Nepaliauk daryti pažangą

KAI išmokai taikyti Biblijos principus, tavo stipriai įsišaknijusi mąstysena, kalba bei elgsena ėmė pamažu keistis. Daugelį dalykų pataisei dar prieš įsirašydamas į Teokratinės tarnybos mokyklą. Dabar tikriausiai pažengei tiek, kad paaukojai savo gyvenimą Jehovai. Ar tai reiškia, kad tobulėti nebereikia? Anaiptol! Krikštas yra tik pradžia.

Mokiniui Timotiejui, jau tarnaujančiam krikščionių vyresniuoju, Paulius nurodė ‛mąstyti’ apie gautus patarimus ir patikėtas tarnybos pareigas — ‛atsidėti’ šiems dalykams, — kad jo „pažanga būtų visiems akivaizdi“ (1 Tim 4:12-15; Brb). Ar tu tik pradedi eiti tiesos keliu, ar jau seniai esi krikščionis, turėtum trokšti daryti pažangą.

Žinios ir pokyčiai

Efeziečiams 3:14-19 skaitome, jog apaštalas Paulius meldėsi už bendratikius, kad jie ‛suvoktų, ... koks yra [tiesos] plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis’. Dėl to Jėzus davė žmones dovanas, kad mokytų, lavintų bei ugdytų susirinkimą. Reguliarus įkvėpto Dievo Žodžio apmąstymas, vadovaujant įgudusiems mokytojams, gali padėti mums ‛augti’ dvasiškai (Ef 4:11-15).

Taip augti reiškia „atnaujinti savo proto dvasią“, tai yra ugdyti stiprų proto polinkį, panašų į Dievo ir Kristaus. Dėl to turime leistis veikiami jų mąstysenos, kad ‛apsivilktume nauju žmogumi’ (Ef 4:23, 24). Kai studijuoji Evangelijas, ar šiuos Kristaus gyvenimo pasakojimus laikai sektinais pavyzdžiais? Ar stengiesi atpažinti konkrečius Jėzaus bruožus ir imituoti juos savo gyvenime? (1 Pt 2:21)

Kokią padarei pažangą, rodo ir tavo pokalbių temos. Apsivilkusieji nauju žmogumi nekalba apgaulingai, įžeidžiamai, nepadoriai ar neigiamai. Priešingai, jų kalba „ugdo ir duoda malonę klausytojams“ (Ef 4:25, 26, 29, 31; 5:3, 4; Jud 16). Jų žodžiai bei posakiai — tiek vienumoje, tiek susirinkime — liudija, kad tiesa keičia jų gyvenimą.

Jeigu daugiau nebesi ‛siūbuojamas ir nešiojamas bet kokio mokymo vėjelio’, tai irgi rodo pažangą (Ef 4:14). Kaip, pavyzdžiui, reaguoji, kai pasaulis be perstojo siūlo naujas idėjas, užmojus ar pramogas? Gal susigundai siekti šių dalykų dvasinių įsipareigojimų sąskaita? Tai slopina pažangą. Argi ne išmintingiau „išpirkti laiką“ dvasiniams tikslams! (Ef 5:15, 16; Jr, išnaša)

Tavo elgesys su kitais irgi yra dvasinio tobulėjimo rodiklis. Ar išmokai būti ‛gailestingas, atlaidus’ savo broliams ir seserims? (Ef 4:32)

Tavo pastangos viską daryti taip, kaip nori Jehova, turi būti matomos tiek susirinkime, tiek namuose. Tai turi būti akivaizdu ir mokykloje, viešose vietose bei pasaulietiniame darbe (Ef 5:21—6:9). Jeigu visomis šiomis aplinkybėmis stengiesi rodyti dieviškas savybes, tavo pažangą pastebės visi.

Išnaudok savo gabumus

Jehova kiekvieną iš mūsų apdovanojo sugebėjimais bei talentais. Jis tikisi, jog naudosimės jais kitų labui, kad per mus galėtų parodyti savo neužtarnautą gerumą. Apie tai apaštalas Petras rašė: „Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąja malone“ (1 Pt 4:10). Kaip tu atlieki šią pareigą?

Petras tęsia: „Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius“ (1 Pt 4:11). Ši eilutė pabrėžia atsakomybę kalbėti nenukrypstant nuo Dievo Žodžio, kad Dievui būtų šlovė. Teikti garbę Jehovai turėtų ir mūsų kalbėsena. Žinios, įgytos Teokratinės tarnybos mokykloje, gali padėti tau panaudoti savo dovaną būtent taip — šlovinti Dievą pagelbstint kitiems. Siekdamas šio tikslo, kaip įvertintum savo pažangą mokykloje?

Užuot galvojęs, kiek jau aprėpei punktų iš kalbos pamokų lapo ar kokias užduotis atlikai, pamąstyk, kiek tas lavinimasis tau padeda geriau atnašauti šlovinimo auką. Mokykla rengia mus būti našesniais skelbėjais. Taigi pagalvok: ‛Ar aš iš tiesų ruošiuosi, ką turėsiu sakyti prie durų? Ar išmokau rodyti domėjimąsi tais, kuriems liudiju? Ar dedu pamatą pakartotiniam aplankymui užduodamas asmeniui klausimą, į kurį atsakysiu kitą kartą? Jeigu su kuo nors studijuoju Bibliją, ar semiuosi mokymo įgūdžių, kad pasiekčiau širdį?’

Nematuok savo pažangos vien gautomis tarnybos užduotimis. Pažangą rodo ne tai, kad gauni užduotį, o kaip ją atlieki. Gavęs užduotį, kur reikia mokyti, paklausk savęs: ‛Ar tikrai pasitelkiau mokymo sugebėjimus? Ar pateikiau medžiagą taip, kad klausytojai buvo paskatinti pritaikyti ją savo gyvenime?’

Norėdamas pritaikyti savo gabumus, imkis iniciatyvos. Ar pasisiūlai eiti su kitais į lauko tarnybą? Ar ieškai progų pagelbėti naujiems, jauniems ir neįgaliems susirinkimo nariams? Ar prašaisi padėti išvalyti Karalystės salę ar kaip kitaip prisidėti per kongresus ir asamblėjas? Gal kartkartėmis galėtum tarnauti pagalbiniu pionieriumi? O gal pajėgtum imtis reguliariojo pionieriaus tarnybos ar persikelti į susirinkimą, kur poreikis didesnis? Jeigu tu brolis, ar stengiesi pasirengti pagal Raštą, kad būtum tinkamas tapti tarnybiniu padėjėju ar vyresniuoju? Tavo ryžtas pasisiūlyti padėti bei imtis atsakomybės rodo tavo pažangą (Ps 110:3, Brb).

Patirties nauda

Jei dėl menkos krikščionies gyvenimo patirties nesiryžti kai ko daryti, nenusimink. Dievo Žodis ‛paprastą [„nepatyrusį“, NW] žmogų padaro išmintingą’ (Ps 19:8 [19:7, Brb]; 119:130; Pat 1:1-4). Pritaikydami Biblijos patarimus, pasinaudojame tobula Jehovos išmintimi, kuri vertingesnė už bet kokias pamokas, gaunamas vien per patirtį. Tačiau darydami pažangą Jehovos tarnyboje, įgyjame vertingos patirties. Kaip ja tinkamai pasinaudoti?

Asmeniui, visko mačiusiam gyvenime, galėtų kilti mintis: ‛Aš jau buvau patekęs į tokią situaciją. Žinau, ką daryti.’ Ar būtų protinga taip galvoti? Patarlių 3:7 (Brb) perspėjama: „Nebūk išmintingas savo akyse.“ Patirtis išties turėtų padėti mums atsižvelgti į daugiau veiksnių, sprendžiant gyvenimo klausimus. Tačiau jei norime daryti dvasinę pažangą, protu ir širdimi per patirtį turėtume suvokti, jog sėkmės susilauksime tik laiminami Jehovos. Taigi mūsų pažangą rodo ne tai, kad sunkumus įveikiame perdėtai pasitikėdami savimi, o kad noriai prašome Jehovos vadovavimo. Pasitikėjimas, jog nieko neatsitinka be mūsų dangiškojo Tėvo žinios, bei nuoširdūs ir artimi santykiai su juo irgi liudija apie mūsų pažangą.

Nuolat veržkis pirmyn

Apaštalas Paulius, nors buvo dvasiškai subrendęs, pateptas krikščionis, pripažino būtinybę ‛veržtis pirmyn’ į gyvenimo tikslą (Fil 3:13-16). Ar laikaisi tokio požiūrio?

Kiek tu pažengei pirmyn? Pagalvok: ar iš tiesų apsivilkai nauja asmenybe? ar visiškai paklūsti Jehovos visuotiniam valdymui? kiek stropiai taikai savo sugebėjimus Jehovai pagerbti? Jei uoliai laviniesi Teokratinės tarnybos mokykloje, savybės, pabrėžiamos Dievo Žodyje, turėtų vis labiau atsispindėti tavo kalboje ir mokyme. Sutelk dėmesį į šiuos tobulėjimo aspektus. Su džiaugsmu mokykis ir tavo pažanga bus akivaizdi.