Paulius — ‛tarnas’ ir ‛prievaizdas’

4. Kokiomis ypatingomis privilegijomis buvo apdovanotas Paulius?

⁴ Nenuostabu, kodėl Paulius garsėjo tarp pirmojo amžiaus krikščionių. Apaštalas apkeliavo tūkstančius kilometrų jūra bei sausuma ir įkūrė daugybę susirinkimų. Be to, Jehova siuntė jam regėjimų ir svetimkalbystės dovaną (1 Korintiečiams 14:18; 2 Korintiečiams 12:1-5). Dievas taip pat įkvėpė Paulių parašyti 14 laiškų, dabar esančių Krikščionių graikiškuosiuose raštuose. Savo darbais Paulius tikrai pranoko visus apaštalus (1 Korintiečiams 15:10).

5. Kaip Paulius parodė, jog kukliai vertina save?

⁵ Kadangi Paulius buvo krikščionių veiklos priešakyje, kai kas galbūt mano, jog jis jautėsi esąs dėmesio centre, net puikavosi savo autoritetu. Visai ne — Paulius buvo kuklus vyras. Jis pavadino save „iš apaštalų mažiausiu“ ir pridūrė: „Nevertas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo Bendriją“ (1 Korintiečiams 15:9, Jr). Buvęs krikščionių persekiotojas Paulius niekada nepamiršo, jog tik nepelnyta malone jis gali turėti ryšį su Dievu, juoba tarnybines privilegijas (Jono 6:44; Efeziečiams 2:8). Todėl apaštalas nemanė, kad puikūs laimėjimai tarnyboje iškelia jį aukščiau kitų (1 Korintiečiams 9:16).

6. Kaip kukliai Paulius elgėsi su korintiečiais?

⁶ Pauliaus kuklumas ypač akivaizdus iš jo elgesio su korintiečiais. Matyt, dalis jų žavėjosi kai kuriais asmenimis ir manė, kad Apolas, Kefas, Paulius bei kiti yra žymūs prižiūrėtojai (1 Korintiečiams 1:11-15). Paulius nesiprašė korintiečių giriamas ir nesinaudojo jų pagarba. Juos lankydamas, apaštalas prisistatė „ne iškilnia kalba ar išmintimi“, o pasakė apie save ir palydovus taip: „Tegul žmonės laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo slėpinių prievaizdais“a (1 Korintiečiams 2:1-5; 4:1).

7. Kaip Paulius pasirodė esąs kuklus net duodamas patarimą?

⁷ Paulius neprarasdavo kuklumo net tada, kai reikėdavo duoti griežtų patarimų bei nurodymų. Jis tai darė maldaudamas bendratikius „dėl Dievo gailestingumo“ bei „meilės vardu“, o ne naudodamasis savo apaštališku autoritetu (Romiečiams 12:1, 2; Filemonui 8, 9). Kodėl Paulius taip elgėsi? Kadangi tikrai jautėsi esąs savo brolių ‛bendradarbis’, o ne ‛jų tikėjimo viešpats’ (2 Korintiečiams 1:24; NW). Be abejo, kaip tik dėl savo kuklumo Paulius buvo nepaprastai mylimas pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimuose (Apaštalų darbų 20:36-38).