Krikščionių tikėjimas bus išbandytas

„Ne visi turi tikėjimą“ (2 TESALONIKIEČIAMS 3:2).

1. Kaip istorija parodo, jog ne visi turi tikrą tikėjimą?

PER visą istoriją buvo vyrų, moterų ir vaikų, turėjusių tikrą tikėjimą. Apibūdinimas „tikras“ yra taiklus, nes milijonai kitų žmonių buvo lengvatikiai — linkę tikėti be tvirto pagrindo ar priežasties. Dažnai jie tikėjo netikrais dievais arba garbino netinkamai, Visagalio Jehovos požiūriu, ir ne pagal jo apreikštą Žodį. Todėl apaštalas Paulius rašė: „Ne visi turi tikėjimą“ (2 Tesalonikiečiams 3:2).

2. Kodėl itin svarbu ištirti savo tikėjimą?

² Tačiau iš Pauliaus žodžių aišku, kad praeityje buvo tikrų tikinčiųjų, tad ir dabar jų yra. Dauguma šio žurnalo skaitytojų trokšta būti tokie ir augti tikru tikėjimu — tuo, kuris pagrįstas tiksliu Dievo tiesos pažinimu (Jono 18:37; Žydams 11:6). Ar ir tu trokšti to? Jei taip, turėtumei suprasti, kad tavo tikėjimas bus išbandytas, ir pasiruošti išmėginimui. Kodėl toks teiginys teisingas?

3, 4. Kodėl turint tikėjimo išbandymų reikia prisiminti Jėzų?

³ Savo tikėjimo pagrindu turime laikyti Jėzų Kristų. Išties Biblijoje jis vadinamas mūsų tikėjimo Ištobulintoju. Taip yra dėl Jėzaus žodžių bei darbų ir per jį išsipildžiusių pranašysčių. Jis sutvirtino pamatą, ant kurio žmonės gali statyti savo tikrąjį tikėjimą (Žydams 12:2; Apreiškimas 1:1, 2). Vis dėlto žinome, kad Jėzus buvo ‛kaip ir mes visaip mėgintas, tačiau nenusidėjo’ (Žydams 4:15). Taip, Jėzaus tikėjimas buvo išbandytas. Tai neturi mūsų sugluminti ar išgąsdinti, o paguosti.

⁴ Per didelius išbandymus, įskaitant mirtį ant stulpo, Jėzus „išmoko klusnumo“ (Žydams 5:8). Jis įrodė, kad žmonės visaip išmėginami gali gyventi tikru tikėjimu. Ypač svarbu mums atkreipti dėmesį, ką Jėzus pareiškė savo pasekėjams: „Atsiminkite mano žodžius, kuriuos esu jums pasakęs: ‛Tarnas ne didesnis už šeimininką!’“ (Jono 15:20) Iš tikrųjų Jėzus išpranašavo apie dabartinius savo pasekėjus: „Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami“ (Mato 24:9).

5. Kaip Rašte nurodyta, kad mes būsime išmėginami?

⁵ Šio šimtmečio pradžioje teismas prasidėjo nuo Dievo namų. Rašte buvo išpranašauta: „Jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; bet jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?! Ir jeigu teisusis vos ne vos išsigelbės, tai kur pasidėti bedieviui ir nusidėjėliui!“ (1 Petro 4:17, 18)

Kodėl išbandomas tikėjimas?

6. Kodėl išbandytas tikėjimas yra labai vertingas?

⁶ Tam tikra prasme neišbandyto tikėjimo vertė bei privalumai nežinomi. Galima prilyginti jį neapmokėtam čekiui. Sakykim, tu gavai čekį už savo darbą, už pristatytas prekes arba dovanų. Jis atrodo tikras, tačiau ar toks yra? Ar iš tiesų gali gauti jame nurodytą pinigų sumą? Panašiai ir mūsų tikėjimas turi būti daugiau negu išviršinis bruožas ar išpažinimas. Jis turi būti išbandytas jo tikrumui bei vertei įrodyti. Kai mūsų tikėjimas yra išmėginamas, galbūt sužinome, kad jis — tvirtas, vertingas. Išbandymas taip pat gali parodyti, kur reikia savo tikėjimą tobulinti ir stiprinti.

7, 8. Kas sukelia mūsų tikėjimo išmėginimus?

⁷ Dievas leidžia, kad mus ištiktų persekiojimai bei kitokie tikėjimo išbandymai. Mes skaitome: „Nė vienas gundomas tenesako: ‛Aš esu Dievo gundomas’. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo“ (Jokūbo 1:13). Kas užtraukia tokius išmėginimus? Tai Šėtonas, pasaulis ir mūsų pačių netobulas kūnas.

⁸ Mes galbūt pripažįstame, jog Šėtonas daro stiprią įtaką pasauliui, jo mąstymui bei gyvensenai (1 Jono 5:19). Mes turbūt žinome, kad jis kursto krikščionių persekiojimus (Apreiškimas 12:17). Bet ar lygiai taip esame įsitikinę, kad Šėtonas stengiasi suklaidinti mus pasinaudodamas mūsų netobulu kūnu ir vilioja akis pasaulio pagundomis tikėdamasis, kad pasiduosime joms, nepaklusime Dievui ir prarasime Jehovos palankumą? Be abejo, mūsų neturi stebinti Šėtono metodai, nes jis ta pačia taktika stengėsi sugundyti Jėzų (Mato 4:1-11).

9. Kuo mums gali būti naudingi tikėjimo pavyzdžiai?

⁹ Per savo Žodį ir krikščionių susirinkimą Jehova pateikia mums gyvenimiškų sektinų tikėjimo pavyzdžių. Paulius patarė: „Broliai, visi būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal mūsų pavyzdį“ (Filipiečiams 3:17). Kaip pirmojo amžiaus pateptasis Dievo tarnas, Paulius, nors ir kentė didelius išbandymus, buvo tikėjimo darbų avangarde. Iki pat XX amžiaus pabaigos netrūksta panašių tikėjimo pavyzdžių. Žodžiai iš Žydams 13:7 (Brb red.) dar labiau tinka dabar negu tada, kai Paulius rašė jiems: „Atsiminkite savo vadovus, kurie jums skelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu.“

10. Kokie yra šių laikų reikšmingi tikinčiųjų pavyzdžiai?

¹⁰ Šis patarimas ypač reikšmingas mums apmąstant pateptojo likučio narių gyvenimą. Mes galime apsvarstyti jų pavyzdį ir sekti jų tikėjimu. Jų tikėjimas tikras, nes buvo ištobulintas išmėginimais. Maža praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio grupelė išaugo į pasaulinę krikščionių broliją. Nuo tada pateptųjų rodomas tikėjimas ir jų ištvermė duoda vaisių — daugiau kaip penki su puse milijono Jehovos Liudytojų skelbia Dievo Karalystę ir moko apie ją. Esamas uolių tikrųjų garbintojų pasaulinis susirinkimas yra išbandyto tikėjimo įrodymas (Titui 2:14).

Tikėjimo išbandymas dėl 1914 metų

11. Kuo svarbūs buvo 1914 metai Č. T. Raselui bei jo bendražygiams?

¹¹ Daugelį metų prieš Pirmąjį pasaulinį karą pateptieji krikščionys skelbė, kad, pagal Biblijos pranašystes, 1914 metai bus svarbi data. Tačiau kai kurie brolių lūkesčiai buvo ankstyvi, o jų prielaida, kas turėtų atsitikti, buvo netiksli. Pavyzdžiui, pirmasis Sargybos bokšto bendrijos prezidentas Č. T. Raselas bei jo draugai suprato, jog būtinas didžiulis skelbimo darbas. Jie skaitė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14). Tačiau kaip galėjo palyginti maža jų grupelė tai padaryti?

12. Kaip, išgirdęs Biblijos tiesą, atsiliepė vienas žmogus ir pasidarė Raselo bendražygis?

¹² Atkreipk dėmesį, kaip tai paveikė A. H. Makmilaną, Raselo bendražygį. Kanadiečiui Makmilanui nebuvo nė 20 metų, kai jis gavo knygą Amžių planas (1886). (Ši knyga, dar vadinama Dieviškasis amžių planas, buvo plačiai žinomos serijos Šventraščio studijavimai pirmasis tomas. Antrajame tome, pavadintame Laikas arti [1889], 1914 metai buvo nurodyti kaip „pagonių laikų“ pabaiga [Luko 21:24].) Makmilanas tą patį vakarą, kai pradėjo skaityti, pagalvojo: „O, tai panašu į tiesą!“ 1900-ųjų vasarą jis susipažino su Raselu per Biblijos Tyrinėtojų (taip tada vadinosi Jehovos Liudytojai) kongresą. Netrukus Makmilanas pasikrikštijo ir pradėjo dirbti su broliu Raselu Bendrijos pagrindiniame biure Niujorke.

13. Kokia problema iškilo Makmilanui bei kitiems broliams dėl pranašystės iš Mato 24:14 išsipildymo?

¹³ Remdamiesi Biblijos pažinimu, tie pateptieji krikščionys nurodė 1914-uosius kaip posūkį įgyvendinant Dievui savo tikslą. Tačiau Makmilanas bei kiti svarstė, kaip Mato 24:14 išpranašautas skelbimas tautoms galėtų būti baigtas per likusį trumpą laiką. Vėliau jis pasakojo: „Prisimenu, dažnai diskutuodavome su broliu Raselu; jis sakydavo: ‛Štai, broliai, pačiame Niujorke yra daugiau žydų negu Jeruzalėje. Čia gyvena daugiau airių negu Dubline. O italų yra daugiau negu Romoje. Jei jiems paskelbsime čia, tai ir bus žinia išplatinta pasaulyje.’ Tačiau tokios mintys mūsų nepatenkino. Todėl vėliau ir kilo idėja sukurti ‛Fotodramą’.“

14. Kokio svarbaus darbo buvo imtasi prieš 1914 metus?

¹⁴ Koks novatoriškas darbas buvo „Kūrimo fotodrama“! Tai buvo kino ir spalvotų skaidrių juosta, sinchronizuota su patefonu leidžiamomis biblinėmis kalbomis bei muzika. 1913 metais Sargybos bokštas apie vieną Arkanzaso (JAV) kongresą rašė: „Buvo vieningai nutarta, jog atėjo laikas panaudoti kiną Biblijos tiesų mokymui. ... [Raselas] paaiškino, kad jis trejetą metų stengėsi įgyvendinti tą sumanymą ir dabar jau beveik paruošta šimtai puikių paveikslų, savo neabejotinu patrauklumu padėsiančių skelbti Evangeliją daugybei žmonių, kad jie vėl tikėtų Dievą.“

15. Kokį poveikį turėjo „Fotodrama“?

¹⁵ „Fotodrama“ kaip tik ir atliko tą darbą pradedant nuo pirmos demonstracijos 1914 metų sausį. Tų metų Sargybos bokšto numeriuose buvo parašyta:

Balandžio 1 d.: „Dvasininkas, pažiūrėjęs dvi dalis, pasakė: ‛Aš pažiūrėjau tik pusę KŪRIMO FOTODRAMOS, bet jau sužinojau apie Bibliją daugiau negu per savo trejeto metų kursą teologijos seminarijoje.’ Vienas žydas po peržiūros tarė: ‛Išeinu geresnis žydas, negu atėjau.’ Keletas katalikų kunigų ir vienuolių pažiūrėjo DRAMĄ ir labai dėkojo. ... Kol kas yra tik dvylika pilnų DRAMOS komplektų... Tačiau mes jau pademonstravome ją trisdešimt viename mieste... Per dieną daugiau negu trisdešimt penki tūkstančiai žmonių žiūri, žavisi, mąsto ir yra palaimingi.“

Birželio 15 d.: „Reginys paskatino mane uoliau skelbti Tiesą ir dar labiau mylėti Dangiškąjį Tėvą bei mūsų brangų Vyresnįjį Brolį Jėzų. Kasdien meldžiu Dievą gausiai laiminti KŪRIMO FOTODRAMOS demonstravimą ir visus, kurie ją pristato... Jūsų tarnas Jame, F. V. NOČAS (Ajovos valstija).“

Liepos 15 d.: „Malonu pranešti, kokį puikų įspūdį paliko peržiūra šiame mieste, ir mes tikri, kad tokiu liudijimu pasauliui surenkamas dar daugelis žmonių, kurie įrodo esą paties Viešpaties išrinkti brangakmeniai. Pažįstame daug uolių Biblijos tyrinėtojų, kurie pamatę Fotodramą dabar bendrauja su susirinkimu. ... Jūsų sesuo Viešpatyje, EMA L. BRIKER.“

Lapkričio 15 d.: „Manome, jums bus malonu sužinoti apie puikų liudijimą — KŪRIMO FOTODRAMĄ Londono Operos rūmuose, Kingsvėjuje. Šiame reginyje buvo nuostabiai matoma vadovaujanti Viešpaties ranka net kiekvienoje smulkmenoje, todėl brolija labai džiaugiasi... Tarp mūsų žiūrovų buvo visų klasių bei sluoksnių žmonių; matėme daug dvasininkų. Vienas vikaras... paprašė bilietų, kad galėtų dar kartą ateiti pasižiūrėti su žmona. Vienas anglikonų rektorius žiūrėjo DRAMĄ keletą kartų ir... atsivedė daug savo draugų į ją. Taip pat apsilankė du vyskupai bei keletas aukštuomenės žmonių.“

Gruodžio 1 d.: „Mudu su žmona tikrai esame dėkingi savo dangiškajam Tėvui už didelę ir neįkainojamą palaimą, kurią gavome per jus. Tai jūsų nuostabi FOTODRAMA, padėjusi mums suprasti ir priimti Tiesą... Mes turime šešis jūsų ŠVENTRAŠČIO STUDIJAVIMŲ tomus. Tai didelė parama.“

Tuometinė reakcija į išmėginimus

16. Kodėl 1914 metai atnešė tikėjimo išmėginimą?

¹⁶ Tačiau kas vyko tuomet, kai anų nuoširdžių bei atsidavusių krikščionių lūkesčiai būti kartu su Viešpačiu 1914 metais neišsipildė? Tie pateptieji krikščionys sulaukė nepaprastai sunkaus išbandymų laikotarpio. Sargybos bokšto 1914 metų lapkričio 1 d. numeryje buvo rašoma: „Nepamirškime, jog dabar yra mūsų išmėginimo metas.“ Apie tai knygoje „Jehovos Liudytojai — Dievo Karalystės skelbėjai“ (1993, anglų k.) skaitome: „Iš tiesų laikotarpis nuo 1914-ųjų iki 1918-ųjų pasirodė esąs ‛išmėginimo metas’ Biblijos Tyrinėtojams.“ Ar jie leido savo tikėjimą ištobulinti, o mąstymą pataisyti, kad galėtų imtis didelio ateities darbo?

17. Kaip ištikimi pateptieji reagavo į tai, kad po 1914 metų liko žemėje?

¹⁷ Sargybos bokšto 1916 metų rugsėjo 1 d. numeryje buvo parašyta: „Mes manėme, jog Bažnyčios [pateptųjų] surinkimo Pjūtis bus baigta prieš nežydų laikų pabaigą; tačiau Biblijoje to konkrečiai nepasakyta. ... Ar mes apgailestaujame, kad Pjūties darbas tęsiasi?.. Brangūs broliai, dabartinis mūsų požiūris turėtų būti didis dėkingumas Dievui, skatinantis vis labiau vertinti nuostabią Tiesą, kurią suprasti bei būti jos pusėje gavome privilegiją, ir vis uoliau padėti kitiems sužinoti tą Tiesą.“ Buvo leista išbandyti jų tikėjimą, tačiau broliai priėmė tą išmėginimą ir sėkmingai atlaikė. Bet mes, krikščionys, privalome suprasti, kad gali būti daug ir įvairių tikėjimo išbandymų.

18, 19. Kokie kiti tikėjimo išbandymai teko Dievo tautai netrukus po brolio Raselo mirties?

¹⁸ Pavyzdžiui, kitokį išbandymą likutis patyrė tuoj po brolio Čarlso T. Raselo mirties. Tai buvo jų ištikimybės ir tikėjimo išmėginimas. Kas buvo Mato 24:45 (NTP) paminėtas ‛ištikimas vergas’? Kai kurie juo laikė brolį Raselą ir atsisakė derintis prie naujos organizacinės tvarkos. Jei tas vergas buvo brolis Raselas, ką broliams reikėjo daryti dabar, po jo mirties? Ar sekti paskirtu nauju žmogumi, ar pagaliau suvokti, kad Jehova naudojasi ne vieninteliu asmeniu, o visa krikščionių grupe kaip įrankiu, arba vergo klase?

¹⁹ Dar vieną išmėginimą tikriesiems krikščionims teko patirti 1918 metais, kai krikščionijos dvasininkų skatinamos pasaulio valdžios ‛panaudojo piktam įstatymus’ prieš Jehovos organizaciją (Psalmių 94:20, ŠvR). Ir per Šiaurės Ameriką, ir per Europą nusirito smarkaus Biblijos Tyrinėtojų persekiojimo banga. Dvasininkų kurstoma opozicija pasiekė apogėjų 1918 metų gegužės 7-ąją, kai JAV federalinė valdžia išdavė orderį suimti Dž. F. Rezerfordą bei keletą jo artimų bendražygių, tarp jų ir A. H. Makmilaną. Jie buvo melagingai apkaltinti antivyriausybine veikla ir valdžia ignoravo jų nekaltumo įrodymus.

20, 21. Koks darbas buvo atliktas tarp pateptųjų, pagal Malachijo 3:1-3 pranašystę?

²⁰ Prasidėjo anuomet dar nesuvokiamas apvalymo darbas, aprašytas Malachijo 3:1-3 (Brb red.): „Kas išlaikys tą dieną ir kas ištvers, Jam pasirodžius? [Sandoros pasiuntinys] yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. Jis ateis kaip sidabro ir aukso lydytojas ir apvalys Levio palikuonis, išgrynins juos kaip auksą ir sidabrą, kad aukotų Viešpačiui teisumo auką.“

²¹ Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, kai kuriems Biblijos Tyrinėtojams teko kitas tikėjimo išbandymas — ar jie išliks visiškai neutralūs ir nekariaus (Jono 17:16; 18:36). Kai kas neatsilaikė. Todėl 1918 metais Jehova pasiuntė „sandoros pasiuntinį“, Jėzų Kristų, į savo dvasinę šventyklą apvalyti nuo pasaulio dėmių savo garbintojų grupelę. Garbintojai, kurie buvo atsidavę tikrajam tikėjimui, pasimokė iš to ir žengė pirmyn uoliai skelbdami.

22. Ką dar reikia aptarti dėl tikėjimo išmėginimų?

²² Tai, ką aptarėme, nėra vien įdomi praeitis. Anie įvykiai yra tiesiogiai susiję su dabartine Jehovos pasaulinio susirinkimo dvasine būsena. Kitame straipsnyje aptarsime kai kuriuos šiandieninius Dievo tautos išmėginimus ir sužinosime, kaip galėtume sėkmingai įveikti juos.

Ar tu prisimeni?

◻ Kodėl Jehovos tarnai turi laukti savo tikėjimo išbandymo?

◻ Kaip buvo stengiamasi skleisti Dievo žinią prieš 1914 metus?

◻ Kas buvo „Fotodrama“ ir kokį poveikį ji turėjo?

◻ Kaip 1914—1918 metų įvykiais buvo išmėginti pateptieji?

[Iliustracija 12 puslapyje]

XIX ir XX amžių sandūroje daugelio šalių žmonės studijavo Bibliją pasitelkę „Tūkstantmečio aušros“, vėliau pavadintos „Šventraščio studijavimai“, tomus

[Iliustracija 13 puslapyje]

Č. T. Raselo laiškas su demonstracijai skirtu įžanginiu tekstu: „‛Kūrimo fotodramą’ pastatė TBTD — Tarptautinė Biblijos Tyrinėtojų Draugija. Jos tikslas — šviesti visuomenę religiniais bei moksliniais klausimais ir ginti Bibliją“

[Iliustracija 15 puslapyje]

Dimitrijus Papadžordžis keliaudavo rodydamas „Kūrimo fotodramą“. Vėliau jis buvo įkalintas už krikščioniškojo neutraliteto laikymąsi