„Langas“ į gimdą

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO AUSTRALIJOJE

SUDĖTINGI prieš gimdymą atliekami tyrimai dabar įgalina gydytojus vis tiksliau diagnozuoti daugelį fizinių ir psichinių trūkumų, kuriuos gali turėti negimęs kūdikis. Vienos iš populiaresnių taikomų priemonių yra ultragarsas ir amnioskopija.

Tyrimas ultragarsu yra neinvazinė procedūra: naudojant negirdimas aukšto dažnio garso bangas kompiuteryje sukuriamas gimdoje esančio kūdikio vaizdas. Atliekant amnioskopiją, švirkštu paimama vaisiaus vandens — skysčio, kuris supa kūdikį gimdoje, — ir ištiriama, ar jame nėra gemalo trūkumų, tokių kaip Dauno liga, cheminių požymių.

Ši visuomenėje pradėta taikyti medicininė technologija kartu su atrenkamuoju abortu kelia didelę sumaištį medicinos etikos srityje.a Nelaimei, šio pasaulio vertybių etalonas nėra tvirtas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima spręsti moralės bei etikos klausimus, ir atrodo panašesnis į plaustą, bangų mėtomą į visas puses.

Technologijos pasiekimų sąlygojamas atrenkamasis abortas kai kuriose šalyse aplenkia įstatymų reformas. 13-oje apklausų, atliktų Jungtinėse Valstijose per paskutinius 15 metų, nekintami 75—78 procentai paklaustųjų išreiškė nuomonę, kad įstatymai turėtų suteikti nėščioms moterims teisę pašalinti abortu kūdikį, turintį aiškius rimtų trūkumų požymius. Kai kuriose šalyse pakanka vien „numatomos negalios“ leisti padaryti abortą.

Australijoje neseniai viena motina per teismą sėkmingai išreikalavo iš savo gydytojo sumokėti už žalą, nes jos nėštumo pradžioje jis nenustatė, jog kūdikis serga raudonuke. Jei šia liga susergama nėštumo pradžioje, kūdikis gali labai išsigimti. Motina tvirtino, jog dėl to, kad gydytojas nenustatė ligos, ji neteko galimybės pašalinti savo kūdikio abortu.

Žurnalo Queensland Law Society Journal 1995 metų balandžio mėnesio numeryje išspausdintame straipsnyje komentuodama apie teisines ir etines šio atvejo pasekmes, teisininkė Dženifer Ficdžerald pasakė: „Ji [nėščia moteris] turi atsakyti ne tik į klausimą ‛ar aš noriu turėti vaiką?’, bet ir nuspręsti: ‛kokio vaiko aš noriu?’“ Tačiau koks trūkumas, klausia Ficdžerald, yra pakankama priežastis teisėtam abortui? „Lūpos nesuaugimas, gomurio įtrūkimas, žvairumas, Dauno liga, įskilas stuburas?“ Kai kuriose pasaulio šalyse priežastis padaryti abortą yra vaiko lytis, ypač jeigu tai yra mergaitė!

„Neliečiami dalykai“ gimdoje?

Kadangi mokslininkai vis labiau ištiria chromosomų rinkinį, ir gimdos tyrimo priemonės tampa faktiškai mikroskopinio tyrimo priemonėmis, kaip bus su negimusiais kūdikiais? Ar turintieji nedidelius trūkumus bus atrinkti pašalinti? Iš tikrųjų paskutiniais dešimtmečiais pasireiškia tendencija daryti daugiau abortų, bet ne mažiau. Susidūrę su šiuo didžiuliu abortų padaugėjimu ir staigiu bylų, tokių kaip minėtoji anksčiau, pagausėjimu, gydytojai susirūpino. Suprantama, tai gali paskatinti gydytojus turėti netgi dar atsargesnį požiūrį į gydymą, pavyzdžiui, reikalauti tam tikrų tyrimų ne tiek motinos ir kūdikio labui, kiek apsisaugoti nuo bylinėjimosi. Ficdžerald rašo, kad dėl to „prieš gimdymą atliekamų tyrimų tikriausiai turėtų daugėti, tad turėtų daugėti ir atrenkamųjų abortų“. Ji priduria, kad dėl to atsirastų „kastų tipo sistema, kurioje ‛neliečiami dalykai’ taptų ‛šalintinais’.“

O kaip, jeigu mama pagimdo nesveiką vaiką, nors jai buvo suteiktos visos galimybės — gal ji net buvo skatinama — pasidaryti abortą? „Galbūt ateis laikas, — sako Ficdžerald, — kai tėvams bus sakoma, kad jie negali tikėtis vyriausybės paramos rūpintis savo nesveikų vaikų poreikiais, nes jie nusprendė turėti vaiką, nors galėjo padaryti abortą.“

Negalima nekreipti dėmesio į tai, kokį įspūdį atrenkamasis abortas daro nesveikiems asmenims, gyvenantiems tarp mūsų. Jei visuomenė atsikrato negimusių kūdikių dėl jų trūkumų, ar tai nepaskatins nesveikų asmenų jaustis našta kitiems? Ar dėl to jiems nebus sunkiau kovoti su neigiamu požiūriu į save, kurį jie jau galbūt turi?

Šiuolaikinei visuomenei, norinčiai išmesti negimusius vaikus, kaip darbininkai išmeta su trūkumais pagamintas detales, tinka Biblijoje pateikta charakteristika žmonių, gyvenančių šio pikto pasaulio „paskutinėmis dienomis“. Biblijoje buvo išpranašauta, kad daugumai žmonių trūks „natūralaus prisirišimo“ (2 Timotiejui 3:1, 2; 3:3, NW; 3:4, 5). Graikiškas žodis aʹstor·goi, išverstas žodžiais „neturintys natūralaus prisirišimo“, nurodo natūralius šeimos narių tarpusavio ryšius, tokius kaip motinos meilė savo vaikams.

„Siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio“ nevaldomi šio pasaulio žmonės tikrai smarkiai skiriasi nuo tų, kurie laikosi patikimo Dievo Žodžio (Efeziečiams 4:14). Kaip sielos inkaras, Biblija išlaiko mus morališkai tvirtus ir nepajudinamus audringose jūrose. (Palygink Žydams 6:19.) Tad nors krikščionys supranta, kad moteriai gali atsitikti savaiminis labai nenormaliai besivystančio embriono, arba gemalo, abortas, vien mintis žiūrėti į gimdą norint nustatyti, ar kūdikis yra pakankamai sveikas palikti jį gyvą, jiems yra visiškai pasibjaurėtina.b (Palygink Išėjimo 21:22, 23, NW.)

Krikščionio pasiryžimą išlaikyti ištikimybę sustiprina Dievo pažadas apie metą, kai „nė vienas... gyventojas nesakys — sergu“ (Izaijo 33:24, ŠvR; 35:5, 6). Taip, nors šiandien nesveiki žmonės turi sunkumų ir besirūpinantiems jais reikia aukotis, ‛bijantieji Dievo bus laimingi’ (Ekleziasto 8:12).

[Išnašos]