Skaitytojų klausimai

Kodėl apaštalas Paulius pasakė, kad yra „lyg prieš laiką gimęs“? (1 Korintiečiams 15:8)

Paulius rašė: „Paskiausiai, lyg prieš laiką gimusiam, [Kristus] pasirodė ir man“ (1 Korintiečiams 15:8). Apaštalas čia kalba apie šlovingą Jėzaus apsireiškimą ir savo atsivertimą. Tačiau ką reiškia jo žodžiai „lyg prieš laiką gimusiam“? Anksčiau manėme, kad Paulius tarsi iš anksto būtų patyręs tai, kas turėjo prasidėti daug vėliau – dangiškąjį prikėlimą. Tačiau patyrinėjus jo žodžius nuodugniau peršasi kitokia išvada.

Ką tad reiškia apaštalo žodžiai „lyg prieš laiką gimusiam“? Galimi keli paaiškinimai.

Jėzaus apsireiškimas buvo netikėtas ir Paulių labai sukrėtė. Priešlaikinis gimdymas dažniausiai būna netikėtas. Keliaudamas į Damaską suiminėti krikščionių Paulius (tuo metu jo vardas buvo Saulius) nesitikėjo regėjime išvysti prikeltąjį Jėzų. Tai jam buvo visiška staigmena. Pauliaus atsivertimo, aišku, nesitikėjo ir krikščionys, kuriuos jis ketino tame mieste persekioti. Be to, regėjimas Paulių labai sukrėtė. Kuriam laikui jis netgi apako (Apd 9:1–9, 17–19).

Pauliaus atsivertimas įvyko „ne laiku“. Graikų kalbos žodis, išverstas „prieš laiką gimusiam“, gali būti verčiamas ir „ne laiku gimusiam“. Taip verčia kiti Biblijos vertėjai, tarp jų ir Česlovas Kavaliauskas: „Visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man.“ Jėzus Kristus tuo metu jau buvo grįžęs į dangų. Skirtingai nei ankstesnėse eilutėse paminėti krikščionys, Paulius prikelto Jėzaus iki jo grįžimo į dangų nematė (1 Kor 15:4–8). Tad apsireikšdamas iš dangaus Jėzus, kad ir „ne laiku“, tai yra nelauktu, netikėtu metu, pasirodė ir Pauliui.

Paulius nenorėjo išsiaukštinti. Kai kurių biblistų nuomone, apaštalo pavartotas žodis gali turėti menkinamą atspalvį. Taigi galėjo būti, kad Paulius norėjo pabrėžti esąs nevertas jam suteiktos garbės. Toliau jis būtent apie tai ir kalbėjo: „Aš juk esu mažiausias iš apaštalų, nevertas apaštalu vadintis, nes persekiojau Dievo bendruomenę. Bet dėl Dievo malonės esu, kas esu“ (1 Kor 15:9, 10).

Apibendrinkime. Paulius galėjo turėti omenyje, (1) kad Jėzaus apsireiškimas jam buvo visiškai netikėtas, (2) kad jis atsivertė visai nelauktu metu arba (3) kad Jėzaus suteiktos didžiulės garbės jis nebuvo vertas. Vienaip ar kitaip, tas regėjimas niekad neišdilo jam iš atminties. Jis įtikino Paulių, kad Jėzus iš mirusiųjų prisikėlė. Todėl apaštalas tą įvykį neretai paminėdavo liudydamas apie Jėzaus prisikėlimą kitiems žmonėms (Apd 22:6–11; 26:13–18).