Mums patikėtas lobis
1 Apaštalas Paulius brangino Dievo jam pavestą užduotį skelbti gerąją naujieną ir vadino ją „lobiu“ (2 Kor 4:7). Nors teko kęsti vargus ir persekiojimus, Paulius nenuilstamai liudijo visiems, su kuriais tik pasitaikydavo būti šalia. Lydimas sunkumų bei pavojų jis nukeliavo tūkstančius kilometrų sausuma ir jūra. Kaip galime sekti Pauliumi ir parodyti, jog branginame savo tarnystę? (Rom 11:13) Kodėl ji mums yra neįkainojamas lobis?
2 Didžiausias lobis. Turtai dažnai atneša sielvartą, jų nauda ribota ir neamžina. O mūsų tarnystė teikia ilgalaikę naudą mums patiems ir kitiems (1 Tim 4:16). Ji padeda nuoširdiems žmonėms pažinti Jehovą, pasikeisti ir įgyti tvirtą viltį gyventi amžinai (Rom 10:13-15). Jeigu branginame savo tarnystę, mūsų gyvenimas yra prasmingas, jaučiamės patenkinti ir turime dvasią keliančią ateities viltį (1 Kor 15:58).
3 Parodyk, kad brangini savo lobį. Ar daiktas mums brangus, matyti iš to, ką esame pasirengę dėl jo aukoti. Kokia garbė savo laiką ir jėgas naudoti Jehovos šlovei! (Ef 5:16, 17) Tai, kaip leidžiame laiką, turi liudyti, jog dvasiniai dalykai mums daug vertesni už materialinius siekius. Kadangi dalijamės tokia brangia žinia, norime tai daryti su užsidegimu ir būti pasiruošę pranešti gerąją naujieną kiekviena proga.
4 Neįkainojamos brangenybės paprastai neslepiamos, o eksponuojamos, kad žmonės galėtų jomis pasigrožėti. Jei savo tarnystę laikome lobiu, ji bus išskirtinė mūsų gyvenimo dalis (Mt 5:14-16). Tad visada dėkingomis širdimis sekime apaštalu Pauliumi ir išnaudokime kiekvieną galimybę parodyti, kad iš tiesų branginame savo tarnystę ir kad ji mums — tikras lobis.