‛Taip ir vaikščiokite išvien su Kristumi’
„Taigi kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite jame [„vaikščiokite išvien su juo“, NW]“ (KOLOSIEČIAMS 2:6).
1, 2. a) Kaip Biblijoje apibūdinama ištikima Henocho tarnystė Jehovai? b) Kaip Jehova padeda mums vaikščioti su juo, pagal Kolosiečiams 2:6, 7?
AR KADA nors stebėjote mažą berniuką, vaikštinėjantį su savo tėvu? Mažylis mėgdžioja kiekvieną tėvo judesį, jo veidukas švyti nuo susižavėjimo; jam padėdamas, tėvas pats spinduliuoja meile bei pritarimu. Tokiu palyginimu Jehova deramai apibūdina savo ištikimo tarno gyvenimą. Pavyzdžiui, Dievo Žodis sako, kad ištikimasis Henochas „vaikščiojo su Dievu“ (Pradžios 5:24; 6:9).
2 Kaip rūpestingas tėvas padeda savo mažam sūneliui vaikščioti kartu, taip ir Jehova suteikė mums pačią geriausią pagalbą. Jis pasiuntė savo viengimį Sūnų į žemę. Jėzus Kristus kiekviename žemiškojo gyvenimo žingsnyje tobulai atspindėjo savo dangiškąjį Tėvą (Jono 14:9, 10; Žydams 1:3). Todėl norėdami vaikščioti su Dievu, turime vaikščioti su Jėzumi. Apaštalas Paulius rašė: „Taigi kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite jame [„vaikščiokite išvien su juo“, NW]; būkite jame įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo“ (Kolosiečiams 2:6, 7).
3. Kodėl, pagal Kolosiečiams 2:6, 7, mes galime sakyti, kad vaikščioti išvien su Kristumi reiškia daugiau negu tik pasikrikštyti?
3 Nuoširdūs Biblijos studijuotojai nori vaikščioti išvien su Kristumi ir stengiasi eiti jo pramintu tobulu keliu, todėl krikštijasi (Luko 3:21; Žydams 10:7-9). Visame pasaulyje vien 1997 metais šį nepaprastai svarbų žingsnį žengė daugiau kaip 375000 žmonių — vidutiniškai daugiau kaip 1000 kasdien. Tai nuostabus gausėjimas! Tačiau Pauliaus žodžiai, užrašyti Kolosiečiams 2:6, 7, rodo, jog vaikščioti išvien su Kristumi reiškia daugiau negu tik pasikrikštyti. Graikiškas veiksmažodis, išverstas „vaikščioti“, nusako tęstinį veiksmą. Paulius dar priduria, kad vaikščioti su Kristumi reiškia keturis dalykus: įsišaknyti Kristuje, statytis ant jo, tvirtėti tikėjimu ir būti kupiniems dėkingumo. Aptarkime kiekvieną frazę ir suprasime, kaip tai padeda mums toliau vaikščioti išvien su Kristumi.
Ar jūs esate ‛įsišakniję Kristuje’?
4. Ką reiškia ‛įsišaknyti Kristuje’?
4 Pirmiausia Paulius rašo, kad reikia būti ‛įsišaknijusiems Kristuje’. (Palygink Mato 13:20, 21.) Ką žmogui reikia daryti norint įsišaknyti Kristuje? Šaknys, kad ir nematomos, yra gyvybiškai svarbios augalui — tvirtai laiko jį bei tiekia maistą. Panašiai ir Kristaus pavyzdys bei mokymai, įstrigdami mūsų protuose ir širdyse, pirmiausia mus veikia nematomai. Iš ten esame jų maitinami ir stiprinami. Jei jiems leidžiame valdyti mūsų mąstyseną, veiksmus bei sprendimus, jaučiame paskatą paaukoti savo gyvenimą Jehovai (1 Petro 2:21).
5. Kaip mes galime ‛žadinti’ dvasinio maisto ‛troškulį’?
5 Jėzus troško Dievo teikiamų žinių. Jis net prilygino jas maistui (Mato 4:4). Štai sakydamas Kalno pamokslą jis 21 kartą citavo iš aštuonių skirtingų Hebrajiškųjų Raštų knygų. Sekdami jo pavyzdžiu, mes privalome, kaip ragina apaštalas Petras, ‛trokšti’ dvasinio maisto „lyg naujagimiai“ (1 Petro 2:2). Kai naujagimis nori valgyti, aiškiai apie tai praneša. Jei mes šiuo metu nejaučiame dvasinio maisto troškulio, Petras ragina mus „žadinti“ (NW) jį. Kaip? Mums gali padėti Psalmių 33:9 paminėtas principas: „Ragaukite ir matykite, koks geras yra Viešpats.“ Jei reguliariai ‛ragausime’ Jehovos Žodį, Bibliją, — galbūt kasdien skaitysime — pamatysime, kad jis yra dvasiškai maistingas ir geras. Laikui bėgant mes labiau jo trokšime.
6. Kodėl svarbu apmąstyti, ką skaitome?
6 Tačiau suvalgytą maistą svarbu gerai suvirškinti. Todėl mums reikia apmąstyti, ką perskaitėme (Psalmių 76:12, 13). Pavyzdžiui, iš kiekvieno knygos Pats didžiausias visų laikų žmogus skyriaus gauname daugiau naudos, jei skaitydami stabtelime ir pasvarstome: ‛Kokį Kristaus asmenybės bruožą įžvelgiu šiame pasakojime ir kaip galiu jį rodyti savo paties gyvenime?’ Jei taip apmąstysime, sugebėsime pritaikyti, ką sužinojome. Kai tenka apsispręsti, pagalvokime, ką būtų daręs Jėzus. Mūsų tinkamas sprendimas įrodo, kad tikrai esame įsišakniję Kristuje.
7. Kaip turėtume žiūrėti į stiprų dvasinį maistą?
7 Paulius taip pat skatina mus vartoti „stiprų maistą“ — sudėtingesnes Dievo Žodžio tiesas (Žydams 5:14). Todėl pradinis mūsų tikslas — perskaityti visą Bibliją. Paskui tinka studijuoti tokias konkrečias temas kaip Kristaus išperkamoji auka, įvairios Jehovos sandoros su savo tauta arba kokios nors Biblijos pranašystės. Yra daugybė informacijos, padėsiančios mums vartoti ir virškinti tą stiprų dvasinį maistą. Koks tokio pažinimo tikslas? Ne didžiuotis, o puoselėti savo meilę Jehovai ir artintis prie jo (1 Korintiečiams 8:1; Jokūbo 4:8). Jei godžiai semiamės tokių žinių, taikome sau ir remdamiesi jomis padedame kitiems, tikrai būsime Jėzaus sekėjai. Tai padės mums deramai įsišaknyti jame.
Ar tu ‛stataisi ant Kristaus’?
8. Ką reiškia ‛statytis ant Kristaus’?
8 Kalbėdamas kitu požiūriu, kaip vaikščioti išvien su Kristumi, Paulius greitai pakeičia vieną įvaizdį kitu: pereina nuo augalo prie pastato. Galvodami apie statomą namą, mintyse regime ne tik pamatą, bet ir per sunkų triūsą kylantį statinį. Taip ir mes turime didelėmis pastangomis ugdytis tokias kaip Kristaus savybes bei įpročius. Šios pastangos nelieka nepastebėtos; apie tai Paulius rašė Timotiejui: ‛Tebūna visų matoma tavo pažanga’ (1 Timotiejui 4:15; Mato 5:16). Kokie krikščioniški darbai mus ugdo?
9. a) Kokius praktinius tikslus galime užsibrėžti norėdami sekti Jėzumi savo tarnyboje? b) Iš kur žinome, kad Jehova nori matyti mus džiugiai tarnaujančius?
9 Jėzus pavedė mums skelbti gerąją naujieną ir mokyti jos (Mato 24:14; 28:19, 20). Jis paliko tobulą drąsaus ir veiksmingo skelbėjo pavyzdį. Žinoma, mes niekada nesugebėsime darbuotis taip puikiai kaip jis. Tačiau apaštalas Petras mums nurodė tokį tikslą: „Šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasiruošę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai darykite švelniai ir atsargiai [„pagarbiai“, Brb red.]“ (1 Petro 3:15, 16a). Jei manai, jog nesi ‛visuomet pasiruošęs įtikinamai atsakyti’, nenusimink. Nusistatyk įveikiamus tikslus, padėsiančius tau palaipsniui pasiekti tą lygį. Jei būsi pasiruošęs iš anksto, sugebėsi įvairinti įžangą bei įtraukti vieną kitą Rašto ištrauką. Galėtumei užsibrėžti tikslą išplatinti daugiau biblinės literatūros, daugiau lankytis pakartotinai arba pradėti Biblijos studijas. Nevertėtų sutelkti dėmesio vien į kiekybę — kuo daugiau skelbimo valandų, literatūros, studijų, — bet į kokybę. Nusistatę įgyvendinamus tikslus ir stengdamiesi juos pasiekti, galėsime su džiaugsmu atsidėti tarnybai. To ir nori Jehova, — kad tarnautume jam „su linksmybe“ (Psalmių 99:2; palygink 2 Korintiečiams 9:7).
10. Kokius dar krikščioniškus darbus turime daryti ir kaip tai padės mums?
10 Susirinkime taip pat yra darbų, per kuriuos statomės Kristuje. Svarbiausias iš jų — rodyti tarpusavio meilę, nes tai yra tikrųjų krikščionių skiriamasis ženklas (Jono 13:34, 35). Daugelis iš mūsų dar studijuodami prisirišome prie savo mokytojo ir tai visai natūralu. Tačiau ar mes negalėtume dabar sekti Pauliaus patarimu ‛prasiplėsti’ ir susipažinti su susirinkimo bendratikiais? (2 Korintiečiams 6:13, NTP) Vyresniesiems irgi reikia mūsų meilės bei dėkingumo. Bendradarbiaudami su jais, klausydami ir priimdami Raštu pagrįstus jų patarimus, mes labai palengvinsime jų sunkų triūsą (Žydams 13:17). Kartu tai padės mums statytis Kristuje.
11. Koks turi būti tikroviškas požiūris krikštijantis?
11 Krikštas — džiugus įvykis! Tačiau nesitikėkime, kad ir vėliau gyvenimas visada bus lygiai toks įspūdingas. Statytis Kristuje daugiau reiškia ‛žengti tvarkingai tuo pačiu įpročiu’ (Filipiečiams 3:16, NW). Tai ne monotoniška, nuobodi gyvensena. Tai tiesiog žengti pirmyn — kitaip tariant, išsiugdyti gerus dvasinius įpročius ir laikytis jų diena iš dienos, metų metais. Atsimink, „kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 24:13).
Ar tu ‛tvirtėji tikėjimu’?
12. Ką reiškia ‛tvirtėti tikėjimu’?
12 Savo trečia fraze apibūdindamas, kaip reikia vaikščioti išvien su Kristumi, Paulius skatina mus ‛tvirtėti tikėjimu’. Viename vertime sakoma ‛būti tikriems dėl tikėjimo’, nes Pauliaus pavartotas graikiškas žodis gali reikšti „užtikrinti, garantuoti, neatšaukiamai įteisinti“. Augdami pažinimu, įgyjame naujų argumentų, kad mūsų tikėjimas Jehova Dievu yra svariai pagrįstas ir išties įteisintas. Todėl mes tvirtėjame. Šėtono pasauliui vis sunkiau paveikti mus. Tai primena mums Pauliaus patarimą ‛veržtis prie subrendimo’ (Žydams 6:1, NW). Branda ir tvirtybė žengia koja kojon.
13, 14. a) Kokie pavojai buvo iškilę Kolosų krikščionių tvirtybei? b) Kas galėjo kelti nerimą apaštalui Pauliui?
13 Pirmojo amžiaus krikščionių kolosiečių tvirtybei kilo pavojų. Paulius perspėjo: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:8). Paulius nenorėjo, kad kolosiečiai, tapę „[Dievo] mylimojo Sūnaus karalystės“ pavaldiniais, prarastų savo palaimintą dvasinę padėtį (Kolosiečiams 1:13). Kas galėjo suklaidinti? Paulius paminėjo „filosofiją“ — tas žodis Biblijoje pavartotas vienintelį kartą. Ar jis kalbėjo apie tokius graikų filosofus kaip Platonas bei Sokratas? Nors šie ir kėlė pavojų tikriesiems krikščionims, tomis dienomis žodis „filosofija“ turėjo plačią reikšmę. Paprastai taip vadino daugelį mąstymo srovių bei krypčių, įskaitant netgi religines. Pavyzdžiui, tokie pirmojo amžiaus žydai kaip Juozapas Flavijus bei Filonas Aleksandrietis vadino savo religiją filosofija — galbūt norėdami, kad ji atrodytų patrauklesnė.
14 Kai kurios filosofijos, kėlusios susirūpinimą Pauliui, matyt, buvo religinės pakraipos. Paskesnėse Laiško kolosiečiams to paties skyriaus eilutėse jis kreipėsi į žmones, mokiusius ‛neliesti, neragauti, neimti’ ir taip primindavusius po Kristaus mirties nebegaliojantį Mozės įstatymą (Romiečiams 10:4). Be pagoniškų filosofijų, buvo ir kitų įtakių veiksnių, pavojingų susirinkimo dvasingumui (Kolosiečiams 2:20-22). Paulius perspėjo dėl tokių filosofijų, kurios buvo dalis „pasaulio pradmenų“. Visa tai — klaidingas žmonių mokymas.
15. Kaip galėtume nepersiimti dažnai siūlomo mums mąstymo, nesiderinančio su Raštu?
15 Žmonių idėjų bei mąstymo, neparemto patikimu Dievo Žodžiu, propagavimas gali būti pavojingas krikščionių tvirtybei. Šiandieną mes turime saugotis tokių pavojų. Apaštalas Jonas skatino: „Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo“ (1 Jono 4:1). Tad jei bendramokslis stengiasi įtikinti tave, kad gyventi pagal Biblijos normas yra senamadiška, jei pažįstamas nori įdiegti tau materialistinį požiūrį, jei bendradarbis gudriai spaudžia tave nusidėti sąžinei, išlavintai pagal Bibliją, arba net jei bendrakrikščionis remdamasis savo paties nuomone kritiškai, nepalankiai atsiliepia apie susirinkimo žmones, nepersiimk viso to. Atmesk, kas tik nesiderina su Dievo Žodžiu. Taip mes išliksime tvirti vaikščiodami išvien su Kristumi.
„Kupini dėkingumo“
16. Koks yra ketvirtas dalykas, būtinas norint vaikščioti išvien su Kristumi, ir kokį klausimą derėtų apsvarstyti?
16 Ketvirta, ką primena Paulius norintiems vaikščioti išvien su Kristumi, — jie turi būti „kupini dėkingumo“ (Kolosiečiams 2:7). Kai sakome „kupinas“, galime įsivaizduoti per krantus ištvinusią upę. Tai rodo, kad mes, krikščionys, dėkoti turime nuolat, pagal įprotį. Kiekvienam iš mūsų derėtų apsvarstyti: ‛Ar aš esu dėkingas?’
17. a) Kodėl galima pasakyti, kad mes visi už daug ką turime būti dėkingi net sunkiais momentais? b) Už kokias Jehovos dovanas tu ypač dėkingas?
17 Tikrai mes turime svarią priežastį kasdien būti kupini padėkos Jehovai. Net blogiausiais momentais kas nors paprasto gali suteikti palengvėjimą. Pavyzdžiui, draugo atjauta. Paguodžia ir artimo žmogaus prisilietimas. Padeda atsigauti geras nakties poilsis. Skanus valgis numalšina alkį. Paukščio giesmė, vaiko juokas, žydro dangaus vaiskumas, gaivus vėjas — viso to galime susilaukti per vieną dieną. Tokias dovanas lengva laikyti savaiminėmis. Argi jos nėra vertos padėkos? Visas jas duoda Jehova, „kiekvieno gero davinio ir tobulos dovanos“ Šaltinis (Jokūbo 1:17). Ir jis davė visa pranokstančių dovanų — pavyzdžiui, gyvenimą (Psalmių 35:10). Be to, jis suteikė galimybę gyventi amžinai. Kad turėtume šią dovaną, Jehova prirengė didžiausią auką: atsiuntė savo viengimį Sūnų, kuriuo „jis ypač gėrėjosi“ (Patarlių 8:30, NW; Jono 3:16).
18. Kaip galime rodyti dėkingumą Jehovai?
18 Tad kokie teisingi psalmininko žodžiai: „Gera dėkoti Viešpačiui“ (Psalmių 92:1, NTP). Panašiai ir Paulius priminė Tesalonikos krikščionims: „Už viską dėkokite“ (1 Tesalonikiečiams 5:18; Efeziečiams 5:20; Kolosiečiams 3:15). Visi pasiryžkime būti dėkingesni. Savo maldose neturime vien prašyti Dievą duoti mums reikalingų dalykų. Prašyti yra tinkama. Tačiau įsivaizduok turįs draugą, kuris kalba su tavimi tik tuomet, kai jam ko nors reikia! Tad kodėl nesimelsti Jehovai norint tik dėkoti bei šlovinti jį? Tokios maldos patinka jam, žvelgiančiam iš dangaus į šį nedėkingą pasaulį! Papildoma tokių maldų nauda ta, kad jos padeda mums mąstyti apie gyvenimo gėrį ir primena, kokie palaiminti esame.
19. Kaip Pauliaus žodžiai iš Kolosiečiams 2:6, 7 rodo, kad mes visi ir toliau turime augti vaikščiodami su Kristumi?
19 Argi nenuostabu, kad tiek išmintingų nurodymų esama vienoje Dievo Žodžio ištraukoje? Mes visi turime noriai klausyti Pauliaus patarimo vaikščioti išvien su Kristumi. Todėl nusiteikime ‛įsišaknyti Kristuje’, ‛ant jo statytis’, ‛tvirtėti tikėjimu’ ir būti ‛kupini dėkingumo’. Šie patarimai yra ypač svarbūs neseniai pasikrikštijusiems žmonėms. Bet jie tinka visiems mums. Pagalvok, kaip pagrindinė šaknis skverbiasi vis gilyn ir kaip pastatas kyla vis aukštyn. Tad ir mes niekada nepaliaujame vaikščioti išvien su Kristumi. Tikrai galime augti dvasiškai. Jehova padės mums ir palaimins, nes trokšta, kad ir toliau be perstojo vaikščiotume su juo ir jo mylimu Sūnumi.
Kaip tu atsakytumei?
◻ Ką reiškia vaikščioti išvien su Kristumi?
◻ Ką reiškia ‛įsišaknyti Kristuje’?
◻ Kaip mes galime ‛statytis ant Kristaus’?
◻ Kodėl taip svarbu ‛tvirtėti tikėjimu’?
◻ Už ką turime būti „kupini dėkingumo“?
[Iliustracija 10 puslapyje]
Medžio šaknys galbūt yra nematomos, bet jos tiekia medžiui maistą ir tvirtai palaiko jį