Žmogaus silpnumas išaukština Jehovos galybę

„Visiems atrodė, jog esu laiminga bei žvali visalaikė tarnautoja. Aš visada padėdavau kitiems įveikti jų sunkumus. Tačiau tuo pat metu pati viduje jutau, kad tarsi merdžiu. Nerimą keliančios mintys bei psichinės kančios žalojo mane. Pasijutau atitrūkusi nuo žmonių. Norėjosi būti tik namuose ir gulėti lovoje. Mėnesių mėnesius maldavau Jehovą, kad leistų man numirti“ (Vanesa).

LABAI tikėtina, kad kartais, kaip ir aukščiau paminėtu atveju, Jehovos tarnai pajaus poveikį to, kad gyvena „kritiniais, sunkiai įveikiamais laikais“ (2 Timotiejui 3:1, NW). Kai kurie netgi gali nusiminti (Filipiečiams 2:25-27). Jei nusiminimas užtrunka, galima netekti stiprybės, nes Biblija pažymi: „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja“ (Patarlių 24:10). Taip, kai esame nusiminę, mums reikalinga galia, gal netgi pasak apaštalo Pauliaus, „nepaprasta“ (2 Korintiečiams 4:7, NW).

Jehova Dievas yra neribotos galios šaltinis. Tai akivaizdu tyrinėjant jo kūriniją (Romiečiams 1:20). Štai, pavyzdžiui, saulė. Žemei tenka nekintamas saulės energijos srautas, lygus 240 trilijonų arklio galių. Tačiau šis skaičius yra tik apie pusė milijardosios dalies viso saulės skleidžiamo energijos kiekio. Saulė yra maža, palyginus su žvaigždėmis supermilžinėmis. Viena iš jų — Rygelis, esantis Oriono žvaigždyne, yra 50 kartų didesnė už saulę ir išspinduliuoja 150000 kartų daugiau energijos!

Tokių dangiškųjų jėgainių Kūrėjas pats privalo turėti „dinaminės energijos gausą“ (Izaijo 40:26, NW; Psalmių 8:4, 5). Ir tikrai, pranašas Izaijas kalbėjo, kad Jehova „nepailsta ir nepavargsta“. Dievas yra pasirengęs duoti savosios galios kiekvienam, kuris jaučiasi pavargęs dėl žmogiškojo silpnumo (Izaijo 40:28, 29, ŠvR). Krikščionių apaštalo Pauliaus atvejis parodo, kaip Dievas tai daro.

Grumiantis su išbandymais

Paulius rašė korintiečiams apie sunkumą, kurį jis turėjo ištverti. Jis pavadino jį „dygliu kūne“ (2 Korintiečiams 12:7). Tas „dyglys“ galėjo būti sveikatos problema, kaip antai, nusilpęs regėjimas (Galatams 4:15; 6:11). O gal Paulius turėjo omenyje netikrus apaštalus ar kitus trukdytojus, kurie nepripažino jo apaštalu ir neigė jo darbą (2 Korintiečiams 11:5, 6, 12-15; Galatams 1:6-9; 5:12). Nesvarbu, kas ten buvo, tačiau dėl šito „dyglio kūne“ Paulius didžiai krimtosi ir ne kartą meldė pašalinti jį (2 Korintiečiams 12:8).

Vis dėlto Jehova nepatenkino Pauliaus prašymo. Užuot tai padaręs, jis tarė Pauliui: „Gana tau mano [„neužtarnautos“, NW] malonės“ (2 Korintiečiams 12:9). Ką Jehova norėjo tuo pasakyti? Na, žinome, kad praeityje Paulius persekiojo krikščionis, tad vien dėl neužtarnautos malonės jis apskritai galėjo užmegzti santykius su Dievu, o ką jau bekalbėti apie tarnavimą apaštalu!a (Palygink Zacharijo 2:8; Apreiškimas 16:5, 6.) Manytina, kad Jehova kalbėjo Pauliui, jog „gana“ privilegijos būti mokiniu. Kad bus pašalintos asmeninio gyvenimo problemos, nevertėjo tikėtis. Iš tiesų sunkumų galėjo atsirasti netgi dėl papildomų privilegijų (2 Korintiečiams 11:24-27; 2 Timotiejui 3:12). Kaip ten bebūtų, Paulius tiesiog turėjo iškęsti savąjį „dyglį kūne“.

Tačiau Jehova anaiptol neketino negailestingai palikti Pauliaus. Priešingai, jis sakė jam: „Mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Korintiečiams 12:9). Taigi Jehova meilingai suteikė Pauliui jėgų iškęsti savo padėtį. Šis „dyglys kūne“ davė Pauliui gerą pamoką. Jis išmokė Paulių pasikliauti ne savo, bet Jehovos jėga. Matyt, Paulius puikiai pasimokė, nes po kelerių metų rašė filipiečiams: „Išmokau būti patenkintas savo būkle. Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:11, 13).

Ką pasakytumei apie save? Gal kenti „dyglį kūne“ — ligą ar aplinkybes, sukeliančias daug rūpesčių gyvenime? Jeigu taip, nesisielok. Galbūt Jehova ir nepašalins kliūties stebuklingai, tačiau tau ir toliau pirmiausia rūpinantis Karalystės reikalais savo gyvenime, jis gali suteikti išminties bei jėgų ištverti tai (Mato 6:33).

Nenusimink, jeigu liga ar senyvas amžius trukdo dalyvauti krikščioniškoje veikloje tiek, kiek norėtum. Užuot laikęs tokį išbandymą apribojimu Jehovos tarnyboje, vertink tai kaip galimybę didinti savo pasitikėjimą juo. Atmink, krikščionio vertę lemia ne tai, kiek jis nuveikia, bet tikėjimas ir meilės gilybė. (Palygink Morkaus 12:41-44.) Mylėti Jehovą visa siela — vadinasi, tarnauti jam pagal savo, o ne kito žmogaus sugebėjimus (Mato 22:37; Galatams 6:4, 5).

Jeigu tavo „dyglys kūne“ — tai sielvartas dėl mylimo žmogaus mirties, paklausyk Biblijos pamokymo: „Paveski Viešpačiui [„Jehovai“, NW] savo rūpestį, o jis palaikys tave: jis neleis teisiajam svyruoti amžinai“ (Psalmių 54:23). Krikščionė, vardu Silvija, taip ir pasielgė. Vos per kelerius metus ji palaidojo savo vyrą, su kuriuo gyveno santuokoje 50 metų, taip pat ir kitus devynis šeimos narius, tarp jų du vaikaičius. „Jeigu ne Jehova, — sako Silvija, — mano širdgėla taptų nevaldoma. Didžiulę paguodą man teikia malda. Galima sakyti, aš be perstojo kalbuosi su Jehova. Žinau, kad jis suteikia man jėgų ištverti.“

Kokia raminanti mintis, jog „visokios paguodos Dievas“ gali duoti sielvarto prislėgtiems žmonėms jėgų ištverti! (2 Korintiečiams 1:3; 1 Tesalonikiečiams 4:13) Įvertindami tai, suprasime Pauliaus baigiamuosius žodžius šia tema. Jis rašė: „Džiaugiuosi tad silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes būdamas silpnas esu galingas“ (2 Korintiečiams 12:10).

Nugalint netobulumą

Visi mes paveldėjome netobulumą iš savo pirmųjų tėvų (Romiečiams 5:12). Todėl kovojame su nupuolusio kūno aistromis. Kaip gali būti liūdna pastebėjus, jog „senosios asmenybės“ (NW) bruožai įsišakniję mumyse tvirčiau negu manėme! (Efeziečiams 4:22-24) Tokiais momentais mes galime patirti tai, apie ką rašė apaštalas Paulius: „Juk, kaip vidinis žmogus, aš žaviuosi Dievo įstatymu. Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose“ (Romiečiams 7:22, 23).

Čia taipogi turime progą pasinaudoti Jehovos teikiama galia. Grumdamasis su savo silpnybe, nepaliauk kreiptis į jį malda, karštai prašyk atleisti, kad ir kaip dažnai turėtumei kreiptis į jį dėl tos pačios problemos. Jehova, kuris „pasveria širdis“ bei gali įžvelgti nuoširdumo lygį, dėl savo neužtarnauto gerumo apvalys tavo sąžinę (Patarlių 21:2). Per savo šventąją dvasią Jehova gali duoti tau jėgų atnaujinti kovą prieš kūniškąsias silpnybes (Luko 11:13).

Jehovos galia mums taip pat yra reikalinga, kai susiduriame su kitų žmonių netobulumu. Pavyzdžiui, bendrakrikščionis galbūt kalbėjo su mumis „neapgalvojęs, lyg dūriais kardu“ (Patarlių 12:18, NW). Jo žodžiai galėjo mus smarkiai įskaudinti, ypač jeigu manome, kad jis turėtų žinoti, jog taip nedera elgtis. Mes jausimės labai sutrikę. Dėl panašių skriaudų kai kurie žmonės netgi pateisino savo atsitraukimą nuo Jehovos — o tai didžiausia klaida!

Tačiau nuosaikus požiūris padės mums tinkamai įvertinti kitų silpnybes. Negalime tikėtis tobulumo iš netobulų žmonių. „Nėra žmogaus, kurs nenusidėtų“, — primena mums išmintingasis vyras Saliamonas (3 Karalių 8:46). Pateptasis krikščionis, vardu Artūras, kuris ištikimai tarnavo Jehovai beveik septynis dešimtmečius, pažymėjo: „Tarnybos draugų silpnybės duoda mums progą įrodyti Dievui savo nepriekaištingumą, išbando mūsų krikščioniškąją drąsą bei ryžtą. Jeigu leidžiame žmonių žodžiams ar veiksmams trukdyti mums tarnauti Jehovai, mes tarnaujame žmonėms. Be to, mūsų broliai turbūt irgi myli Jehovą. Ieškodami juose gerų savybių, greitai pastebėsime, jog vis dėlto jie nėra tokie blogi.“

Galia skelbti

Prieš pakildamas į dangų Jėzus tarė savo mokiniams: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbai 1:8).

Išsipildant Jėzaus žodžiams, šį darbą Jehovos Liudytojai dabar dirba 233 šalyse, išsidėsčiusiose po visą žemės rutulį. Visi kartu kasmet jie praleidžia daugiau kaip milijardą valandų padėdami kitiems pažinti Jehovą. Ne visada yra lengva dirbti šį darbą. Kai kuriose šalyse Karalystės skelbimo darbas yra uždraustas arba ribojamas. Taip pat pagalvokime, kas jį dirba, — gležni, netobuli žmonės, iš kurių kiekvienas turi savų problemų bei rūpesčių. Tačiau darbas tęsiamas ir dėl to per praėjusius trejus metus daugiau kaip milijonas žmonių paaukojo savo gyvenimą Jehovai ir išreiškė tai krikštu vandenyje (Mato 28:18-20). Iš tiesų šis darbas yra atliekamas tik Dievo galia. Per savo pranašą Zachariją Jehova pasakė: „Ne kariuomene, ne jėga, bet mano dvasia“ (Zacharijo 4:6).

Jeigu esi gerosios naujienos skelbėjas, tu darai savąją dalį — nesvarbu, kokia maža ji beatrodytų, — šiame didingame darbe. Nežiūrint į „dyglius“, kuriuos tenka iškentėti, gali būti tikras, kad Jehova neužmirš „jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui“ (Žydams 6:10). Tad ir toliau pasikliauk visos dinaminės energijos Šaltinio parama. Atmink, jog tik Jehovos galia galėsime ištverti; mūsų silpnumas parodo jo jėgos tobulumą.

[Išnaša]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Skelbimo darbas yra daromas tik Jehovos galia