TAI, ką gyvenime patiriame, — kančios, nusivylimas, vienatvė — prislegia širdį ar išvis stumia į neviltį. Tokiais sunkiais tarpsniais galbūt ieškote, į ką atsiremti. Apaštalo Pauliaus žodžiai, užrašyti 2 Korintiečiams 1:3, 4, mus patikina, kad tikrų tikriausią paguodą teikia Jehova Dievas.

Trečioje eilutėje Dievas pavadintas „gailestingumo Tėvu“. Kaip tai suprasti? Graikiškas žodis, čia išverstas „gailestingumas“, nusako atjautą kenčiantiems.a Viename Biblijos žinyne rašoma, kad šis žodis gali būti verčiamas „užjausti“, „labai rūpintis“. Jehovos gailestingumas skatina jį imtis veiksmų. Argi netraukia mus prie tokio Dievo, kuris geba šitaip atjausti?

Paulius taip pat rašo, jog Jehova esąs „visokios paguodos Dievas“. Čia apaštalo pavartotas žodis perteikia mintį, kad toks asmuo guodžia sunkumų prislėgtąjį, jo gaili, taip pat teikia tikrą pagalbą, jį palaiko. Leidinyje The Interpreter’s Bible aiškinama: „Sielvartaujantį paguodžiame, jei įkvepiame jam ryžto ištverti kentėjimus.“

Galbūt paklausite: „Kaip Dievas mus guodžia ir kaip duoda jėgų pakelti širdgėlą?“ Pirmiausia per savo Žodį, Bibliją, taip pat leisdamas artintis prie jo malda. Anot apaštalo Pauliaus, Dievas iš meilės mums davė savo Žodį, kad „ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“. Karštai melsdamiesi pajuntame „Dievo ramybę, pranokstančią bet kokį supratimą“ (Romiečiams 15:4; Filipiečiams 4:7).