Jehovos Žodis gyvas
Laiškų tesalonikiečiams ir Timotiejui apžvalga
NAUJA bendruomenė, susikūrusi Pauliui lankantis Tesalonikos mieste, nuo pat pradžių yra priešininkų persekiojama. Kai Timotiejus — greičiausiai ne ką vyresnis kaip dvidešimties — parneša gerų žinių apie tenykščius tikinčiuosius, Paulius, norėdamas tesalonikiečius pagirti ir pakelti jiems dvasią, sėda rašyti laiško. Šį, pirmąjį iš dvasios įkvėptų savo laiškų, Paulius parašo, regis, 50-ųjų mūsų eros metų pabaigoje. Netrukus apaštalas Tesalonikos krikščionims pasiunčia ir antrąjį laišką. Čia pataiso tam tikrą bendruomenėje atsiradusį klaidingą įsitikinimą ir paragina brolius tvirtai laikytis tikėjimo.
Praeina maždaug dešimt metų. Paulius yra Makedonijoje, Timotiejus — Efeze. Paulius rašo Timotiejui, skatindamas jį tenai pasilikti ir toliau kovoti dvasinę kovą, kad netikri mokytojai nedarytų bendruomenei įtakos. Kai po gaisro, 64 m. e. m. nusiaubusio Romą, kyla krikščionių persekiojimo banga, Paulius parašo Timotiejui antrą laišką — paskutinį iš dvasios įkvėptų savo laiškų. Paskatinimai ir patarimai, Pauliaus sudėti į tuos keturis laiškus, naudingi ir mums (Hbr 4:12).
„BUDĖKIME“
Paulius tesalonikiečius pagiria už „tikėjimo darbus, meilės pastangas bei vilties ištvermingumą“. Šie bendratikiai apaštalui yra „viltis, džiaugsmas ir pasididžiavimo vainikas“ (1 Tes 1:3; 2:19).
Paskatinęs Tesalonikos krikščionis tarpusavyje guostis prikėlimo viltimi, Paulius perspėja, kad Jehovos diena „užklups lyg vagis naktį“. Todėl dar priduria: „Budėkime ir būkime blaivūs!“ (1 Tes 4:16-18; 5:2, 6).
Atsakymai į klausimus:
4:15-17. Kas yra ‘pagaunami debesysna pasitikti Viešpaties’ ir kaip tai atsitinka? Čia kalbama apie pateptuosius krikščionis, gyvenančius Kristui ėmus karaliauti. Jie ‘pasitinka Viešpatį’ Jėzų nematomoje srityje, danguje. Tai įvyksta tada, kai pateptasis miršta ir yra prikeliamas dvasiniu kūnu (Rom 6:3-5; 1 Kor 15:35, 44). Kristus jau valdo, todėl pateptieji krikščionys, kurie dabar miršta, nepasilieka nebūtyje. Jie yra ‘pagaunami’, kitaip sakant, akimirksniu prikeliami (1 Kor 15:51, 52).
5:23. Ką Paulius turėjo omenyje melsdamas, kad brolių „dvasia, siela ir kūnas“ būtų išlaikytas sveikas ir nepeiktinas? Paulius turėjo mintyje visos krikščionių bendruomenės, taigi ir dvasia pateptųjų Tesalonikos krikščionių, dvasią, sielą, kūną. Užuot paprastai meldęs, kad būtų išsaugota bendruomenė, apaštalas prašė Dievą išlaikyti bendruomenės „dvasią“, tai yra deramą nuostatą. Jis taip pat meldė už bendruomenės „sielą“, kitaip tariant, gyvybę, gyvavimą, ir jos „kūną“ — pateptųjų krikščionių visumą (1 Kor 12:12, 13). Ši malda rodo, kaip Paulius rūpinosi bendruomenės gerove.
Ko pasimokome:
1:3, 7; 2:13; 4:1-12; 5:15. Jeigu asmeniui reikia duoti pastabą, geriausia jį pelnytai už ką nors pagirti ir sykiu paskatinti tam tikroje srityje dar pasitempti.
4:1, 9, 10. Jehovos garbintojai turi vis daryti dvasinę pažangą.
5:1-3, 8, 20, 21. Artinantis Jehovos dienai „būkime blaivūs ir dėvėkime tikėjimo bei meilės šarvus ir išganymo vilties šalmą“. Taip pat gerai įsiklausykime į pranašišką Dievo Žodį, Bibliją.
„TVIRTAI STOVĖKITE“
Kai kurie bendruomenės nariai, regis, iškraipė Pauliaus pirmojo laiško žodžius ir ėmė tvirtinti, kad „Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimas“ jau čia pat. Norėdamas pataisyti jų požiūrį, Paulius rašo, kokie dalykai „pirmiau turi ateiti“ (2 Tes 2:1-3).
Apaštalas skatina: „Tvirtai stovėkite ir laikykitės perduotų tiesų.“ Taip pat liepia „vengti kiekvieno brolio, kuris netvarkingai gyvena“ (2 Tes 2:15; 3:6).
Atsakymai į klausimus:
2:3, 8. Kas yra „nedorybės žmogus“ ir kaip jis bus sunaikintas? Šis „žmogus“ yra ne koks konkretus asmuo, o visa krikščionijos dvasininkų klasė. Paskelbti Dievo nuosprendį nedorėliams ir duoti įsakymą juos sutriuškinti yra įgaliotas „Žodis“ — Jėzus Kristus, vyriausiasis Dievo Atstovas (Jn 1:1). Taigi Jėzus, galima sakyti, sunaikins nedorybės žmogų „savo burnos kvėpimu“, arba dvasia, veikliąja jėga.
2:13, 14. Kaip suprasti, kad pateptuosius krikščionis Dievas „nuo pradžios išsirinko išgelbėjimui“ (Brb)? Jehova sakydamas, kad moters „ainija“ sutrupins Šėtonui galvą, jau numatė būsiant pateptųjų klasę (Pr 3:15). Dievas taip pat nurodė, kokius reikalavimus pateptieji turės atitikti, kokį darbą daryti ir kokių išmėginimų jiems teks. „Tam jis ir pašaukė“ juos.
Ko pasimokome:
1:6-9. Jehova teisia atsižvelgdamas, kas ko nusipelno, ir nebaudžia visų beatodairiškai.
3:8-12. Jehovos diena yra arti, bet mums, atliekantiems savo tarnystę, tai neturėtų būti dingstis nedirbti ir nesirūpinti pragyvenimu. Dykinėjant galima tapti tinginiu ir įkyruoliu, besikišančiu į kitų reikalus (1 Pt 4:15).
„SERGĖK TAU PATIKĖTĄ TURTĄ“
Paulius prisako Timotiejui ‘kovoti gerą kovą, išlaikyti tikėjimą ir gerą sąžinę’. Toliau apaštalas išdėsto, kokius reikalavimus turi atitikti vyrai, bendruomenėje skiriami į atsakingas pareigas. Timotiejų dar įspėja ‘vengti nerimtų pasakų’ (1 Tim 1:18, 19; 3:1-10, 12, 13; 4:7).
„Senesnio žmogaus aštriai nebark“, — rašo Paulius. Timotiejų jis skatina: „Sergėk tau patikėtą turtą, vengdamas pasaulio tuščiažodžiavimo ir tariamojo pažinimo prieštaringų teigimų“ (1 Tim 5:1; 6:20).
Atsakymai į klausimus:
1:18; 4:14. Kokių būta pranašysčių apie Timotiejų? Tada, kai Paulius, leidęsis į antrąją misionierišką kelionę, lankėsi Listroje, dvasios įkvėpimu, galimas dalykas, buvo pranašaujama, kiek daug gera Timotiejus nuveiks krikščionių bendruomenės labui (Apd 16:1, 2). Remdamiesi tokia „pranašo ištarme“, bendruomenės vyresnieji „rankų uždėjimu“ paskyrė Timotiejui ypatingą tarnystę.
2:15. Kaip suprasti, kad moteris „bus išganyta, gimdydama vaikus“? Gimdydama vaikus, jais rūpindamasi ir gerai šeimininkaudama namuose moteris gali būti „išganyta“ ta prasme, kad neims dykinėti ir neišmoks „plepėti bei užsiiminėti niekais“ (1 Tim 5:11-15).
3:16. Apie ką čia kalbama kaip apie „dievotumo paslaptį“ (Brb)? Ilgus amžius buvo paslaptis, ar įmanoma, kad žmogus visame kame paklustų Jehovos valdžiai. Jėzus davė atsaką: liko visiškai ištikimas Dievui iki pat mirties.
6:15, 16. Ar šie žodžiai taikomi Jehovai Dievui ar Jėzui Kristui? Šie žodžiai taikomi tam, kuris „pasirodys“, būtent Jėzui Kristui (1 Tim 6:14). Palyginti su žmonėmis, kurie valdo kaip karaliai ir viešpačiai, Jėzus yra „vienintelis Valdovas“ ir „vienatinis Nemirtingasis“ (Dan 7:14; Rom 6:9). Jo, pakilusio į nematomą sritį, į dangų, joks žmogus žemėje „negali regėti“ savo akimis.
Ko pasimokome:
4:15. Ar Kristaus sekėjais tapome neseniai ar jau prieš daugelį metų, turime daryti pažangą ir vis augti dvasiškai.
6:2. Jeigu mūsų darbdavys yra bendratikis, nemėginkime iš to išgauti kokios naudos; tarnaukime jam dar geriau negu svetimam žmogui.
„SKELBK ŽODĮ, BŪK TAM PASIRUOŠĘS“
Ruošdamas Timotiejų būsimiems sunkumams, Paulius rašo: „Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią.“ Toliau aiškina: „Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet reikia su visais elgtis maloniai, stengtis pamokyti“ (2 Tim 1:7; 2:24).
„Laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs“, — Paulius skatina Timotiejų. Kadangi ėmė plisti atskalūniški mokymai, apaštalas jaunajam prižiūrėtojui palieka tokį priesaką: „Skelbk žodį, būk tam pasiruošęs [...], atversk, sudrausk, paragink“ (2 Tim 3:14; 4:2, Jr).
Atsakymai į klausimus:
1:13. Kas yra vadinama ‘sveikų pamokymų taisykle’? „Sveiki pamokymai“ yra „mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiai“ — teisingi krikščioniški nuostatai (1 Tim 6:3). Tai, ko Jėzus mokė ir ką jis darė, niekur neprasilenkia su Dievo Žodžiu. Vadinasi, žiūrint plačiau, prie „sveikų pamokymų“ galima priskirti visas Biblijos tiesas. Ši knyga pasako, ko Jehova iš mūsų reikalauja. Vadovaudamiesi ja, mes ir laikomės sveikų pamokymų taisyklės.
4:13. Apie kokius pergamentus užsimenama? Pergamentu vadinama specialiai išdirbta oda, vartojama rašyti. Paulius, ko gero, prašė, kad jam atgabentų tam tikrus Biblijos hebrajiškųjų raštų ritinius, idant kalėdamas Romoje į juos pasigilintų. Vieni ritiniai galėjo būti papiruso, kiti — pergamento.
Ko pasimokome:
1:5; 3:15. Lemiamas veiksnys, paskatinęs Timotiejų įtikėti Jėzų Kristų ir visur šiuo tikėjimu vadovautis, buvo tai, kad šeimoje jį nuo mažens mokė šventųjų Raštų. Tėvai privalo atsakingai vykdyti savo pareigą Dievui ir vaikams.
1:16-18. Melskimės už bendratikius, kurie kenčia išmėginimus, yra persekiojami, kalinami, ir kiek galėdami jiems padėkime (Pat 3:27; 1 Tes 5:25).
2:22. Kultūrizmas, sportiniai žaidimai, muzika, pramogos, hobis, kelionės, betiksliai pokalbiai ir panašūs dalykai krikščioniui, ypač jaunam, tegul neatima laiko, skirto dvasinei veiklai.
[Iliustracija 31 puslapyje]
Kurį iš įkvėptųjų laiškų Paulius parašė paskiausiai?