Dievo mokymas nugali

„Tavo akys matys tą, kurs tave moko [tavo Didįjį Mokytoją, NW]. Tavo ausys girdės žodį, kuriuo jis įspės tave iš paskos: ‛Tas yra kelias; vaikščiokite juo’“ (IZAIJO 30:20, 21).

1. Kodėl Jehovos nurodymus galima teisėtai pavadinti Dievo mokymu?

JEHOVA DIEVAS yra paties geriausio mokymo, kokį gali įgyti žmogus, Šaltinis. Jei mes klausomės, ką jis kalba, ypač per jo Šventąjį Žodį, jis bus mūsų Didysis Mokytojas (Izaijo 30:20). Bibliniuose Hebrajų Raštuose jis vadinamas „Galinguoju Dievu“ (Psalmių 50:1, ŠvR). Todėl Jehovos nurodymai yra Dievo mokymas.

2. Kokia prasme teisinga teigti, kad Dievas vienintelis tėra išmintingas?

² Pasaulis didžiuojasi daugybe švietimo įstaigų, tačiau nė vienoje iš jų nėra Dievo mokymo. Na, ir visa, per amžius sukaupta pasaulio išmintis — labai nereikšminga, palyginus su Dievo nurodymais, pagrįstais begaline Jehovos išmintimi. Romiečiams 16:27 (ŠvR) sakoma, kad Dievas vienintelis tėra išmintingas ir tai teisinga ta prasme, jog tik Jehova turi absoliučią išmintį.

3. Kodėl Jėzus Kristus yra didžiausias mokytojas iš visų, kada nors vaikščiojusių žeme?

³ Dievo Sūnus Jėzus Kristus — išminties pavyzdys ir didžiausias mokytojas iš visų, kada nors vaikščiojusių žeme. Ir nenuostabu! Daugybę amžių Jehova buvo jo Mokytojas danguje. Iš tikrųjų Dievo mokymas prasidėjo tada, kai Dievas ėmė mokyti savo pirmąjį kūrinį — savo viengimį Sūnų. Todėl Jėzus ir pasakė: „Skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė“ (Jono 8:28; Patarlių 8:22, 30). Paties Kristaus žodžiai, užrašyti Biblijoje, mums labai praplečia Dievo mokymo žinias. Pateptieji krikščionys, mokydami to, ko ir Jėzus mokė, paklūsta savo Didžiajam Mokytojui, kuris nori, kad per susirinkimą būtų žinoma „daugeriopa Dievo išmintis“ (Efeziečiams 3:10, 11; 5:1; Luko 6:40).

Ieškant išminties

4. Kas pasakyta apie smegenų pajėgumą?

⁴ Kad per Dievo mokymą įgytume išmintį, būtina stropiai naudotis Dievo duotais mąstymo sugebėjimais. Tai įmanoma, nes žmogaus smegenys turi milžinišką potencialą. Knygoje „Stulbinantis mechanizmas“ (anglų k.) sakoma: „Net sudėtingiausi kompiuteriai, kokius tik galime įsivaizduoti, yra primityvūs, palyginus su neaprėpiamo sudėtingumo ir lankstumo žmogaus smegenimis — savybėmis, kurios įmanomos dėl sudėtingos, graduotos elektrocheminių signalų sistemos. ... Kiekvieną akimirką per tavo smegenis praeina milijonai signalų, turinčių didžiulį kiekį informacijos. Jie praneša, kas vyksta tavo kūno viduje ir aplink jį: apie mėšlungį kojoje arba kavos aromatą, draugo sąmojį. Kiti signalai, apdorojantys ir analizuojantys informaciją, sukelia tam tikras emocijas, atsiminimus, mintis ar planus, po kurių seka sprendimas. Beveik akimirksniu tavo smegenys signalizuoja kitoms kūno dalims, ką daryti: pajudinti kojos pirštą, išgerti kavą, nusijuokti arba sąmojingai atsakyti. Ir tuo pat metu tavo smegenys kontroliuoja kvėpavimą, kraujo cheminę sudėtį, temperatūrą ir kitus gyvybiškai svarbius procesus, apie kuriuos tu net nežinai. Jos siunčia įsakymus, dėl kurių tavo kūnas toliau funkcionuoja, nepaisant nuolatinių pokyčių aplink tave. Jos taip pat ruošiasi būsimiems poreikiams“ (puslapis 326).

5. Pagal Šventraštį, kas yra išmintis?

⁵ Nors žmogaus smegenys tikrai turi nuostabias galimybes, tačiau kaip mes galime panaudoti savo protą geriausiu būdu? Ne pasinerdami išimtinai į įtemptas kalbos, istorijos, mokslo ar religijų palyginimo studijas. Savo sugebėjimą mąstyti pirmiausia mes turėtume panaudoti Dievo mokymui įgyti. Tik jis suteikia tikrąją išmintį. Tačiau kas yra tikroji išmintis? Pagal Raštą, išminčiai būdingas sveikas samprotavimas, pagrįstas tiksliomis žiniomis ir realia nuovoka. Išmintis padeda mums sėkmingai pasinaudoti žiniomis bei supratimu, kad išspręstume problemas, saugotumės arba išvengtume pavojų, padėtume kitiems ir įgyvendintume tikslus. Įdomu, kad Biblija kaip priešpriešą išminčiai nurodo kvailumą ir bukaprotiškumą — bruožus, kurių nenorėtume turėti (Pakartoto Įstatymo 32:6; Patarlių 11:29; Ekleziasto 6:8).

Didysis Jehovos Vadovėlis

6. Kuo reikia tinkamai naudotis, kad parodytume tikrąją išmintį?

⁶ Mus supa gausybė pasaulietiškos išminties (1 Korintiečiams 3:18, 19). Juk šis pasaulis perpildytas mokyklų bei bibliotekų su milijonais knygų! Tarp jų daug kalbos, matematikos, įvairių mokslų bei kitų žinių sričių vadovėlių. Bet Didysis Mokytojas aprūpino knyga, kuri pralenkia visas kitas — savo inspiruotu Žodžiu, Biblija (2 Timotiejui 3:16, 17). Ji yra tiksli ne tik tada, kai liečia tokias sritis kaip istorija, geografija ir botanika, bet taip pat ir pranašaudama ateitį. Be to, jau dabar ji padeda gyventi laimingiausią ir našiausią gyvenimą. Suprantama, kaip pasaulietiškų mokyklų moksleiviai privalo naudotis savo vadovėliais, taip ir mes turime gerai žinoti ir naudotis Dievo didžiuoju Vadovėliu, jei norime parodyti tikrąją išmintį kaip tie, kurie „mokomi Dievo“ (Jono 6:45).

7. Kodėl, tavo manymu, nepakanka turėti tik intelektualinių žinių apie Biblijos turinį?

⁷ Tačiau turėti intelektualinių žinių apie Bibliją dar nereiškia įgyti tikrąją išmintį ir laikytis Dievo mokymo. Pavyzdžiui, 17 m. e. amžiuje vienas katalikas, vardu Kornelijus van der Stenas siekė tapti jėzuitu, bet jį dėl pernelyg žemo ūgio pripažino netinkamu. Manfredas Bartelis savo knygoje „Jėzuitai: istorija ir legenda apie Jėzaus draugiją“ (anglų k.) sako: „Komitetas pranešė van der Stenui, kad jie pasiruošę atsisakyti ūgio reikalavimo, tačiau su viena sąlyga, — jei jis išmoks visą Bibliją mintinai. Vargu ar ši istorija būtų paminėta, jei van der Stenas nebūtų įvykdęs šio pernelyg įžūlaus reikalavimo.“ Kiek reikėjo pastangų mintinai išmokti visą Bibliją! Tačiau iš tikrųjų dar svarbiau suprasti Dievo Žodį, negu jį išmokti mintinai.

8. Kas padės mums turėti naudą iš Dievo mokymo ir parodyti tikrąją išmintį?

⁸ Jei norime turėti didžiausią naudą iš Dievo mokymo ir parodyti tikrąją išmintį, mums būtina įgyti tikslias Rašto žinias. Mums taip pat būtinas Dievo šventosios dvasios, arba jo veikliosios jėgos, vadovavimas. Dėl to galėsime pažinti išmintingas tiesas — „Dievo gelmes“ (1 Korintiečiams 2:10). Todėl kruopščiai studijuokime didįjį Jehovos Vadovėlį ir melskime jo vadovavimo per šventąją dvasią. Pagal Patarlių 2:1-6, kreipkime dėmesį į išmintį, palenkime savo širdį prie įžvalgumo ir šaukimės supratingumo. Mes turime tai daryti taip, tarsi ieškotume paslėptų lobių, nes tik tada ‛suprasime Viešpaties baimę ir rasime Dievo pažinimą’. Apsvarstydami kai kurias Dievo mokymo pergales ir naudą, dar labiau vertinsime Dievo teikiamą išmintį.

Augantis supratimas

9, 10. Ką pasakė Dievas, pagal Pradžios 3:15, ir kaip tinkamai suprasti tuos žodžius?

⁹ Dievo mokymas nugali todėl, kad teikia Jehovos tautai vis aiškesnį Rašto supratimą. Pavyzdžiui, mes sužinojome, kad Edeno sode būtent Šėtonas Velnias kalbėjo per gyvatę ir metė neteisingą kaltinimą, jog Dievas neva sumelavęs, sakydamas, kad bausmė už uždrausto vaisiaus valgymą būsianti mirtis. Tačiau mes matome, jog nepaklusnumas Jehovai Dievui iš tikrųjų atnešė žmonių giminei mirtį (Pradžios 3:1-6; Romiečiams 5:12). Bet Dievas davė žmonijai viltį, kai ištarė gyvatei, tai yra Šėtonui: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir jos sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu sutrinsi jai kulnį“ (Pradžios 3:15, NW).

¹⁰ Šie žodžiai — tai paslaptis, kuri palaipsniui buvo atskleista per Dievo mokymą. Jehova išmokė savo žmones, kad pagrindinė Biblijos tema — jo suvereniteto išteisinimas per Sėklą, Abraomo ir Dovydo palikuonį, turintį legalią teisę valdyti Karalystę (Pradžios 22:15-18; 2 Samuelio 7:12, 13; Ezechielio 21:25-27). Mūsų Didysis Mokytojas išmokė mus, kad Jėzus Kristus yra svarbiausia tos „moters“ — visos Dievo organizacijos Sėkla (Galatams 3:16, NW). Nepaisant visų Šėtono užtrauktų išmėginimų, Jėzus liko ištikimas net iki mirties, kai Sėklai buvo sutrinta kulnis. Mes taip pat sužinojome, kad 144000 Karalystės bendraįpėdinių, išrinktų iš žmonijos, drauge su Kristumi dalyvaus sutrindami „senosios gyvatės“ — Šėtono galvą (Apreiškimas 14:1-4; 20:2; Romiečiams 16:20; Galatams 3:29; Efeziečiams 3:4-6). Kokios vertingos mums šios Dievo Žodžio žinios!

Į nuostabią Dievo šviesą

11. Kodėl galima pasakyti, kad Dievo mokymas nugali, atvesdamas žmones į dvasinę šviesą?

¹¹ Dievo mokymas nugali ir todėl, kad atveda žmones į dvasinę šviesą. Pateptieji krikščionys jau patyrė žodžių iš 1 Petro 2:9 išsipildymą: „Jūs esate ‛išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus’ to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.“ Šiandieną Dievo duota šviesa džiaugiasi taip pat ir „milžiniška minia“, kuri amžinai gyvens žemės rojuje (Apreiškimas 7:9; Luko 23:43). Kadangi Dievas moko savo tautą, išsipildo Patarlių 4:18 žodžiai: „Teisiųjų gi takas kaip skaisti šviesa, kuri vis labiau žiba, išeina didyn iki tobulai dienai.“ Šis laipsniškas švietimo procesas tobulina mūsų supratimą apie Dievo mokymą lygiai taip, kaip mokiniai, studijuojantys gramatiką, istoriją ar kitus dalykus, daro pažangą, turėdami puikią mokytojų pagalbą.

12, 13. Nuo kokių pavojingų dogmų apsaugo Jehovos tautą Dievo mokymas?

¹² Kita Dievo mokymo pergalė yra ta, kad jis apsaugo savo pasekėjus nuo „demonų mokslų“ (1 Timotiejui 4:1). Štai pažvelk į krikščioniškąjį pasaulį! Dar 1878-aisiais Romos Katalikų prelatas Džonas Henris Niumenas rašė: „Pasitikėdami krikščionybės galia pasipriešinti blogio infekcijai ir taikyti pačias demoniško garbinimo priemones bei atributus evangeliškam ritualui, ... Bažnyčios vadovai nuo pat ankstyvųjų laikų buvo pasiruošę iškilus reikalui perimti, kartoti ir aprobuoti kaip egzistuojančias liaudies apeigas bei papročius, taip ir išsilavinusios klasės filosofiją.“ Niumenas pridūrė, kad tokie dalykai kaip švęstas vanduo, dvasininkų bažnytiniai rūbai bei paveikslai, — „visi yra pagoniškos kilmės ir, perimant juos Bažnyčiai, pašventinti“. Dievo tauta iš tikrųjų yra dėkinga, kad Dievo mokymas apsaugo ją nuo tokio atskilimo. Jis įveikia visas demonizmo rūšis (Apaštalų darbai 19:20).

¹³ Dievo mokymas visiškai nugali religines klaidas. Pavyzdžiui, būdami Dievo išmokyti, mes netikime Trejybe, bet pripažįstame, kad Jehova yra Visų Aukščiausiasis, Jėzus — jo Sūnus, o šventoji dvasia — Dievo veiklioji jėga. Mes nesibijome pragaro ugnies, nes suprantame, kad biblinis pragaras yra bendrasis žmonijos kapas. Ir nors klaidingų religijų šalininkai sako, kad žmogaus siela nemirtinga, mes žinome, jog mirusieji visai neturi sąmonės. Vis toliau galime tęsti sąrašą tiesų, įgytų per Dievo mokymą. Kokia palaima būti išlaisvintiems iš didžiosios Babelės — pasaulinės klaidingos religijos imperijos dvasinės vergijos! (Jono 8:31, 32; Apreiškimas 18:2, 4, 5).

14. Kodėl Dievo tarnai ir toliau gali vaikščioti dvasinėje šviesoje?

¹⁴ Dėl Dievo mokymo pergalės prieš religines klaidas Dievo tarnai gali vaikščioti dvasinėje šviesoje. Iš tikrųjų jie girdi žodžius iš paskos: „Tas yra kelias; vaikščiokite juo“ (Izaijo 30:21). Dievo mokymas taip pat apsaugo Jo tarnus nuo klaidingo samprotavimo. Kai dėl „netikrų apaštalų“ Korinto susirinkime iškilo sunkumai, apaštalas Paulius rašė: „Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą. Jais paimame nelaisvėn kiekvieną protą, kad paklustų Kristui“ (2 Korintiečiams 10:4, 5; 11:13-15). Išvedžiojimai, priešingi Dievo mokymui, nugalimi nurodymais, kurie švelniai duodami susirinkimo viduje, ir gerosios naujienos skelbimu už jo ribų (2 Timotiejui 2:24-26).

Garbinimas dvasia ir tiesa

15, 16. Ką reiškia garbinti Jehovą dvasia ir tiesa?

¹⁵ Karalystės skelbimo darbui judant į priekį, Dievo mokymas nugali, parodydamas romiesiems, kaip garbinti Dievą „dvasia ir tiesa“. Prie Jokūbo šulinio netoli Sicharo miesto Jėzus pasakė samarietei, kad jis gali duoti vandens, kuris teikia amžinąjį gyvenimą. Kalbėdamas apie samariečius, jis pridūrė: „Jūs garbinate, ko nepažįstate... Ateis valanda, — jau dabar ji yra, — kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško“ (Jono 4:7-15, 21-23). Po to Jėzus prisipažino esąs Mesijas.

¹⁶ Bet kaip galime šlovinti Dievą dvasia? Švariai garbindami jį dėkinga širdimi, pilna Dievo meilės, kuri pagrįsta tiksliu jo Žodžio pažinimu. Mes galime šlovinti jį tiesa, atmesdami religines melagystes ir vykdydami Dievo valią, kaip apreikšta Jehovos didžiajame Vadovėlyje.

Nugalintis išbandymus ir pasaulį

17. Kokius gali pateikti įrodymus, kad Dievo mokymas padėjo Jehovos tarnams atlaikyti išbandymus?

¹⁷ Kai Dievo tauta susiduria su išmėginimais, Dievo mokymas visuomet nugali. Atkreipk dėmesį: 1939-ųjų rugsėjį, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Jehovos tarnams reikėjo ypatingos įžvalgos į jo didįjį Vadovėlį. Didelė pagalba buvo 1939-ųjų lapkričio 1-osios Sargybos bokšto (anglų k.) straipsnis, aiškiai pateikęs Dievo pamokymus krikščioniškojo neutraliteto klausimu (Jono 17:16). Panašiai ir septintojo dešimtmečio pradžioje Sargybos bokšto straipsniai apie santykinį paklusnumą vyriausybinei „viešajai valdžiai“ padėjo Dievo tautai laikytis Dievo mokymo socialinių neramumų metu (Romiečiams 13:1-7; Apaštalų darbai 5:29).

18. Koks buvo antrojo ir trečiojo mūsų eros šimtmečių krikščionybės išpažinėjų požiūris į žemus pasilinksminimus ir kaip šiuo atžvilgiu Dievo mokymas padeda mums šiandieną?

¹⁸ Dievo mokymas padeda mums nugalėti gundymus, tokius kaip vilionės siekti žemų pasilinksminimų. Atkreipk dėmesį, ką sakė antrojo ir trečiojo mūsų eros šimtmečių krikščionybės išpažinėjai. Tertulianas rašė: „Mes neturime nieko bendra su tuo, apie ką kalbama, į ką žiūrima ar ko klausomasi: su cirkų beprotyste, teatrų begėdyste, arenų žiaurumu.“ Kitas to laikotarpio rašytojas klausė: „Ką daryti tarp viso to ištikimam krikščioniui, jei jam net galvoti negalima apie blogį? Kaip jis mėgausis gašlumo vaizdais?“ Nors šie rašytojai ir gyveno daug vėliau negu pirmojo amžiaus krikščionys, jie smerkė žemus pasilinksminimus. Šiandieną Dievo mokymas suteikia mums išminties vengti nešvankių, amoralių ir siautulingų pasilinksminimų.

19. Kaip Dievo mokymas padeda mums nugalėti pasaulį?

¹⁹ Laikydamiesi Dievo mokymo, mes galime nugalėti patį pasaulį. Taip, taikydami mūsų Didžiojo Mokytojo mokymą, mes pasidarome piktos šio pasaulio, esančio Šėtono valdžioje, įtakos nugalėtojai (2 Korintiečiams 4:4; 1 Jono 5:19). Efeziečiams 2:1-3 sakoma, kad Dievas prikėlė mus gyventi, nors buvome mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kai elgėmės paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore. Mes dėkojame Jehovai, kad Dievo mokymas padeda mums nugalėti pasaulietiškus troškimus ir dvasią, kylančią iš bendro jo ir mūsų priešo — didžiojo suvedžiotojo, Šėtono Velnio!

20. Kokius klausimus verta apsvarstyti toliau?

²⁰ Tad aišku, jog Dievo mokymas nugali daugelyje sričių. Iš tikrųjų atrodo nė neįmanoma išskaičiuoti visų jo pergalių. Jis veikia žmones visoje žemėje. Tačiau kiek jis liečia tave? Kaip Dievo mokymas veikia tavo gyvenimą?

Ko tu išmokai?

◻ Kaip galime apibrėžti tikrąją išmintį?

◻ Ką Dievas palaipsniui atvėrė apie tai, kas užrašyta Pradžios 3:15?

◻ Kaip Dievo mokymas nugalėjo dvasiniais klausimais?

◻ Ką reiškia garbinti Dievą dvasia ir tiesa?

◻ Kaip Dievo mokymas padeda Jehovos tarnams nugalėti išbandymus ir pasaulį?

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Jėzus liko ištikimas iki pat mirties, — kai Sėklai buvo sutrinta kulnis