Jėzus matė ne tik kitų žmonių nelaimes; jam ir pačiam teko patirti vargų (Žydams 5:7, 8). Bet turėdamas tobulą dvasinį regėjimą, jis matė ne tik tuos vargus; jis matė atpildą — nemirtingo gyvenimo dovaną už savo ištikimybę. Tada kaip Mesijiškasis Karalius jis turės privilegiją pakelti vargstančią žmoniją iš jos pažemintos padėties į tobulumą, kurį pradžioje buvo numatęs Jehova. Sukoncentruodamas savo žvilgsnį į šias nematomas ateities perspektyvas, jis galėjo išsaugoti džiaugsmą Dievo tarnyboje, nepaisant vargų, su kuriais jam kasdien tekdavo susidurti. Paulius vėliau rašė: „Jis vietoj sau priderančių [„dėl jam pažadėtų“, NW] džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių [„kančių stulpą“, NW] ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Žydams 12:2).

Kalbėdamas apie tai, kas įgalino Jėzų ištverti, Paulius taip pat nurodė mums kryptį rašydamas: „Ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, [„įdėmiai“, NW] žiūrėdami į savo tikėjimo [„vyriausiąjį“, NW] vadovą ir ištobulintoją Jėzų“ (Žydams 12:1, 2). Taip, kad sėkmingai ir džiaugsmingai bėgtume krikščionišku keliu, mes turime matyti ne tik tiesiogiai prieš mus esančius dalykus. Bet kaip mums „įdėmiai“ žiūrėti į Jėzų ir kokia bus iš to nauda?

Pavyzdžiui, 1914 metais Jėzus tapo Dievo Karalystės Karaliumi ir valdo iš dangaus. Visa tai, žinoma, nematoma mūsų fizinėmis akimis. Tačiau jeigu mes ‛įdėmiai žiūrėsime’ į Jėzų, mūsų dvasinis regėjimas padės mums pamatyti, kad jis dabar pasiruošęs veikti, kad padarytų galą dabartinei piktajai daiktų sistemai ir surakintų Šėtoną bei jo demonų ordas neveiklumo grandinėmis. Jeigu žvelgsime dar toliau, mūsų dvasinis regėjimas atskleis mums nuostabų naująjį pasaulį, kuriame „nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimas 19:11-16; 20:1-3; 21:4).

Tad užuot leidus prislėgti mus laikiniems vargams, su kuriais galbūt kasdien tenka susidurti, kodėl mums nesukoncentruoti savo įdėmaus žvilgsnio į amžinuosius dalykus? Kodėl vietoj ligų ir gobšumo šioje užterštoje žemėje tikėjimo akimis nematyti rojaus, pilno sveikų, laimingų ir rūpestingų žmonių? Kodėl žvelgiant pro mūsų fizinius ir dvasinius trūkumus nematyti savęs išlaisvinto nuo jų amžiams per Kristaus išperkamosios aukos vertę? Kodėl savo žvilgsnio nenukreipti toliau ir kodėl vietoj karo, nusikaltimų ir smurto aukų nematyti iš naujo prikeltų žmonių, mokomų Jehovos taikos ir teisingumo?

Be to, ‛įdėmiai žiūrėti’ į Jėzų taip pat reiškia sukoncentruoti savo dvasinį regėjimą į tai, ką Karalystė, nors ir nematoma, jau įgyvendino Dievo tautoje žemėje: vienybę, taiką, meilę, brolišką prisirišimą ir dvasinį klestėjimą. Viena krikščionė Vokietijoje, pamačiusi vaizdo juostą „Suvienyti Dievo mokymo“, rašė: „Ši juosta padės man vis labiau galvoti apie tai, kiek daug krikščionių brolių ir seserų visame pasaulyje kaip tik šiuo metu ištikimai tarnauja Jehovai, — ir tai nepaisant viešo priešiškumo. Kokia vertinga mūsų broliška vienybė smurto ir neapykantos pasaulyje!“

Ar tu „matai“ Jehovą, Jėzų, ištikimus angelus ir milijonus brolių krikščionių, stovinčių tavo pusėje? Jeigu taip, tu neužsiimsi per daug „šio pasaulio [„šios daiktų sistemos“, NW] rūpesčiais“, kad nepasidarytum neveiklus, neprarastum drąsos ir netaptum „nevaisingas“ krikščioniškoje tarnyboje (Mato 13:22). Tad ‛įdėmiai žiūrėk’ į Jėzų, nukreipdamas savo dvasines akis į Dievo įkurtą Karalystę ir jos palaimas, tiek dabartines, tiek ir būsimas.