„Mūsų viltis jumis tvirta, nes mes žinome, kad būdami kentėjimų draugai jūs būsite ir paguodos beñdrai“ (2 KORINTIEČIAMS 1:7).

4. Kaip gali skirtis naujų susidomėjusių žmonių reakcija į išmėginimus?

⁴ Liūdna, kad kaip Jėzus ir išpranašavo, dėl sunkumų kai kurie suklumpa ir nustoja bendrauti su krikščionių susirinkimu (Mato 13:5, 6, 20, 21). Kiti ištveria išmėginimus sutelkdami mintis į paguodžiančius pažadus, kuriuos sužinojo. Galiausiai jie paaukoja savo gyvenimą Jehovai ir krikštijasi kaip jo Sūnaus Jėzaus Kristaus mokiniai (Mato 28:19, 20; Morkaus 8:34). Žinoma, išmėginimas nesibaigia, kai krikščionis pasikrikštija. Pavyzdžiui, asmeniui, kuris anksčiau gyveno amoraliai, galbūt tenka sunkiai kovoti, kad liktų doras. Kiti turi kovoti su nuolatiniu netikinčių šeimos narių priešiškumu. Kad ir koks būtų išbandymas, visi, kurie gyvena ištikimai atsidavę Dievui, gali būti tikri vienu dalyku. Jie asmeniškai patirs Dievo paguodą bei paramą.