Jaunimas, turintis saugią ateitį

„BAISUS ir pasibjaurėtinas kaip bet koks [išprievartavimas]“, — taip teismo pirmininkas apibūdino neseniai svarstytą nusikaltimą. Aštuonių paauglių nuo 14 iki 18 metų gauja nesaugioje Londono dalyje užklupo turistę, daug kartų išprievartavo ir galop įmetė į artimiausią kanalą, nors ji sakė nemokanti plaukti. Suprantama, kodėl vieno iš tų paauglių motina, pasak jos, susirgo pamačiusi per TV naujienas, ką padarė jos sūnus.

Deja, šis atsitikimas parodo, kas šiandien vyksta visuomenėje. Brutalumas pasidarė norma, ar tai būtų nusikalstama veikla, vaidai namuose, ar etniniai konfliktai Balkanuose, Centrinėje bei Vakarų Afrikoje ir kitur. Jaunimas auga tokiose sąlygose arba dažnai girdi apie tai. Todėl nenuostabu, kad daugelis jaunuolių pasidaro bejausmiai, „nemeilūs“ ir yra „nesusivaldantys“ (2 Timotiejui 3:3).

„Nuožmūs“

Kai krikščionių apaštalas Paulius rašė antrąjį laišką savo draugui, vyresniajam kaip ir jis — Timotiejui, viešpataujanti pasaulinė galybė buvo Roma. Jos arenose vyravo žiaurumas ir barbariškumas. Tačiau Paulius perspėjo, kad ateityje bus „sunku gyventi“ (2 Timotiejui 3:1, NW). Įdomu, jog graikiškas žodis, apibūdinantis laikus, kai „sunku gyventi“, turi prasmę „nuožmus“. Prieš 30 su viršum metų iki laiško parašymo, Jėzui tarnaujant žemėje įvyko incidentas, parodęs, kas kaltas dėl tam tikro jo laikų žiaurumo.

Jėzus ką tik atplaukė valtimi į Galilėjos ežero rytų pakrantę. Jam išlipus į krantą, priešais atbėgo du vyrai. Iš jų laukinės išvaizdos ir šauksmo buvo aišku, kad kažkoks didelis blogis vargino juos. Jie buvo „nepaprastai nuožmūs“, tai yra demonų apsėsti.a Piktosios dvasios vertė juos šaukti ir smurtiškai elgtis. „Ko tau iš mūsų reikia, Dievo Sūnau?! — šaukė vyrai. — Atėjai pirm laiko mūsų kankinti?“ Tuos du vyrus apsėdusios piktosios dvasios gerai žinojo, kad Dievas jau nustatė teismo nuosprendžio įvykdymo laiką demonams. Tai bus jų amžinas sunaikinimas. Bet iki tol jie pasiruošę rodyti savo antžmogiškus sugebėjimus, sukeliančius žiaurų smurtą. Tik Jėzus stebuklingai išvarė demonus ir išvadavo tuos du vyrus (Mato 8:28, NW; 8:29-32; Judo 6).

Kai šiandien žmonės, įskaitant jaunimą, elgiasi beprotiškai, naudinga prisiminti aną atvejį. Kodėl? Kadangi šiame XX amžiuje susiduriame su panašiu pavojumi, kaip rašoma paskutinėje Biblijos knygoje, Apreiškime: „Vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimas 12:12). Prašome atkreipti dėmesį, jog tas pažeminimas sukelia Šėtonui „baisų įniršį“, nes jis žino, kad jo laikas trumpas.

Puolami

Šiame žurnale dažnai minima, kad 1914 metais Kristus Jėzus buvo pasodintas į sostą Dievo Karalystės Karaliumi danguje. Tuoj pat Jėzus ėmėsi veiksmų prieš Dievo pagrindinį priešininką Šėtoną. Todėl Velnias bei jo demonai buvo pašalinti iš dangaus ir dabar jie sutelkia savo dėmesį į žemę (Apreiškimas 12:7-9). Turėdamas labai apribotą savo įtakos sritį, Šėtonas „kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (1 Petro 5:8). Kas yra jo lengvas grobis? Argi neaišku, kad daugiausia tie, kurių gyvenimo ir bendravimo su žmonėmis patirtis mažesnė? Todėl šiandien Velnio taikiniu tapo jaunimas. Per savo muziką ir pramogas jis dažniausiai pakliūva į to nematomo, gudraus klaidintojo rankas (Efeziečiams 6:11, 12).

Net jeigu jaunuoliai stengiasi ką nors pasiekti gyvenime, jiems iškyla kliūtys. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos daugelio kare dalyvavusių šalių žmonės anksčiau prarastą gerovę stengiasi kompensuoti pasiturinčiu savo šeimų gyvenimu. Pagrindiniai tikslai — turtai, neribotas poilsiavimas bei pramogos. Todėl daugelis žmonių nukenčia. „Kas geidžia pralobti, — perspėjo Paulius Timotiejų, — pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų... Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, ... patys save drasko aibe skausmų“ (1 Timotiejui 6:9; 6:10, Brb red.). Mes matome, kad apskritai šių dienų materialistinės visuomenės žmones drasko ekonominiai, finansiniai bei emociniai skausmai. Tarp jų daug jaunuolių — Dievo senojo priešininko suktybių aukos.

Tačiau, laimei, yra gera žinia. Ji — apie jaunuolius, kurie turi saugią ateitį. Kaip ji galimà?

Ieškok ir rasi

Daugelis jaunuolių turi kilnius idealus. Jie atmeta įprastas blogas suaugusiųjų normas. Jie bjaurisi neteisybe ir beširdišku valdžios ištroškusių politikų bei verteivų požiūriu. Jaunuoli, galbūt ir tu taip manai.

Apsvarstyk Sedriko paauglystės patirtį (tai, aišku, ne vienintelis atvejis).b Būdamas vaikas, jis turėjo daug baimės, įskaitant mirties baimę. Jį domino, koks gyvenimo tikslas. Nesuradęs atsakymo į savo klausimus iki 15 metų, jis viskuo nusivylė ir apmąstydavo gyvenimą kartu su kitais idealistiškai nusiteikusiais jaunuoliais. „Mes rūkydavome narkotikus ir susėdę ratu kalbėdavomės valandų valandas, — pasakoja jis. — Atrodė, kad visų mintys tokios pat, bet niekas nesuranda atsakymo.“

Panašiai kaip ir daugelis jaunuolių, Sedrikas troško aštrių pojūčių. Buvo nebeįdomu vien vartoti narkotikus. Netrukus jis ėmė vogti ir prekiauti jais. Bet vis tiek trūko naujų išgyvenimų. Jis pradėjo vogti pagal užsakymą. „Man tai patiko, — prisipažįsta jis. — Bet aš niekada nevogdavau iš paprasto žmogaus. Jei pavogdavau automobilį, jis išlikdavo tvarkingas. Plėšdavau tik tuos, kurių verslas apdraustas. Tai padėjo man pateisinti savo elgesį.“ Kaip tu galbūt numanei, Sedrikas galiausiai atsidūrė kalėjime.

Sedrikas pasakoja: „Kalbėdavomės su kalėjimo draugu Marku. Pastebėjęs didelį ištatuiruotą kryžių viršuje ant mano rankos, jis paklausė, kodėl jį pasidariau. Jis manė, jog tai dėl mano religinių įsitikinimų.“ Po keleto savaičių Markas davė Sedrikui knygą Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje.c „‛Tu gali gyventi amžinai’ — tie keli žodžiai mane iškart apstulbino. Būtent apie tai mes visada ir kalbėdavomės, bet niekada negalėjome surasti tiesos.“ Po daugelio pokalbių su vienu kalėjime besilankančiu Jehovos Liudytoju, Sedrikas suprato galįs pasiekti, ko troško, — bet tik taip, kaip nustatė Dievas.

„Kai nustojau bendrauti su buvusiais draugais, greitai pažengiau pirmyn“, — sako Sedrikas. Jam buvo nelengva augti pažinimu ir siekti tikrosios laimės. „Aš ir toliau stengiuosi daryti pažangą, — sako jis. — Turiu rūpestingai kontroliuoti savo mąstymą.“ Taip, dabar Sedrikas supranta, kad idealizmas įtraukė jį į Velnio pinkles — jam atrodė, jog pasieks savo tikslus tiktai užsiimdamas aštrius pojūčius keliančia veikla.

Laimei, Sedrikas jau seniai išėjo iš kalėjimo ir džiaugiasi reguliariai bendraudamas su žmonėmis, atradusiais tai, ko ieškojo. Dabar jis yra Jehovos Liudytojas ir turi viltį gyventi Rojuje, čia žemėje. Taip pat jis laukia įvairiopos Šėtono įtakos pabaigos.

Aišku, ne tik tokie jaunuoliai kaip Sedrikas turi saugią ateitį; kitus auklėjo dievobaimingi tėvai, įdiegę savo vaikams meilę Biblijos tiesai.

Auklėti pagal Dievo normas naudinga

„Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo“, — rašė išmintingas senovės karalius Saliamonas (Patarlių 22:6, Brb red.). Tie žodžiai tinka daugeliui nuoširdžių jaunuolių, pasirinkusių Biblijos normomis grįstą kelią.

Taip padarė Šeila, Gordonas ir Sara. Jie sako, kad jų tėvai didelį dėmesį skyrė Kristaus įsakymui ‛eiti ir daryti mokinius’ skelbiant gerąją Karalystės naujieną (Mato 24:14; 28:19, 20). „Ko nors imantis, mudvi su mama sakydavome viena kitai: ‛Kokią įtaką tai turės skelbimo darbui?’ — pasakoja Šeila. — Taip samprotaudamos, mes atsisakėme daugelio sumanymų, — sako ji ir priduria, — tačiau kokių palaimų susilaukėme!“ Net ir ilgą dienos dalį besilankydamos pas žmones namuose su gerąja naujiena, Šeila ir jos mama pargrįždavo giedodamos. „Mane visą apimdavo džiaugsmas, — sako ji. — Dar ir dabar jį jaučiu.“

Gordonui įsimintini daugelis džiugių šeštadienio vakarų. „Mane kviesdavo į susirinkimo vyresniųjų namus, kur vykdavo naudingi klausimų aptarimai ir pokalbiai. Būdavome skatinami įsiminti Biblijos eilutes, laisvai reikšti mintis Rašto temomis, papasakoti skelbimo epizodus ir sužinoti, kaip plėtėsi Karalystės darbas, — pasakoja Gordonas. — Visa tai padėjo man įsigyti tvirtą žinių pagrindą ir ugdytis meilę Jehovai Dievui.“

Sarai džiugu prisiminti vakarus, praleistus su besilankančiais Liudytojais. „Mes drauge vaišindavomės. Vėliau, baigiantis vakarui, grodavome pianinu ir giedodavome Dievo Karalystės giesmes. Muzika tikrai suvaidino didelį vaidmenį, ypač mūsų mokymosi metais, nes ji suartindavo mus kaip šeimą.“

Aišku, ne visų besistengiančių įtikti Jehovai jaunuolių šeimyninės sąlygos idealios. Tačiau glaudus bendravimas su kitomis Liudytojų šeimomis susirinkime teikia jiems saugumą ir padeda jaustis saviškiais.

Vertink saugų ateities pagrindą

Šiandieninis jaunimas turi pasirinkimą. Jis gali toliau būti šiame sugedusiame pasaulyje, skubiai grimztančiame į sunaikinimą per artėjantį „didelį suspaudimą“, kurį išpranašavo Jėzus. Arba jis gali ‛pasitikėti Dievu ir laikytis Jo įsakymų’, kaip giedojo įkvėptasis psalmininkas Asafas. Paklusnumas Dievui apsaugos jį, kad nebūtų „kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui“ (Mato 24:21; Psalmių 78:6-8, Brb red.).

Tu gali matyti pasigėrėtino jaunimo daugiau kaip 80000 Jehovos Liudytojų susirinkimų visame pasaulyje. Jis klauso Pauliaus patarimo jaunajam Timotiejui ‛daryti gera, lobti gerais darbais, būti dosniems, dalytis su kitais; šitaip pasidėti gerus pamatus ateičiai’. Todėl jau dabar jaunuoliai pasiekia „tikrąjį gyvenimą“ (1 Timotiejui 6:18, 19). Pasistenk sužinoti daugiau apie tuos tikrus krikščionis lankydamasis jų sueigose. Tuomet ir tu galėsi turėti saugios ateities viltį.

[Išnašos]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Tie vyrai, kuriuos pagydė Jėzus, buvo „nepaprastai nuožmūs“ dėl piktųjų dvasių įtakos

[Iliustracija 8 puslapyje]

Pasidėti „gerus pamatus ateičiai“