Jehova vertina tavo tarnavimą iš širdies

„Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms“ (KOLOSIEČIAMS 3:23).

1, 2. a) Kokia yra didžiausia privilegija, kurią galime turėti? b) Kodėl mes kartais nepajėgiame Jehovos tarnyboje daryti viso, ko norėtume?

TARNAUTI Jehovai yra didžiausia privilegija, kokią tik begalime turėti. Todėl šis žurnalas senų seniausiai skatina krikščionis atsidėti tarnybai ir net „daugiau“ tarnauti, jei įmanoma (1 Tesalonikiečiams 4:1). Tačiau mes ne visada galime daryti visa, ko mūsų širdys trokšta tarnyboje Jehovai. „Mano aplinkybės tokios, kad turiu dirbti visą dieną, — pasakoja viengungė sesuo, pasikrikštijusi maždaug prieš 40 metų. — Dirbu ne todėl, kad galėčiau pirkti madingus rūbus ar prabangiai atostogauti, bet kad turėčiau lėšų būtiniausiems dalykams, įskaitant medicinines bei stomatologines išlaidas. Jaučiuosi tarsi atiduočiau Jehovai, kas atlieka.“

² Meilė Dievui sužadina mums norą skelbimo darbe daryti tiek, kiek pajėgiame. Tačiau gyvenimo aplinkybės dažnai apriboja mus. Gali reikėti daug laiko bei energijos atlikti kitas Rašte nurodytas pareigas, įskaitant įsipareigojimus šeimai (1 Timotiejui 5:4, 8). Šiais ‛kritiškais laikais, kai sunku gyventi’, būtis yra problemiškesnė negu kada nors anksčiau (2 Timotiejui 3:1, NW). Jei nepajėgiame daryti visa, ką norėtume tarnyboje, mūsų širdis gali būti kažkiek prislėgta. Galime suabejoti, ar Dievui patinka mūsų garbinimas.

Puiku tarnauti iš visos širdies

3. Ko Jehova tikisi iš mūsų visų?

³ Psalmių 102:14 Biblija šiltai laiduoja mums, jog Jehova „žino, kokia mūsų prigimtis, atsimena, kad mes esame dulkės“. Geriau nei kas kitas jis supranta mūsų ribotumus. Jis nereikalauja daugiau, negu mes galime duoti. Ko jis tikisi? To, ką kiekvienas, nepriklausomai nuo savo padėties gyvenime, gali pasiūlyti: „Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms“ (Kolosiečiams 3:23). Taip, Jehova tikisi iš mūsų — iš visų mūsų — kad tarnausime jam iš širdies.

4. Ką reiškia tarnauti Jehovai iš širdies?

⁴ Ką reiškia tarnauti Jehovai iš širdies? Graikų posakis „iš širdies“ pažodžiui išvertus reiškia „visa siela“. „Siela“ nurodo visą asmenį, su visais jo fiziniais bei protiniais sugebėjimais. Todėl tarnauti visa siela reiškia atiduoti save panaudojant visas jėgas ir dedant didžiausias įmanomas pastangas Dievo tarnyboje. Paprastai tariant, tai reiškia daryti visa, ką mūsų siela gali (Morkaus 12:29, 30).

5. Kaip apaštalų pavyzdys rodo, kad ne visi privalo daryti tarnyboje tiek pat?

⁵ Ar tarnauti iš širdies reiškia, kad mes visi privalome tarnyboje padaryti tiek pat? Vargu, ar tai įmanoma, nes žmonių aplinkybės bei sugebėjimai skiriasi. Pagalvok apie ištikimus Jėzaus apaštalus. Ne visi galėjo nešti tą patį darbo krūvį. Pavyzdžiui, mes labai mažai težinome apie tokius apaštalus kaip Simonas Kananietis bei Alfėjaus sūnus Jokūbas. Galbūt jų, kaip apaštalų, veikla buvo gana menka (Mato 10:2-4). O Petras galėjo atlikti daug svarbių pareigų — Jėzus net davė jam „dangaus karalystės raktus“! (Mato 16:19) Tačiau Petras nebuvo iškeltas virš kitų. Kai Jonui buvo duotas naujosios Jeruzalės regėjimas, kaip rašoma Apreiškime (apie 96 m. e. m.), jis matė 12 pamato akmenų, o ant jų buvo užrašyti „dvylikos... apaštalų vardai“a (Apreiškimas 21:14). Jehova vertino visų apaštalų tarnybą, nors vieni, matyt, sugebėjo padaryti daugiau nei kiti.

6. Pagal Jėzaus palyginimą apie sėjėją, kas atsitinka su sėkla, pasėta „geroje žemėje“, ir kokie klausimai kyla?

⁶ Panašiai ir iš visų mūsų Jehova nereikalauja skelbti vienodą valandų skaičių. Jėzus tai nurodė pasakojime apie sėjėją prilygindamas skelbimo darbą sėklų sėjai. Sėklos krito į įvairiopą žemę — taip skiriasi ir girdinčiųjų žinią širdys. „Pasėlys geroje žemėje, — paaiškino Jėzus, — tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“ (Mato 13:3-8, 18-23). Kas yra tas derlius ir kodėl jis nevienodas?

7. Koks būna derlius iš pasėtos sėklos ir kodėl jo kiekis skirtingas?

⁷ Kadangi sėjama sėkla yra „žodis apie karalystę“, duoti derlių reiškia platinti žodį, pasakyti jį kitiems (Mato 13:19). Gaunamo derliaus dydis įvairuoja — nuo trisdešimteriopo iki šimteriopo, nes galimybės bei gyvenimo aplinkybės skiriasi. Žmogus, turintis gerą sveikatą bei fizinę ištvermę, pajėgia skelbti daugiau laiko negu tas, kurio jėgos yra išsekintos chroniškos ligos ar senyvo amžiaus. Jaunas viengungis, neturintis šeimos pareigų, gali padaryti daugiau negu žmogus, turintis dirbti visą dieną, kad galėtų aprūpinti šeimą. (Palygink Patarlių 20:29.)

8. Koks yra Jehovos požiūris į tuos, kurie duoda geriausia, ką jų siela gali?

⁸ Ar, Dievo požiūriu, žmogus, iš širdies duodantis trisdešimteriopą derlių, yra mažiau ištikimas negu tas, kurio derlius šimteriopas? O ne! Derliaus dydis gali būti skirtingas, bet Jehova yra patenkintas tol, kol tarnaujame savo siela kiek begalime geriau. Nepamiršk, kad visos tos širdys, duodančios įvairiopą derlių, yra „gera žemė“. Graikų žodis (ka·losʹ), išverstas „geras“, nurodo tai, kas yra „gražus“ bei „džiugina širdį ir glosto akį“. Kokia paguoda žinoti, kad tuomet, kai darome ką begalime, mūsų širdis, Dievo požiūriu, yra puiki!

Nelyginami vienas su kitu

9, 10. a) Kaip širdis mus gali skatinti neigiamai mąstyti? b) Kaip pavyzdys iš 1 Korintiečiams 12:14-26 parodo, kad Jehova nelygina mūsų darbo su kitų?

⁹ Tačiau mūsų netobula širdis gali vertinti viską kitaip. Ji gali lyginti mūsų tarnybą su kitų. Ji gali sakyti: ‛Kiti tarnyboje daro daug daugiau negu aš. Ar Jehova galėtų būti kada nors patenkintas mano tarnyba?’ (Palygink 1 Jono 3:19, 20.)

¹⁰ Jehovos mintys ir keliai yra daug aukštesni negu mūsų (Izaijo 55:9). Kažkiek supratimo apie Jehovos požiūrį į mūsų asmenines pastangas gauname iš 1 Korintiečiams 12:14-26 eilučių, kuriose susirinkimas prilygintas kūnui su daugeliu narių — akimis, rankomis, kojomis, ausimis ir kitais. Tik pagalvok apie kūną. Kaip absurdiška būtų lyginti savo akis su rankomis arba kojas su ausimis! Kiekvienas organas atlieka savo paskirtį, tačiau visi jie naudingi ir vertingi. Panašiai ir Jehova vertina tavo nuoširdų tarnavimą nežiūrėdamas, kad kiti daro daugiau arba mažiau (Galatams 6:4).

11, 12. a) Kodėl kai kurie gali manyti esą „silpnesni“ arba „mažiau garbingi“? b) Kaip Jehova žiūri į mūsų tarnybą?

¹¹ Turėdami ribotas galimybes dėl silpnos sveikatos, senyvo amžiaus ar kitų aplinkybių, kartais kai kurie iš mūsų galime manyti, kad esame „silpnesni“ arba „mažiau garbingi“. Tačiau Jehovos požiūris kitoks. Biblija sako mums: „Kūno nariai, kurie atrodo silpnesni, yra būtini. Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame didesne pagarba... Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems kūno nariams, kurie jos stokojo“ (1 Korintiečiams 12:22-24, Brb red.). Todėl kiekvienas asmuo gali būti brangus Jehovai. Jis vertina mūsų tarnybą, kurią atliekame turėdami ribotas galimybes. Ar širdis neskatina tave norėti daryti visa, ką begali, tokio supratingo ir mylinčio Dievo tarnyboje?

¹² Tad Jehovai svarbu ne tai, ar darai tiek, kiek kitas, bet ar darai, ką tu pats — tavo siela — gali. Kad Jehova vertina mūsų asmenines pastangas, labai jaudinančiai buvo parodyta Jėzaus dėmesiu dviem visai skirtingoms moterims jo paskutinėmis dienomis žemėje.

„Labai brangi“ dėkingos moters dovana

13. a) Kokios buvo aplinkybės, kai Marija išliejo aliejų Jėzui ant galvos ir ant kojų? b) Kokia buvo Marijos aliejaus materialinė vertė?

¹³ Nisano 8-osios, penktadienio, vakarą Jėzus atvyko į Betaniją, nedidelį kaimelį rytinėje Alyvų kalno papėdėje, maždaug 3 kilometrai nuo Jeruzalės. Šioje vietovėje gyveno mieli Jėzaus draugai — Marija, Morta ir jų brolis Lozorius. Jėzus turbūt dažnai svečiuodavosi jų namuose. O šeštadienio vakarą Jėzus ir jo draugai pietavo Simono, buvusio raupsuotojo, kurį tikriausiai išgydė Jėzus, namuose. Jėzui sėdint prie stalo, Marija nuolankiai parodė savo didelę meilę žmogui, prikėlusiam jos brolį. Ji pradaužė kvapnaus, „labai brangaus“ aliejaus butelį. Jis tikrai buvo brangus! Aliejus kainavo 300 denarų — tai tolygu maždaug metų uždarbiui. Moteris išpylė tą aromatingą aliejų Jėzui ant galvos ir ant kojų. Ji net nušluostė jo kojas savo plaukais (Morkaus 14:3, Brb red.; Luko 10:38-42; Jono 11:38-44; 12:1-3).

14. a) Kaip mokiniai atsiliepė apie Marijos poelgį? b) Kaip Jėzus užstojo Mariją?

¹⁴ Mokiniai pasipiktino! ‛Kam toks eikvojimas?’ — jie paklausė. Judas, savo vagiliautojiškus tikslus pridengdamas rūpinimusi vargšais, pasakė: „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?!“ Marija tylėjo. Tačiau Jėzus pasakė mokiniams: „Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą [žodis ka·losʹ] darbą. ... Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms. Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama Evangelija, bus ir jos atminimui pasakojama, ką ji yra man padariusi.“ Kaip turėjo nuraminti Marijos širdį šilti Jėzaus žodžiai! (Morkaus 14:4-9; Jono 12:4-8)

15. Kodėl Jėzų labai sujaudino Marijos poelgis ir ką mes sužinome apie tarnavimą iš širdies?

¹⁵ Jėzų labai sujaudino Marijos poelgis. Jo vertinimu, ji padarė tai, kas girtina. Jėzus turėjo omenyje ne materialinę dovanos vertę, bet patį faktą, kad „ji padarė, ką galėjo“. Pasinaudojusi proga, moteris davė, ką galėjo duoti. Kiti vertėjai tuos žodžius išvertė taip: „ji padarė visa, ką begalėjo“ arba „ji padarė, ką pajėgė“ (An American Translation; The Jerusalem Bible). Marija davė iš širdies, nes tai buvo geriausia, ką ji turėjo. Tai ir yra tarnyba iš širdies.

„Du pinigėliai“, įmesti našlės

16. a) Kaip Jėzus pastebėjo beturtės našlės auką? b) Kokia buvo našlės monetų vertė?

¹⁶ Po keleto dienų, nisano 11-ąją, Jėzus ilgą dienos dalį praleido šventykloje, kur buvo ištirtas jo autoritetingumas — mat jis turėjo atsakyti į keblius klausimus apie mokesčius, prikėlimą bei kitus dalykus. Jis kaltino Rašto aiškintojus ir fariziejus, kad jie, be kita ko, „suryja našlių namus“ (Morkaus 12:40). Paskui Jėzus atsisėdo, matyt, moterų kieme, kur pagal žydų tradiciją buvo 13 aukų skrynių. Jis kurį laiką sėdėjo ir atidžiai stebėjo aukas metančius žmones. Atėjo daug turtingų žmonių; kai kurie galbūt rodėsi esą teisuoliai ir net puikavosi. (Palygink Mato 6:2.) Jėzaus žvilgsnį prikaustė viena moteris. Kuris nors kitas žmogus gal nebūtų pastebėjęs, kad ji ar jos dovana kuo nors ypatingos. Bet Jėzus, galėjęs matyti kitų širdis, suprato, kad ji yra „beturtė našlė“. Jis taip pat žinojo tikslią jos aukojamą sumą — „du pinigėliai“b (Morkaus 12:41, Brb red.; 12:42, ŠvR).

17. Kaip Jėzus įvertino našlės auką ir ko tai mus moko apie davimą Dievui?

¹⁷ Jėzus pasišaukė savo mokinius norėdamas, kad jie patys pamatytų tai, ko jis ruošėsi pamokyti. Jėzus pasakė, kad ji daugiau įdėjo į skrynią už visus kitus. Jo vertinimu, našlė įmetė daugiau negu visi kiti kartu. Ji atidavė „visa, ką turėjo“, — savo paskutines monetas. Taip darydama, ji atsidavė į rūpestingas Jehovos rankas. To asmens, kuris buvo nurodytas kaip davėjo Dievui pavyzdys, dovana, materialiniu požiūriu, buvo beveik bevertė. Tačiau Dievo požiūriu, ji buvo neįkainojama! (Morkaus 12:43, ŠvR; 12:44; Jokūbo 1:27)

Mokytis iš Jehovos požiūrio į nuoširdžią tarnybą

18. Ką mes sužinome iš Jėzaus požiūrio į tas dvi moteris?

¹⁸ Iš Jėzaus požiūrio į tas dvi moteris mes gauname jaudinančių pamokymų, kokia yra Jehovos nuomonė apie tarnavimą iš širdies (Jono 5:19). Jėzus nelygino našlės su Marija. Jis vertino dvi našlės monetas ne mažiau negu „labai brangų“ Marijos aliejų. Kadangi ir viena, ir kita moteris davė geriausia, ką turėjo, abiejų dovanos, Dievo požiūriu, buvo vertingos. Tad jei tau kyla bevertiškumo jausmas dėl to, kad tarnaudamas Dievui negali daryti visa, ką nori, nenusimink. Jehovai malonu priimti geriausia, ką tu gali duoti. Nepamiršk, kad Jehova „žiūri į širdį“, todėl žino visus tavo širdies troškimus (1 Samuelio 16:7, Brb red.).

19. Kodėl mes neturėtume kritiškai žiūrėti, ką kiti nuveikia tarnaudami Dievui?

¹⁹ Jehovos požiūris į nuoširdų tarnavimą turi daryti įtaką mūsų tarpusavio elgesiui. Kaip nemeilinga būtų kritikuoti kitų pastangas arba lyginti vieno žmogaus tarnybą su kito! Deja, taip būna; viena krikščionė rašė: „Kartais kai kurie žmonės mano, kad, jei tu ne pionierius, tai esi niekas. Mums, iš visų jėgų besistengiantiems būti ‛tik’ reguliariais Karalystės skelbėjais, būtina žinoti, kad taip pat esame vertinami.“ Nepamirškime, kad mes neįpareigoti spręsti, ar bendrakrikščionis tarnauja iš širdies (Romiečiams 14:10-12). Jehova brangina kiekvieno iš milijonų ištikimų Karalystės skelbėjų nuoširdų tarnavimą, todėl ir mes turime tai vertinti.

20. Ką paprastai geriausia manyti apie savo bendragarbintojus?

²⁰ O jei atrodo, kad kai kurie tarnauja mažiau negu gali? Sumenkėjusi bendratikio veikla rūpestingiems vyresniesiems yra ženklas, jog reikia pagalbos ar padrąsinimo. Tačiau mes turime nepamiršti, kad kai kurių tarnavimas iš širdies daugiau panašus į smulkias našlės monetas, negu į brangų Marijos aliejų. Paprastai geriausia manyti, kad mūsų broliai bei seserys myli Jehovą ir kad ta meilė skatins juos daryti tiek, kiek pajėgia, o ne mažiau. Iš tikrųjų nė vienas sąžiningas Jehovos tarnas nenorės tarnauti Dievui mažiau negu gali! (1 Korintiečiams 13:4, 7)

21. Kokia atlygį teikiančia veikla daugelis užsiima ir kokie kyla klausimai?

²¹ Tačiau daugeliui Dievo žmonių tarnauti iš širdies reiškia užsiimti nepaprastą atlygį teikiančia veikla — pionieriška tarnyba. Kokių palaimų jie susilaukia? O kaip tie, kurie dar neįstengia būti pionieriais, — kaip mes galėtume parodyti pionierišką dvasią? Šie klausimai bus aptarti kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Kaip tu atsakytumei?

◻ Ką reiškia tarnauti Jehovai iš širdies?

◻ Kaip pavyzdys iš 1 Korintiečiams 12:14-26 rodo, kad Jehova nelygina mūsų su kitais?

◻ Ką mes sužinome apie širdingą davimą iš Jėzaus žodžių apie brangų Marijos aliejų bei dvi smulkias našlės monetas?

◻ Kaip Jehovos požiūris į nuoširdų tarnavimą turėtų daryti įtaką mūsų nuomonei apie kitus?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Iškvėpindama Jėzaus kūną „labai brangiu“ aliejumi, Marija atidavė geriausia, ką turėjo

[Iliustracija 16 puslapyje]

Našlės monetos — materialiai beveik bevertės, tačiau neįkainojamos, Jehovos požiūriu