Tinkamai naudokis Dievo Žodžiu

6. Iš kur Paulius pacitavo žodžius, užrašytus Žydams 10:38?

⁶ Paulius ugdė bendratikių tikėjimą sumaniai naudodamasis Raštu. Štai jis rašė: „Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir jeigu jis bailiai pasitrauktų, mano siela juo nebesigėrės“ (Žydams 10:38). Paulius čia citavo pranašą Habakuką.a Šie žodžiai, matyt, buvo girdėti Pauliaus skaitytojams, krikščionims žydams, nes pranašų knygas jie gerai žinojo. Turint omenyje apaštalo tikslą stiprinti Jeruzalės ir jos apylinkėse gyvenančių krikščionių tikėjimą maždaug 61 m. e. m., Habakuko pavyzdys buvo tinkamas. Kodėl?

7. Kada Habakukas rašė savo pranašystę ir kokia tuomet buvo padėtis Jude?

⁷ Habakukas, matyt, rašė savo knygą likus vos dvidešimčiai metų iki Jeruzalės sunaikinimo 607 m. p. m. e. Regėjime pranašas matė chaldėjus (arba babiloniečius), „žiaurią ir veržlią“ tautą, užpuolančią Judą ir sunaikinančią Jeruzalę, ryjančią žmones ir tautas (Habakuko 1:5-11). Tačiau tokia nelaimė buvo išpranašauta jau daugiau kaip prieš šimtmetį, Izaijo dienomis. Habakuko laikais valdė Jehojakimas, pakeitęs gerąjį karalių Joziją, ir Jude vėl įsiviešpatavo blogis. Jehojakimas persekiojo ir net žudė tuos, kas kalbėjo Jehovos vardu (2 Kronikų 36:5; Jeremijo 22:17; 26:20-24). Nenuostabu, kad sielvartaujantis pranašas Habakukas šaukė: „Viešpatie, kaip ilgai?“ (Habakuko 1:2, Brb red.)

8. Kuo Habakuko pavyzdys buvo naudingas krikščionims pirmajame amžiuje ir šiandien?

⁸ Habakukas nežinojo, kiek dar buvo likę iki Jeruzalės sunaikinimo. Taip pat ir pirmojo šimtmečio krikščionims nebuvo pasakyta, kada ateis žydų daiktų sistemos pabaiga. Mes irgi nežinome Jehovos nuosprendžio šiai blogajai santvarkai „dienos ir valandos“ (Mato 24:36). Jehova davė Habakukui dvejopą atsakymą. Pirmiausia jis užtikrino pranašą, kad galas ateis numatytu laiku. „Nesuvėluos“, — pasakė Dievas, nors žmonėms ir atrodytų, jog užtrunka (Habakuko 2:3). Antra, Jehova priminė Habakukui: „Teisusis gyvens savo tikėjimu“ (Habakuko 2:4, Brb red.). Kokios nuostabios, paprastos tiesos! Mums svarbiausia ne kada ateis pabaiga, — svarbiau gyventi tikėjimu.

9. Kaip, laikydamiesi ištikimybės, klusnūs Dievo tarnai liko gyvi a) 607 m. p. m. e.? b) po 66 m. e. m.? c) Kodėl mums svarbu stiprinti savo tikėjimą?

⁹ Kai 607 m. p. m. e. Jeruzalė buvo nuniokota, Jeremijas, jo sekretorius Baruchas, Ebed Melechas bei ištikimieji rechabai įsitikino Jehovos pažado Habakukui teisingumu. Jie išvengė baisaus Jeruzalės sunaikinimo ir liko ‛gyvi’. Kodėl? Jehova atlygino jiems už ištikimybę (Jeremijo 35:1-19; 39:15-18; 43:4-7; 45:1-5). Panašiai buvo su pirmojo amžiaus krikščionimis žydais. Jie tikriausiai noriai paklausė Pauliaus patarimo, nes kai romėnų armija 66 m. e. m. užpuolė Jeruzalę ir nežinia kodėl atsitraukė, tie krikščionys ištikimai laikėsi Jėzaus perspėjimo bėgti (Luko 21:20, 21). Ištikimybė laidavo jiems gyvybę. Mes irgi liksime gyvi, jeigu atėjus galui būsime rasti ištikimi. Tai itin svarbi priežastis stiprinti savo tikėjimą dabar!