Ar tu sieki dorumo?

„Mąstykite apie tai, kas... dorybinga ir šlovinga“ (FILIPIEČIAMS 4:8).

1. Kas yra blogis ir kodėl juo nesuterštas Jehovos garbinimas?

BLOGIS yra moralinė yda arba sugedimas. Jo pilnas pasaulis, kuriame gyvename (Efeziečiams 2:1-3). Tačiau Jehova Dievas neleis, kad jo tyras garbinimas būtų suterštas. Per krikščionių leidinius, sueigose, asamblėjose ir kongresuose mes esame laiku perspėjami dėl neteisingo elgesio. Mes gauname patikimą Rašto pagalbą ‛laikytis to, kas gera’ Dievo požiūriu (Romiečiams 12:9). Todėl, kaip organizacija, Jehovos Liudytojai stengiasi būti tyri, dori. Tačiau ką galima pasakyti apie mus kaip atskirus asmenis? Ar tu tikrai sieki dorumo?

2. Kas yra dorybė ir kodėl reikia pastangų išsilaikyti doriems?

² Dorybė yra moralinis pranašumas, gerumas, teisingas elgesys ir mąstymas. Tai ne pasyvi, bet veikli, teigiama savybė. Būti doram reiškia daugiau negu tik vengti nuodėmės; tai yra siekti gero (1 Timotiejui 6:11). Apaštalas Petras skatino savo bendrakrikščionis: „Praturtinkite savo tikėjimą dorybe.“ Kaip? „Parodydami [dėl brangių Dievo pažadų] visą stropumą“ (2 Petro 1:5, Brb red.). Dėl mūsų nuodėmingos prigimties reikia rimtų pastangų išsilaikyti doriems. Tačiau dievobaimingi asmenys praeityje tai darė netgi susidūrę su didelėmis kliūtimis.

Jis siekė dorumo

3. Kokiais blogais poelgiais nusikalto karalius Achazas?

³ Rašte yra daug pranešimų apie tuos, kurie siekė dorumo. Pavyzdžiui, pasvarstyk apie dorąjį Ezekiją. Jo tėvas, Judo karalius Achazas, matyt, garbino Molochą. „Akhazui buvo dvidešimt metų, kai pradėjo karaliauti, ir karaliavo jis Jerusalėje šešiolika metų. Jis nedarė, kas patiko Viešpaties, jo Dievo, akivaizdoje, kaip jo tėvas Dovidas, bet vaikščiojo Israėlio karalių keliu; be to, ir savo sūnų jis pašventė, duodamas pereiti per ugnį, pagal paprotį pagonių stabų, kuriuos Viešpats išsklaistė Israėlio sūnų akivaizdoje. Jis darė taipgi kruvinas aukas ir degino smilkalus aukštose vietose ir kauburiuose, ir po kiekvienu lapuotu medžiu“ (4 Karalių 16:2-4). Kai kas tvirtina, kad „pereiti per ugnį“ nurodo tam tikrą apsivalymo apeigų rūšį, o ne žmogaus aukojimą. Tačiau Džono Dėjaus knygoje Molech—A God of Human Sacrifice in the Old Testament sakoma: „Iš klasikos bei pūnų [kartaginiečių] šaltinių yra įrodymų, taip pat archeologinių įrodymų, kad kanaaniečių pasaulyje... buvo aukojami žmonės, todėl nelieka abejonių dėl Senojo Testamento užuominų [apie žmonių aukojimą].“ Be to, 2 Kronikų 28:3 (Brb red.) konkrečiai sakoma, kad Achazas „sudegino savo sūnus“. (Palygink Pakartoto Įstatymo 12:31; Psalmių 105:37, 38.) Kokie siaubingi veiksmai!

4. Kaip elgėsi Ezekijas blogio kupinoje aplinkoje?

⁴ Kaip Ezekijas išsilaikė blogio kupinoje aplinkoje? Dėmesį patraukia 118-oji psalmė, nes kai kas mano, kad ją sukūrė Ezekijas — dar tada, kai buvo princas (Psalmių 118:46, 99, 100). Taigi jo aplinką galbūt apibūdina tokie žodžiai: „Nors kunigaikščiai daro posėdžius ir kalba prieš mane, tavo tarnas mąsto apie tavo nuostatus. Mano siela ašaroja [„negali užmigti“, NW] iš susikrimtimo“ (Psalmių 118:23, 28). Apsuptas klaidingą religiją praktikuojančių žmonių, Ezekijas tarp karaliaus dvariškių galėjo būti taip smarkiai pajuokiamas, kad sunkiai užmigdavo. Tačiau jis siekė dorumo, laikui bėgant tapo karaliumi ir „darė, kas buvo gera Viešpaties akivaizdoje, ... pasitikėjo Viešpačiu, Israėlio Dievu“ (4 Karalių 18:1-5).

Jie išsilaikė dori

5. Kokie išbandymai teko Danieliui ir trims jo draugams?

⁵ Pavyzdingi savo dora buvo ir Danielius bei trys jo draugai: Ananijas, Misaelis ir Azarijas. Jie buvo jėga išvesti iš savo tėviškės ir ištremti į Babiloną. Šiems keturiems jaunuoliams davė babilonietiškus vardus — Baltazaras, Šadrachas, Mešachas ir Abednegas. Jiems paskyrė „maisto davinį iš karaliaus valgių“, įskaitant tai, kas buvo Dievo Įstatymo uždrausta. Be to, jie buvo priversti trejus metus mokytis „chaldėjų raštų ir kalbos“. Tai buvo daugiau negu tik išmokti kitą kalbą, nes, galimas dalykas, žodis „chaldėjai“ čia nurodo išsimokslinusiųjų klasę. Tad tiems hebrajų jaunuoliams turėjo būti aiškinami iškreipti babilonietiški mokymai (Danieliaus 1:1-7, Brb red.).

6. Kodėl mes galime sakyti, kad Danielius siekė dorumo?

⁶ Nors Danielius bei trys jo draugai buvo smarkiai verčiami prisitaikyti, jie pasirinko dorumą, o ne blogį. Danieliaus 1:21 (Brb red.) sakoma: „Danielius pasiliko tarnyboje iki pirmųjų karaliaus Kiro metų.“ Taip, Danielius ‛liko’ doras Jehovos tarnas daugiau kaip 80 metų — per tą laiką iškilo ir žlugo keletas galingų karalių. Jis liko ištikimas Dievui, nors sugedę valdžios pareigūnai regzdavo pinkles bei sąmokslus, o Babilono religijos buvo persunktos seksualinio ydingumo. Danielius nenustojo siekti dorumo.

7. Ko galima pasimokyti iš Danieliaus ir trijų jo draugų elgesio?

⁷ Mes galime daug pasimokyti iš dievobaimingojo Danieliaus ir jo draugų. Jie stengėsi būti dori ir atsisakė priimti Babilono kultūrą. Nors jie ir gavo babilonietiškus vardus, niekada nepaliovė būti Jehovos tarnai. Net praėjus maždaug 70 metų Babilono karalius kreipėsi į Danielių jo hebrajišku vardu! (Danieliaus 5:13) Per visą savo ilgą gyvenimą Danielius nesileido į kompromisus netgi smulkiais klausimais. Būdamas jaunas, jis „nusistatė savo širdyje nesusitepti karaliaus valgiais“ (Danieliaus 1:8). Be abejo, toks Danieliaus ir trijų jo draugų pasiryžimas nesusikompromituoti sustiprino juos atlaikyti žūtbūtinius gyvenimo išbandymus, kuriuos jie vėliau patyrė (Danieliaus, skyriai 3 ir 6, Brb red.).

Siekti dorybės šiandieną

8. Kaip gali krikščionys jaunuoliai nesileisti suvienodinami su Šėtono pasauliu?

⁸ Panašiai kaip Danielius bei trys jo draugai, Dievo tauta šiandieną nesileidžia suvienodinama su Šėtono sugedusiu pasauliu (1 Jono 5:19). Jei tu esi krikščionis jaunuolis, galbūt patiri smarkų bendraamžių spaudimą pamėgdžioti juos ir pasirinkti kraštutinį aprangos, išvaizdos bei muzikos stilių. Užuot sekęs kiekviena populiaria mada ar pavyzdžiu, tvirtai laikykis ir ‛nesusivienodink su šituo pasauliu’ (Romiečiams 12:2, NTP). ‛Atsisakyk bedievystės ir pasaulio geidulių, gyvenk santūriai, teisiai ir pamaldžiai’ (Titui 2:11, 12, Brb red.). Svarbus yra Jehovos, o ne tavo bendraamžių pritarimas (Patarlių 12:2).

9. Kokio spaudimo gali susilaukti krikščionys verslo pasaulyje ir kaip jie turi elgtis?

⁹ Suaugusius krikščionis taip pat užklumpa spaudimas ir jie turi būti dori. Krikščionis verslininkas gali būti gundomas imtis abejotinos veiklos arba nepaisyti vyriausybės potvarkių bei mokesčių įstatymų. Tačiau koks bebūtų konkurentų verslininkų arba bendradarbių elgesys, ‛mes... norime visame kame dorai elgtis’ (Žydams 13:18). Iš mūsų Raštas reikalauja būti doriems ir sąžiningiems su darbdaviais, tarnautojais, klientais ir pasaulietiškomis vyriausybėmis (Pakartoto Įstatymo 25:13-16; Mato 5:37; Romiečiams 13:1; 1 Timotiejui 5:18; Titui 2:9, 10). Taip pat stenkimės laikytis tvarkos savo verslo reikaluose. Mus dažnai gali apsaugoti nuo nesusipratimų tikslūs užrašai ir susitarimų įforminimas raštu.

Būk atsargus!

10. Kodėl reikia ‛būti atsargiam’, kai renkiesi muziką?

¹⁰ Psalmių 118:9 pabrėžia dar vieną būdą, kaip išsilaikyti doram Dievo akivaizdoje. Psalmininkas giedojo: „Kaip išlaikys jaunikaitis savo kelią nesuteptą? sergėdamas tavo žodžius.“ Viena iš veiksmingiausių Šėtono priemonių yra muzika, galinti sužadinti jausmus. Liūdna, kad kai kurie krikščionys nesugeba ‛būti atsargūs’ muzikos atžvilgiu ir pasirenka tokias kraštutines jos rūšis, kaip repas arba sunkusis metalas. Kai kurie gali įrodinėti, kad tokia muzika nekenkia jiems arba kad jie nekreipia dėmesio į eiles. Kiti sako, kad jie tik mėgaujasi stipriu ritmu arba garsiu gitarų skambesiu. Tačiau krikščionims svarbu ne tai, jog kažkas malonu. Jiems rūpi, ar tai „patinka Viešpačiui“ (Efeziečiams 5:10). Sunkusis metalas arba repo muzika daugiausia palaiko tokį blogį kaip pagarbos vertų dalykų niekinimas, paleistuvystė ir net satanizmasa — tai, ko tikrai nėra tarp Dievo žmonių (Efeziečiams 5:3). Mes visi — ir jauni, ir seni — turėtume gerai apmąstyti tokį klausimą: pasirinkdamas tam tikrą muziką, aš siekiu gero ar blogo?

11. Kaip gali krikščionis būti atsargus pasirinkdamas televizijos programas, vaizdajuostes bei filmus?

¹¹ Daugelis televizijos programų, vaizdajuosčių bei filmų palaiko blogį. Pasak vieno žymaus psichiatro, daugumoje šiandien kuriamų filmų vyrauja ‛malonumų vaikymosi, sekso, smurto, godumo bei savanaudiškumo temos’. Todėl būti atsargiam reiškia atsirinkti, ką žiūrėsime. Psalmininkas meldė: „Nugręžk mano akis, kad nematytų tuštybės“ (Psalmių 118:37). Krikščionis jaunuolis, vardu Džozefas, taikė šį principą. Kuomet kokiame nors filme prasidėdavo sekso bei smurto scenos, jis išeidavo iš kino teatro. Ar jis varžydavosi taip daryti? „Visai ne, — sako Džozefas. — Pirmiausia galvodavau apie Jehovą ir kaip įtikti jam.“

Studijavimo ir apmąstymo vaidmuo

12. Kodėl siekiant dorumo yra būtinos asmeninės studijos ir apmąstymas?

¹² Nepakanka vien vengti blogų dalykų. Siekti dorumo taip pat reiškia studijuoti ir apmąstyti gerus dalykus, užrašytus Dievo Žodyje, kad jo teisingus principus galėtume taikyti gyvenime. „Kaip aš pamėgau tavo įstatymą! — sušuko psalmininkas. — Jis visą dieną yra mano mąstymas“ (Psalmių 119:97, NTP). Ar asmeninis Biblijos bei krikščionių leidinių studijavimas yra įtrauktas į tavo savaitės tvarkaraštį? Tiesa, gali būti sunku rasti laiko kruopščiam Dievo Žodžio studijavimui ir maldingam jo apmąstymui. Bet dažnai įmanoma skirti tam laiko vietoje kitokių užsiėmimų (Efeziečiams 5:15, 16). Galbūt ankstyvaus ryto valandos būtų tau tinkamas metas maldai, studijoms, apmąstymui. (Palygink Psalmių 118:147.)

13, 14. a) Kodėl apmąstymas turi neįkainojamą vertę? b) Kokių Rašto tekstų apmąstymas gali padėti mums neapkęsti seksualinio amoralumo?

¹³ Apmąstymas turi neįkainojamą vertę, nes jis padeda išsaugoti tai, ką išmokstame. Dar svarbiau — jis gali padėti laikytis Dievo pažiūrų. Pavyzdžiui, viena yra žinoti, kad Dievas draudžia paleistuvystę, tačiau visai kas kita ‛bodėtis pikto, laikytis gero’ (Romiečiams 12:9). Mes iš tikrųjų galime suprasti, ką Jehova mano apie seksualinį amoralumą, apmąstydami tokias svarbias ta tema Biblijos eilutes kaip Kolosiečiams 3:5, kur yra toks skatinimas: „Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat ir godumą, kuris yra stabmeldystė.“ Paklausk savęs: ‛Kokį aistringumą aš turiu numarinti? Ko man reikėtų vengti, kad nekiltų netyras geismas? Ar aš turiu pasikeisti ir kitaip elgtis su priešingos lyties asmenimis?’ (Palygink 1 Timotiejui 5:1, 2.)

¹⁴ Paulius skatino krikščionis susilaikyti nuo paleistuvystės ir parodyti susivaldymą, kad ‛niekas neperžengtų ribų ir neapgaudinėtų savo brolio’ (1 Tesalonikiečiams 4:3-7). Paklausk savęs: ‛Kodėl ištvirkauti žalinga? Kaip pakenkčiau sau arba dar ir kam nors kitam, jei taip nusidėčiau? Kaip būčiau paveiktas dvasiškai, emociškai bei fiziškai? Kaip yra su susirinkimo žmonėmis, pažeidusiais Dievo įstatymą ir neatgailavusiais? Kuo tai jiems baigėsi?’ Priimant į širdį Rašto žodžius apie tokį elgesį, gali padidėti mūsų neapykanta tam, kas, Dievo požiūriu, bloga (Išėjimo 20:14; 1 Korintiečiams 5:11-13; 6:9, 10; Galatams 5:19-21; Apreiškimas 21:8). Paulius sako, kad ištvirkėlis „ne žmogų atmeta, bet Dievą“ (1 Tesalonikiečiams 4:8). Kuris tikrasis krikščionis atmestų savo dangiškąjį Tėvą?

Dorumas ir draugijos

15. Kokį vaidmenį mums siekiant dorumo vaidina draugijos?

¹⁵ Išsilaikyti doriems padeda ir gera draugija. Psalmininkas giedojo: „Aš esu bičiulis visų, kurie bijo tavęs [Jehova, NW] ir kurie sergi tavo įsakymus“ (Psalmių 118:63). Mums reikia nuoširdaus bendravimo, kuris yra krikščionių sueigose (Žydams 10:24, 25). Jei atsiskirsime, galime visas mintis sutelkti tik į save ir blogis gali lengvai įveikti mus (Patarlių 18:1, Brb red.). Tačiau šilta krikščionių draugystė gali sustiprinti mūsų ryžtą išsilaikyti doriems. Be abejo, mes turime saugotis blogų draugijų. Mes galime būti nuoširdūs su kaimynais, bendradarbiais bei bendramoksliais. Bet jei mes iš tikrųjų esame išmintingi, vengsime per daug suartėti su tais, kurie nesiekia krikščioniško dorumo. (Palygink Kolosiečiams 4:5.)

16. Kaip perspėjimo iš 1 Korintiečiams 15:33 pritaikymas gali padėti mums siekti dorumo šiandieną?

¹⁶ Paulius rašė: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“ Šitais žodžiais jis norėjo perspėti tikinčiuosius, jog jie gali prarasti savo tikėjimą bendraudami su žmonėmis, kurie tvirtina esą krikščionys, bet atmeta Rašto mokymą apie prikėlimą. Tas principas iš Pauliaus perspėjimo tinka ir mūsų bendravimui tiek už susirinkimo ribų, tiek jo viduje (1 Korintiečiams 15:12, 33). Žinoma, mes nenorime vengti savo dvasinių brolių bei seserų todėl, kad jie nesutinka su kokiu nors grynai asmenišku mūsų požiūriu (Mato 7:4, 5; Romiečiams 14:1-12). Tačiau reikia būti atsargiems, jei kai kurie susirinkimo nariai ima abejotinai elgtis arba parodo užgaulią dvasią ar nepasitenkinimą (2 Timotiejui 2:20-22). Išmintinga būti artimiems su tais, su kuriais galime ‛vienas kitą drauge pastiprinti’ (Romiečiams 1:11, 12, ŠvR). Tai padės mums siekti doros ir likti „gyvenimo take“ (Psalmių 15:11).

Toliau siekti dorumo

17. Kokia nelaimė ištiko izraelitus, pagal Skaičių 25-tą skyrių, ir kokia tai pamoka mums?

¹⁷ Visai prieš pat izraelitams gaunant nuosavybėn Pažadėtąją žemę, tūkstančiai iš jų pasirinko blogį ir patyrė nelaimę (Skaičių, skyrius 25). Šiandieną Jehovos tauta stovi prie teisingo naujojo pasaulio slenksčio. Įeiti į jį bus palaiminta privilegija tiems, kurie ir toliau atsisako šio pasaulio blogybių. Kaip netobuli žmonės, mes galbūt turime blogų polinkių, bet Dievas gali padėti mums paklusti teisingam jo šventosios dvasios vadovavimui (Galatams 5:16; 1 Tesalonikiečiams 4:3, 4). Todėl klausykime Jozuės raginimo Izraeliui: „Bijokite Viešpaties ir Jam tarnaukite nuoširdžiai ir ištikimai“ (Jozuės 24:14, Brb red.). Pagarbi baimė neįtikti Jehovai padės mums laikytis doros kelio.

18. Koks turi būti visų krikščionių pasiryžimas blogio ir dorumo atžvilgiu?

¹⁸ Jei tavo širdis trokšta įtikti Dievui, būk pasiryžęs klausyti Pauliaus skatinimo: „Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, — apie visa, kas dorybinga ir šlovinga.“ Ko susilauksi taip darydamas? Paulius sako: „Tai darykite, ir ramybės Dievas bus su jumis“ (Filipiečiams 4:8; 4:9, NTP). Taip, Jehovos padedamas, tu gali atmesti blogį ir siekti dorumo.

[Išnaša]

Klausimai apžvalgai

◻ Ko reikia siekiant dorumo?

◻ Kokiomis aplinkybėmis Ezekijas, Danielius ir trys žydai išsilaikė dori?

◻ Kaip mes galime priešintis Šėtono kėslams panašiai kaip Danielius?

◻ Kodėl krikščionys turi būti atsargūs rinkdamiesi pramogas?

◻ Koks yra studijų, apmąstymo ir draugijų vaidmuo siekiant dorumo?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jaunasis Ezekijas siekė dorumo net būdamas apsuptas Molocho garbintojų

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Krikščionys turi būti atsargūs, kai renkasi pramogas