Meilės kelias niekada nesibaigia
„Karštai trokškite aukštesniųjų dovanų! Ir visgi rodau jums dar pranašesnį kelią“ (1 KORINTIEČIAMS 12:31, Brb red.).
1—3. a) Kuo mokytis išreikšti meilę panašu į naujos kalbos mokymąsi? b) Kodėl gali būti sunku išmokti rodyti meilę?
AR TU kada nors bandei išmokti naują kalbą? Tiesą sakant, tai nelengva! Žinoma, vaikas gali išmokti kalbą vien girdėdamas ją. Jo smegenys puikiai pritaikytos įsiminti žodžių garsus bei prasmę, todėl mažylis gan greit gali kalbėti visiškai gerai, galbūt be perstojo. Kitaip yra suaugusiems. Norėdami suregzti keletą būtiniausių frazių svetima kalba, mes daug kartų žiūrime į žodyną. Tačiau laikui bėgant, pakankamai pasimokę, pradedame galvoti nauja kalba ir šnekėti darosi lengviau.
2 Išmokti reikšti meilę labai panašu į naujos kalbos mokymąsi. Tiesa, ši Dievo savybė iš dalies yra žmonėms įgimta (Pradžios 1:27; palygink 1 Jono 4:8). Vis dėlto reikia didžiulių pastangų norint išmokti rodyti meilę, ypač šiandieną, kai žmonės tokie nemeilūs (2 Timotiejui 3:1-5). Kartais net šeimoje nėra meilės. Taip, daug žmonių užauga nemalonioje aplinkoje, kur retai tariamas švelnus žodis arba iš viso jo negirdėti (Efeziečiams 4:29-31; 6:4). Tad kaip galime parodyti meilę, net jei retai jos susilaukiame?
3 Mums gali padėti Biblija. 1 Korintiečiams 13:4-8 Paulius pateikia ne sausą meilės apibrėžimą, bet gyvai apibūdina, kuo pasireiškia aukščiausios rūšies meilė. Tų eilučių aptarimas padės mums suvokti šios Dievo savybės esmę ir geriau ją išreikšti. Apsvarstykime kai kurias Pauliaus apibūdintas meilės ypatybes. Jas suskirstysime į tris pagrindines grupes pagal tai, kaip jos veikia mūsų elgesį apskritai, mūsų santykius su kitais ir galiausiai — kaip padeda ištverti.
Meilė padeda nugalėti išdidumą
4. Kas Biblijoje sakoma apie pavydą?
4 Paulius po savo pirmųjų žodžių apie meilę pasakė korintiečiams: „Meilė nepavydi“ (1 Korintiečiams 13:4, Brb red.). Pavydas gali reikšti nepasitenkinimą kitų žmonių klestėjimu bei laimėjimais. Toks pavydas žlugdo fiziškai, emociškai bei dvasiškai (Patarlių 14:30; Romiečiams 13:13; Jokūbo 3:14-16).
5. Kaip meilė gali padėti įveikti pavydą, jei ne mums skiria kai kurias teokratines privilegijas?
5 Todėl paklausk savęs: ‛Ar aš pavyduliauju, kai ne man skiria kokias nors teokratines privilegijas?’ Jei taip, nenusimink. Biblijos rašytojas Jokūbas primena mums, kad visi netobuli žmonės turi „polinkį pavydėti“ (Jokūbo 4:5, NW). Meilė broliui gali padėti atgauti pusiausvyrą. Ji įgalina tave džiaugtis su besidžiaugiančiais, o ne įsižeisti, jei kas nors susilaukia palaimos ar pagyrimo. (Palygink 1 Samuelio 18:7-9.)
6. Kokia sunki padėtis susiklostė pirmojo amžiaus Korinto susirinkime?
6 Paulius priduria, jog meilė „nesididžiuoja ir neišpuiksta“ (1 Korintiečiams 13:4). Jei mes turime kokį nors talentą ar gabumą, nereikia puikuotis. Akivaizdu, jog tokie ir buvo kai kurie garbėtroškos, įsibrovę į senovės Korinto susirinkimą. Galbūt jie buvo ypač gabūs perteikti mintis arba našesni darbe. Atkreipdami dėmesį į save, jie prisidėjo prie susirinkimo susiskaldymo į grupuotes (1 Korintiečiams 3:3, 4; 2 Korintiečiams 12:20). Padėtis buvo tokia sunki, jog Pauliui vėliau teko griežtai įspėti korintiečius už tai, kad jie ‛mielai pakenčia paikuosius’, kuriuos jis kritiškai pavadino „antapaštaliais“ (2 Korintiečiams 11:5, 19, 20).
7, 8. Remdamasis Biblija, paaiškink, kaip mes galime panaudoti visokį įgimtą talentą vienybei palaikyti.
7 Ir šiandieną gali susiklostyti panaši padėtis. Pavyzdžiui, kai kurie gali girtis, ką nuveikę tarnyboje, arba savo privilegijomis Dievo organizacijoje. Ar tam tikri mūsų įgūdžiai bei gabumai, kurių kitiems susirinkimo nariams trūksta, yra dingstis pūstis? Juk bet kokį talentą turime panaudoti vienybei, o ne sau remti (Mato 23:12; 1 Petro 5:6).
8 Paulius rašė, jog susirinkimas turi daug narių, bet „Dievas sudėstė kūną“ (1 Korintiečiams 12:19-26, NTP). Graikiškas žodis, išverstas „sudėstė“, reiškia suderinimą, pavyzdžiui, spalvų. Todėl nė vienas susirinkimo narys neturi puikuotis savo gabumais ir stengtis vyrauti. Susirinkime neturi būti išdidumo bei pasipūtimo (Patarlių 16:19; 1 Korintiečiams 14:12; 1 Petro 5:2, 3).
9. Kokiais pavyzdžiais Biblija perspėja apie tuos, kurie ieško savo naudos?
9 Meilė „neieško savo naudos“ (1 Korintiečiams 13:5). Meilingas žmogus nemanipuliuoja kitais dėl savo sumetimų. Biblijoje yra perspėjančių pavyzdžių apie tai. Štai Delila, Jezabelė, Atalija — moterys, pasinaudojusios kitais žmonėmis savanaudiškais tikslais (Teisėjų 16:16; 3 Karalių 21:25; 2 Kronikų 22:10-12). Toks buvo ir karaliaus Dovydo sūnus Abšalomas. Jis prieidavo prie žmonių, kurie susirinkdavo į Jeruzalę bylinėtis, ir stengdavosi įsiteikti suktomis užuominomis, esą karaliaus teismui nerūpi jų reikalai. Paskui tiesiai tvirtindavo, jog tokio nuoširdaus žmogaus kaip jis teisėjavimas tikrai būtų patikimas! (2 Samuelio 15:2-4, Brb red.) Aišku, kad Abšalomas galvojo ne apie prispaustus žmones, o tik apie save. Savo, apsišaukėlio karaliaus, elgesiu jis pavergė daugelio širdis. Tačiau paskui Abšalomas buvo sutriuškintas. Po jo mirties niekam nė į galvą neatėjo jį padoriai palaidoti (2 Samuelio 18:6-17).
10. Kaip galime parodyti, jog nesame abejingi kitų interesams?
10 Tas perspėjimas ir šiandieną tinka krikščionims. Vyras ar moteris — kiekvienas iš mūsų galbūt turime įgimtą savybę įtikinėti. Galbūt mums nesunku dominuoti pašnekesyje arba perkalbėti kitaip manančius. Tačiau jei mes tikrai meilingi, nebūsime abejingi kitų interesams (Filipiečiams 2:2-4). Mes nesinaudosime savo patirtimi arba padėtimi Dievo organizacijoje rodytis pranašesniais už kitus ar skleisti abejotinas idėjas, tarsi tik mūsų pažiūros būtų vertos dėmesio. Ne, mes prisiminsime Biblijos patarlę: „Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė — prieš žlugimą“ (Patarlių 16:18, Brb red.).
Meilė ugdo taikius santykius
11. a) Kaip galime parodyti, jog meilė yra ir maloninga, ir dora? b) Kaip galime parodyti, jog mes nesidžiaugiame neteisybe?
11 Paulius taip pat rašė, kad meilė yra „maloninga“ ir „nesielgia netinkamai“ (1 Korintiečiams 13:4, 5). Taip, meilė neleis mums būti šiurkštiems, vulgariems bei nepagarbiems. Priešingai, mes atsižvelgsime į kitų jausmus. Pavyzdžiui, meilingas žmogus vengs daryti tai, kas trikdo kitų sąžinę. (Palygink 1 Korintiečiams 8:13.) Meilė „nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai“ (1 Korintiečiams 13:6). Jei mylime Jehovos įstatymą, nežiūrėsime pro pirštus į amoralumą ir nesidžiaugsime tuo, ko nekenčia Dievas (Psalmių 118:97). Meilė padės mums džiaugtis ugdančiais dalykais, o ne tuo, kas smukdo (Romiečiams 15:2; 1 Korintiečiams 10:23, 24; 14:26).
12, 13. a) Kaip turime reaguoti, jei kas nors mus įžeidžia? b) Pateik Biblijos pavyzdžių, kaip net teisėtas pyktis gali priversti pasielgti neišmintingai.
12 Paulius rašo, kad meilė „nepasiduoda piktumui“ („nėra lengvai įsižeidžianti“, Phillips) (1 Korintiečiams 13:5). Žinoma, visai natūralu, kad mes, netobuli žmonės, užsiplieskiame ar supykstame, jei kas nors mus įžeidžia. Tačiau būtų negerai likti pagiežingam arba ilgai pykti (Psalmių 4:4, Brb red.; Efeziečiams 4:26). Jei nesusivaldome, net teisėtai supykę galime pasielgti neišmintingai, ir už tai būtume atsakingi Jehovai (Pradžios 34:1-31; 49:5-7; Skaičių 12:3; 20:10-12; Psalmių 106:32, 33, Brb red.).
13 Kai kurie leidosi taip išprovokuojami kitų netobulumo, kad nusprendė nebelankyti krikščionių sueigų ir nebedalyvauti lauko tarnyboje. Anksčiau daugelis iš jų kovojo sunkią kovą už tikėjimą: galbūt atlaikė šeimos priešiškumą, bendradarbių patyčias ir panašius dalykus. Jie ištvėrė tokias kliūtis todėl, kad neabejojo, jog tai yra ištikimybės išmėginimai. Tačiau kas įvyksta, kai bendratikis pasako ar padaro ką nors nemalonaus? Ar tai irgi nėra ištikimybės patikrinimas? Be abejo, taip; nes jei ilgai pykstame, ‛paliekame vietos velniui’ (Efeziečiams 4:27).
14, 15. a) Ką reiškia ‛laikyti nuoskaudų sąskaitą’? b) Kaip galime mokytis iš Jehovos atleisti?
14 Paulius deramai priduria, jog meilė „nelaiko nuoskaudų sąskaitos“ (1 Korintiečiams 13:5, Naujasis Testamentas, vertė A. Jurėnas). Čia jis vartoja buhalterijos terminą, matyt, kaip užuominą apie sąskaitų knygą, į kurią įrašomas įžeidimas, kad neišdiltų iš atminties. Ar meilinga nuolat skaičiuoti mintyse užgaulius žodžius ar veiksmus, tarsi to mums prireiktų ateityje? Kokie mes galime būti patenkinti, kad Jehova netyrinėja mūsų taip smulkmeniškai ir negailestingai! (Psalmių 129:3) Taip, jeigu atgailaujame, jis pamiršta mūsų klaidas (Apaštalų darbai 3:19).
15 Mes galime sekti Jehova. Neturime būti pernelyg jautrūs, jei atrodo, jog kas nors mus užgavo. Jei tuoj pat įsižeisime, patys sau sukelsime skausmo daugiau negu tas, kuris mus supykdė (Ekleziasto 7:9, 22). Geriau prisiminkime, kad meilė „visa tiki“ (1 Korintiečiams 13:7). Žinoma, nė vienas iš mūsų nenori būti lengvatikis, tačiau neturime ir perdėtai įtarinėti savo brolių kažkokiais ketinimais. Visais įmanomais atvejais negalvokime kitą žmogų turint blogų užmačių (Kolosiečiams 3:13).
Meilė padeda ištverti
16. Kokiomis aplinkybėmis meilė gali padėti mums būti kantriems?
16 Toliau Paulius sako mums, jog „meilė kantri“ (1 Korintiečiams 13:4). Dėl to mes galime įveikti išmėginimus, galbūt net ilgalaikius. Pavyzdžiui, daugelis krikščionių metų metais gyvena religiškai susiskaldžiusioje šeimoje. Kiti yra viengungiai, nes negali rasti sau tinkamos poros „Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39; 2 Korintiečiams 6:14). Be to, yra tokių, kuriuos vargina negalavimai (Galatams 4:13, 14; Filipiečiams 2:25-30). Šiame netobulame pasaulyje nė vienas žmogus neišvengia aplinkybių, kai tikrai prireikia ištvermės (Mato 10:22; Jokūbo 1:12).
17. Kas mums padės visa ištverti?
17 Paulius laiduoja, jog meilė „visa pakelia..., viskuo viliasi ir visa ištveria“ (1 Korintiečiams 13:7). Meilė Jehovai įgalins mus dėl teisybės ištverti bet kokiomis aplinkybėmis (Mato 16:24; 1 Korintiečiams 10:13). Mes nenorime būti kankiniais. Juk mūsų tikslas yra taikiai, ramiai gyventi (Romiečiams 12:18; 1 Tesalonikiečiams 4:11, 12). Tačiau pakliuvę į tikėjimo išmėginimus, mes stengiamės nenusiminti ir ištverti, nes tokia yra Kristaus mokinystės kaina (Luko 14:28-33). Laikydamiesi ištvermingai, stengiamės likti optimistai ir tikimės geriausios išeities išbandymuose.
18. Kodėl reikia ištvermės net palankiu metu?
18 Ne tik išmėginimuose reikia ištvermės. Kartais ištverti tiesiog reiškia žengti toliau nurodytu keliu nepaisant, ar būna išbandymų, ar ne. Ištvermė — tai ir geros teokratinės gyvensenos laikymasis. Pavyzdžiui, ar tu stengiesi būti naudingas tarnyboje ir išnaudoji visas savo galimybes? Ar tu skaitai ir apmąstai Dievo Žodį, ar bendrauji su savo dangiškuoju Tėvu malda? Ar tu reguliariai lankai susirinkimo sueigas ir stipriniesi iš bendratikių tarpusavio padrąsinimų? Jei taip, kad ir koks būtų tau metas — palankus ar ne, — laikaisi ištvermingai. Nenuleisk rankų, nes „jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių“ (Galatams 6:9).
Meilė — „pranašesnis kelias“
19. Kuo meilė yra „pranašesnis kelias“?
19 Paulius pabrėžė, kaip svarbu išreikšti meilę, pavadindamas šią Dievo savybę „pranašesniu keliu“ (1 Korintiečiams 12:31, Brb red.). Kokia prasme „pranašesnis“? Paulius pirma buvo išvardijęs dvasios dovanas, būdingas pirmojo amžiaus krikščionims. Kai kurie pranašavo, kitiems buvo duota galia gydyti, dar kitiems — šnekėti kalbomis. Iš tikrųjų stulbinančios dovanos! Tačiau Paulius sakė korintiečiams: „Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas“ (1 Korintiečiams 13:1, 2). Išties „negyvais darbais“ virstų net vertingas triūsas, jei jis nebūtų pagrįstas meile Dievui ir artimui (Žydams 6:1).
20. Kodėl meilę reikia puoselėti nepaliaujamai?
20 Jėzus nurodo ir kitą priežastį, kodėl turime ugdytis Dievo savybę — meilę. „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, — pasakė jis, — jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Žodis „jei“ taikomas kiekvienam krikščioniui — ar jis išmoks reikšti meilę. Juk ir svetimos kalbos neišmoksime vien gyvendami anoje šalyje. Todėl lankydami sueigas Karalystės salėje ir bendraudami su krikščionimis, savaime neišmoksime rodyti meilės. Šios „kalbos“ reikia mokytis nepaliaujamai.
21, 22. a) Kaip turime elgtis, jei mums nepavyksta parodyti kai kurių Pauliaus paminėtų meilės ypatybių? b) Kodėl tinka sakyti, kad „meilė niekada nesibaigia“?
21 Kartais tau galbūt nepavyks parodyti kai kurių Pauliaus apibūdintų meilės ypatybių. Tačiau nenusimink. Kantriai ugdyk jas. Toliau ieškok patarimo Biblijoje ir taikyk jos principus bendraudamas su kitais. Visada atsimink Jehovos duotą pavyzdį. Paulius ragino efeziečius: „Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus“ (Efeziečiams 4:32).
22 Kaip besimokydamas naujos kalbos galop imi laisviau kalbėti, taip ilgainiui tau galbūt vis lengviau bus rodyti meilę. Paulius laiduoja mums, kad „meilė niekada nesibaigia“ (1 Korintiečiams 13:8). Skirtingai nuo stebuklingų dvasios dovanų, meilė išlieka. Todėl nenustok mokytis išreikšti šią Dievo savybę. Tai, pasak Pauliaus, yra „pranašesnis kelias“.
Ar tu gali paaiškinti?
◻ Kaip meilė gali padėti mums nugalėti išdidumą?
◻ Kaip meilė padeda mums palaikyti taiką susirinkime?
◻ Kaip gali meilė padėti ištverti?
◻ Kuo meilė yra „pranašesnis kelias“?
[Iliustracija 19 puslapyje]
Meilė padeda mums atleisti bendratikiams jų klaidas
[Iliustracijos 23 puslapyje]
Ištvermė — tai ir įprastos teokratinės gyvensenos laikymasis