tai reiškia vykdyti „Kristaus įstatymą“: rodyti meilę vieni kitiems, ypač Jėzaus pateptiesiems broliams (Galatams 6:2; Mato 25:34-40). Žmonės, einantys Jehovos keliu, gerbia jo principus ir įsakymus (Psalmių 119:97; Patarlių 4:5, 6). Jie brangina savo vertingą krikščioniškos tarnybos privilegiją (Kolosiečiams 4:17; 2 Timotiejui 4:5). Jie nuolat meldžiasi (Romiečiams 12:12). Jie ‛rūpestingai žiūri, kaip elgiasi: kad nebūtų tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi’ (Efeziečiams 5:15). Tie žmonės tikrai neaukoja dvasinių turtų dėl laikinos materialinės naudos arba neteisėtų kūniškų malonumų (Mato 6:19, 20; 1 Jono 2:15-17). Be to, svarbu būti ištikimam Jehovai ir pasitikėti juo (2 Korintiečiams 1:9; 10:5; Efeziečiams 4:24). Kodėl? Todėl, kad mūsų padėtis labai panaši į senovės izraelitų.

Kodėl reikia pasitikėti Dievu ir būti jam ištikimam

3. Kodėl ištikimybė, tikėjimas ir pasitikėjimas padės mums likti Jehovos kelyje?

³ Izraelis buvo nedidelė tauta, apsupta nedraugiškų kaimynų, įsitraukusių į palaidą dievais laikomų stabų garbinimą (1 Kronikų 16:26). Tik Izraelis tarnavo vienam tikrajam ir nematomam Dievui Jehovai, reikalavusiam laikytis aukštų dorovės normų (Pakartoto Įstatymo 6:4). Ir šiandieną Jehovą garbina tik keletas milijonų žmonių iš maždaug šešių milijardų, besilaikančių visai kitokių normų bei religinių pažiūrų. Jei mes esame su tais keletu milijonų, turime saugotis blogo poveikio. Kaip? Mus saugos ištikimybė Jehovai Dievui, tikėjimas juo ir tvirta viltis jo pažadų įgyvendinimu (Žydams 11:6). Tai neleis mums pasikliauti tuo, kuo viliasi pasaulis (Patarlių 20:22; 1 Timotiejui 6:17).

4. Kodėl tautų „protavimas aptemęs“?

⁴ Kaip krikščionys skyrėsi nuo pasaulio, rodo apaštalo Pauliaus žodžiai: „Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės. Jų protavimas aptemęs, jie svetimi Dievo gyvenimui dėl savo dvasinio aklumo bei širdies suakmenėjimo“ (Efeziečiams 4:17, 18). Jėzus yra „tikroji šviesa“ (Jono 1:9). Kas tik atmeta jį ar sakosi tikįs juo, bet nepaklūsta „Kristaus įstatymui“, to „protavimas aptemęs“. Neidami Jehovos keliu, jie „svetimi Dievo gyvenimui“. Šie žmonės, kad ir kokiais išmintingais laikytų save pasaulyje, yra ‛dvasiškai akli’: nepažįsta Jehovos Dievo ir Jėzaus Kristaus — tų, kurie veda į gyvenimą (Jono 17:3; 1 Korintiečiams 3:19).

5. Kodėl daugelis širdžių yra abejingos, nors tiesos šviesa spindi pasaulyje?

⁵ Tačiau tiesos šviesa spindi pasaulyje! (Psalmių 43:3, Brb red.; Filipiečiams 2:15) „Išmintis garsiai šaukia gatvėje“ (Patarlių 1:20). Praėjusiais metais Jehovos Liudytojai praleido daugiau nei milijardą valandų pasakodami aplinkiniams apie Jehovą Dievą ir Jėzų Kristų. Šimtai tūkstančių žmonių susidomėjo. Tačiau ar turėtume stebėtis, kad daugelis kitų liko abejingi? Ne. Paulius kalbėjo apie jų „širdies suakmenėjimą“. Vienų širdys abejingos dėl savanaudiškumo arba meilės pinigams. Kitiems turi įtakos klaidinga religija arba nūdien plačiai paplitęs pasaulietiškas požiūris. Daugelis dėl sunkaus gyvenimo nusisuka nuo Dievo. Kiti nenori paklusti aukštoms Jehovos dorovės normoms (Jono 3:20). Ar dėl viso to galėtų žmogaus, einančio Jehovos keliu, širdis suakmenėti?

6, 7. Kada ir kaip nupuolė izraelitai, būdami Jehovos Dievo garbintojai?

⁶ Pasak Pauliaus, taip atsitiko su senovės izraelitais. Jis rašė: „Tie įvykiai yra mums įspėjimas, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, — kaip parašyta: ‛Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti.’ Neištvirkaukime, kaip kai kurie jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai“ (1 Korintiečiams 10:6-8).

⁷ Pirmiausia Paulius nurodo atsitikimą su aukso veršiu, izraelitų garbintu Sinajaus kalno papėdėje (Išėjimo 32:5, 6). Tai buvo tiesioginis nepaklusnumas Dievo įsakymui, nors jo laikytis jie sutiko vos prieš keletą savaičių (Išėjimo 20:4-6; 24:3). Paskui Paulius mini tą atvejį, kai izraelitai drauge su moabitėmis lenkėsi Baalui (Skaičių 25:1-9). Veršio garbinimas buvo savo įgeidžių tenkinimas, noras „žaisti“.a Baalo garbinimą lydėjo baisus seksualinis palaidumas (Apreiškimas 2:14). Kodėl izraelitai taip nuodėmiavo? Todėl, kad leido savo širdims ‛geisti blogio’: stabmeldystės arba ją lydinčio palaidumo.

8. Ko galime pasimokyti iš izraelitų istorijos?

⁸ Paulius rašė, kad mes turime pasimokyti iš tų įvykių. Kaip? Sunku įsivaizduoti krikščionį, garbinantį aukso veršį arba kurį nors senovės moabitų dievą. Tačiau ką galima pasakyti apie palaidumą arba nežabotą įgeidžių tenkinimą? Šiandieną tai įprasta ir jei leisime, kad širdyje geismas tokiems dalykams stiprėtų, jie atskirs mus nuo Jehovos. Susilauksime to paties kaip ir puolę stabmeldystėn: tarp mūsų ir Dievo atsiras praraja. (Palygink Kolosiečiams 3:5; Filipiečiams 3:19.) Paulius baigia savo perspėjimą apie tuos įvykius bendratikių raginimu: „Bėkite nuo stabmeldystės“ (1 Korintiečiams 10:14, NTJ).

Parama einant Dievo keliu

9. a) Kas padeda mums eiti Jehovos keliu? b) Koks yra vienas ‛žodžio iš paskos’ šaltinis?

⁹ Jei ryžtamės toliau eiti Jehovos keliu, nesame palikti be pagalbos. Izaijas pranašavo: „Tavo ausys girdės žodį, kuriuo jis įspės tave iš paskos: Tas yra kelias; vaikščiokite juo ir nenukrypkite nei dešinėn, nei kairėn“ (Izaijo 30:21, ŠR). Kaip ‛mūsų ausys’ girdi ‛žodį iš paskos’? Juk dabar niekas nebegirdi balso arba jam skirtos žinios nuo Dievo. Girdimas ‛žodis’ perduodamas mums visiems vienaip. Pirmiausia girdime jį iš įkvėpto Rašto, Biblijos; joje yra Dievo mintys ir aprašytas jo elgesys su žmonėmis. Kasdien bombarduojami propaganda iš „svetimų Dievo gyvenimui“ šaltinių, mes turime nuolat skaityti Bibliją ir apmąstyti ją, jei norime būti dvasiškai sveiki. Tai padės mums išvengti „tuštybių“ ir skatins būti „tobulus, pasiruošusius kiekvienam geram darbui“ (Apaštalų darbai 14:14, 15; 2 Timotiejui 3:16, 17). Tai sustiprins ir palaikys mus bei ‛padarys mūsų kelią sėkmingą’ (Jozuės 1:7, 8). Todėl Jehovos Žodis skatina: „Dabar tad, mano vaikai, klausykite manęs; laimingi yra tie, kurie laikosi mano kelių. Klausykitės pamokymo ir būkite išmintingi; jo neatmeskite!“ (Patarlių 8:32, 33)

10. Koks yra kitas ‛žodžio iš paskos’ šaltinis?

¹⁰ ‛Žodį iš paskos’ taip pat sako „ištikimas ir protingas vergas“, duodantis „maisto reikiamu metu“ (Mato 24:45-47, NTJ). Vienas to maisto šaltinis yra gausybė pastarojo meto Biblija pagrįstų leidinių. Pavyzdžiui, per Sargybos bokštą buvo patikslinta mūsų samprata apie pranašystes. Šis žurnalas ragina toliau atkakliai skelbti ir ruošti mokinius nepaisant didėjančio abejingumo, padeda išvengti spąstų ir skatina ugdytis puikias krikščioniškas savybes. Kaip mes branginame tokį maistą šiuo deramu metu!

11. Paaiškink, kur dar galime girdėti ‛žodį iš paskos’.

¹¹ Ištikimas ir protingas vergas taip pat tiekia maistą per reguliarias sueigas. Tai savojo susirinkimo sueigos, pusmetinės rajono masto sueigos ir didesni metiniai kongresai. Kuris gi ištikimas krikščionis nevertina tokių sambūrių? Jie itin padeda eiti Jehovos keliu. Kadangi daugelis praleidžia nemažai laiko darbe arba mokykloje su žmonėmis, kurie nepalaiko tiesos, reguliarus krikščionių bendravimas tiesiog gelbsti gyvybę. Per sueigas turime puikią progą ‛skatinti vieni kitus mylėti ir daryti gerus darbus’ (Žydams 10:24). Mes mylime brolius ir mėgstame bendrauti su jais (Psalmių 133:1, Brb red.).

12. Kam pasiryžę Jehovos Liudytojai ir kaip jie tai išreiškė neseniai?

¹² Pastiprinti tokiu dvasiniu maistu, beveik šeši milijonai žmonių šiandieną eina Jehovos keliu, o milijonai kitų studijuoja Bibliją, kad išmoktų eiti juo. Ar tie žmonės netenka drąsos arba nusilpsta žinodami, kad jų yra nedaug, palyginus su milijardais žemės gyventojų? Jokiu būdu! Jie pasiryžę klausyti ‛žodžio iš paskos’ ir ištikimai vykdyti Jehovos valią. Viešai parodydami tokį savo ryžtą, 1998—1999 metų srities bei tarptautinių kongresų „Dievo nurodytasis kelias“ delegatai priėmė rezoliuciją, išreiškiančią jų nuoširdų požiūrį. Toliau pateikiama ši rezoliucija.

Rezoliucija

13, 14. Koks yra tikroviškas Jehovos Liudytojų požiūris į padėtį pasaulyje?

¹³ „Mes, Jehovos Liudytojai, susibūrę į kongresą „Dievo nurodytasis kelias“, visa širdimi pritariame, jog Dievo nurodytasis kelias yra pats geriausias. Tačiau matome, kad šiandieną dauguma žmonijos mano kitaip. Žmonės bandė ieškoti geriausio kelio pasitelkę daugybę idėjų, filosofijų bei religinių mokymų. Sąžiningai patyrinėjus žmonijos istoriją bei dabartines pasaulio sąlygas, tenka pripažinti, kokie teisingi Dievo žodžiai, užrašyti Jeremijo 10:23 (NW): ‛Einančiam žmogui neduota net pakreipti savo žingsnio.’

¹⁴ Kasdien matome vis daugiau įrodymų, patvirtinančių šių žodžių teisingumą. Visuomenė dažniausiai abejinga Dievo nurodytajam keliui. Žmonės daro, kas jiems patiems atrodo teisinga. Todėl pasekmės yra tragiškos: šeimos irsta ir vaikai paliekami be vadovavimo; masiškas materialinių gėrybių vaikymasis veda prie tuštumos bei nusivylimo; žiaurūs nusikaltimai ir smurtas pasiglemžia daugybę aukų; etniniai konfliktai ir karai nusineša begales gyvybių; didelis palaidumas sukelia lytiškai platinamų ligų epidemijas. Tai tik keletas iš daugybės sudėtingų problemų, trukdančių siekti laimės, taikos bei saugumo.

15, 16. Koks ryžtas dėl Dievo nurodytojo kelio buvo išsakytas rezoliucijoje?

¹⁵ Atsižvelgdami į liūdną žmonijos padėtį ir tai, kad arti ‛didžioji visagalio Dievo dienos kova’, vadinama Armagedonu (Apreiškimas 16:14, 16), mes, Jehovos Liudytojai, nusprendžiame:

¹⁶ Pirma: mes, asmeniškai ir besąlygiškai pasiaukoję Jehovai Dievui, priklausome jam ir liksime tvirtai tikį Jehovos duota išpirka per savo Sūnų Jėzų Kristų. Esame pasiryžę vaikščioti Dievo nurodytuoju keliu: tarnauti jo Liudytojais ir paklusti jo visavaldystei, atstovaujamai viešpataujančio Jėzaus Kristaus.

17, 18. Kokio požiūrio į moralines normas ir krikščionių broliją toliau laikysis Jehovos Liudytojai?

¹⁷ Antra: mes ir toliau laikysimės aukštų Biblijos moralinių bei dvasinių normų. Esame pasiryžę nesielgti taip, kaip tautos elgiasi dėl savo proto menkystės (Efeziečiams 4:17-19). Tvirtai apsisprendžiame Jehovos akyse likti tyri ir nesusiteršę šiuo pasauliu (Jokūbo 1:27).

¹⁸ Trečia: mes, visa pasaulinė krikščionių brolija, tvirtai laikysimės Raštu pagrįstos savo pozicijos. Tautų reikaluose laikysimės krikščioniškojo neutralumo ir vengsime rasinės, tautinės, etninės neapykantos bei susiskaldymų.

19, 20. a) Ką pasirengę daryti krikščionys tėvai? b) Kaip visi tikrieji krikščionys toliau rodys esą Kristaus mokiniai?

¹⁹ Ketvirta: tie iš mūsų, kurie esame tėvai, savo vaikus mokysime Dievo kelio. Rodysime krikščioniško gyvenimo pavyzdį reguliariu Biblijos skaitymu, šeimos studijomis, nuoširdžiu dalyvavimu krikščionių susirinkimo veikloje bei lauko tarnyboje.

²⁰ Penkta: mes visi stengsimės ugdytis savo Kūrėjo savybes ir sekti juo bei eiti jo keliu taip kaip Jėzus (Efeziečiams 5:1). Mes pasiryžę viską daryti su meile, kad įrodytume esą Kristaus mokiniai (Jono 13:35).

21—23. Ko nenustos darę Jehovos Liudytojai ir kuo jie įsitikinę?

²¹ Šešta: toliau nepaliaujamai skelbsime gerąją naujieną apie Dievo Karalystę ir ruošime mokinius: mokysime juos Dievo nurodytojo kelio ir skatinsime toliau mokytis susirinkimo sueigose (Mato 24:14; 28:19, 20; Žydams 10:24, 25).

²² Septinta: mums, kiekvienam asmeniškai ir kaip religinei organizacijai, ir toliau svarbiausia gyvenime yra vykdyti Dievo valią. Vadovaudamiesi jo Žodžiu, Biblija, nenukrypsime nei dešinėn, nei kairėn ir tuo parodysime, kad Dievo kelias yra daug geresnis už pasaulio kelius. Esame pasiryžę tvirtai, ištikimai laikytis Dievo nurodytojo kelio — dabar ir amžinai!

²³ Mes skelbiame šią rezoliuciją, nes visiškai pasitikime Jehovos meilingu pažadu, kad tas, kuris vykdo Dievo valią, išliks amžinai. Skelbiame šią rezoliuciją būdami įsitikinę, jog Rašto principais, patarimais bei įspėjimais grindžiamas gyvenimo kelias yra pats geriausias šiandieną ir ateityje, siekiant tikrojo gyvenimo (1 Timotiejui 6:19; 2 Timotiejui 4:7b, 8). Svarbiausia, mes skelbiame šią rezoliuciją todėl, kad mylime Jehovą Dievą visa savo širdimi, siela, protu ir visomis jėgomis!

24, 25. Kaip buvo atsakyta į pasiūlymą priimti rezoliuciją ir kam pasiryžę tie, kas eina Jehovos keliu?

²⁴ Visus šio kongreso dalyvius, kurie pritaria rezoliucijai, prašom pasakyti TAIP!“

²⁵ Šimtuose pasaulio arenų ir stadionų nuaidėjo visų dalyvių griausmingas TAIP! Jehovos Liudytojai neabejoja ir toliau vaikščiosią Jehovos keliu. Jie visiškai pasitiki Jehova ir tiki, kad jis įvykdys savo pažadus. Kas benutiktų, jie liks ištikimi jam. Liudytojai kupini ryžto vykdyti jo valią.

„Dievas už mus“

26. Kuo laimingi tie, kas eina Jehovos keliu?

²⁶ Jehovos Liudytojai prisimena psalmininko raginimą: „Pasitikėk Viešpačiu ir laikykis jo kelio. Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę“ (Psalmių 37:34a; 37:34b, Brb red.). Jie neužmiršta padrąsinančių Pauliaus žodžių: „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, — kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?!“ (Romiečiams 8:31, 32) Tad jei ir toliau einame Jehovos keliu, jis parūpins „apsčiai visko... mūsų džiaugsmui“ (1 Timotiejui 6:17). Ar gali būti geriau kitur negu ten, kur esame, — Jehovos kelyje kartu su savo brangiais broliais ir seserimis. Jehovos lydimi, būkime pasiryžę likti jame ir ištverti iki galo; visiškai pasitikėkime, kad regėsime, kaip nustatytu laiku jis įgyvendins savo pažadus visus iki vieno (Titui 1:2).

[Išnaša]

Ar tu prisimeni?

◻ Ko reikalaujama iš krikščionies, norinčio eiti Jehovos keliu?

◻ Kodėl turime ugdytis pasitikėjimą Jehova ir ištikimybę jam?

◻ Kokia parama teikiama mums, einantiems Jehovos keliu?

◻ Nurodyk keletą svarbių rezoliucijos, priimtos kongresuose „Dievo nurodytasis kelias“, punktų.

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Sričių ir tarptautiniuose kongresuose „Dievo nurodytasis kelias“ buvo priimta svarbi rezoliucija