„Prisiminkite savo vadovus“

KRIKŠČIONIŲ bendruomenei, įsikūrusiai per 33 m. e. m. Penkiasdešimtines, nuo pat pradžių vadovavo Jėzaus Kristaus apaštalai. Galima sakyti, jie sudarė tuometę vadovaujančiąją tarybą (Apd 6:2–4; Hbr 13:7). Apie 49 m. e. m. į tą tarybą jau įėjo daugiau narių, ne vien apaštalai. Pavyzdžiui, apipjaustymo klausimą sykiu su apaštalais sprendė ir Jeruzalės vyresnieji (Apd 15:1, 2). Būtent jie svarstė visiems krikščionims aktualius reikalus. Ši taryba siuntė bendruomenėms laiškus ir įvairius nurodymus. Taip ji bendratikius stiprino ir padėjo visiems mąstyti ir veikti vieningai. Vadovaujančiosios tarybos nurodymų bendruomenės klusniai laikėsi, todėl Jehova jas laimino ir brolija klestėjo (Apd 8:1, 14, 15; 15:22–31; 16:4, 5; Hbr 13:17).

² Mirus visiems apaštalams suvešėjo atskalūnybė (2 Tes 2:3–12). Kaip Jėzus ir išpranašavo, kviečius, tai yra pateptuosius krikščionis, nustelbė piktžolės – netikri krikščionys. Ilgus amžius toms piktžolėms buvo leista augti, bet tik iki pjūties – „šio pasaulio pabaigos“ (Mt 13:24–30, 36–43). Per visą tą laikotarpį radosi pavienių pateptųjų krikščionių ir Kristus rodė jiems malonę. Tačiau nebuvo vadovaujančiosios tarybos, per kurią Jėzus duotų nurodymus savo sekėjams (Mt 28:20). Vis dėlto Jėzus išpranašavo, kad prasidėjus pjūčiai viskas pasikeis.

³ Prieš nusakydamas ženklą, liudijantį artėjant „šio pasaulio pabaigą“, Jėzus iškėlė klausimą: „Kas iš tiesų yra tas ištikimas ir nuovokus vergas?“ (Mt 24:3, 42–47). Jėzus išpranašavo, kad „vergui“ bus paskirta „reikiamu metu maitinti jo šeimynykščius“. Kaip ir pirmajame amžiuje, paskutinėmis šio pasaulio dienomis Jėzus bendruomenei vadovauti yra įgaliojęs ne vieną asmenį, o visą tarybą.

KAS YRA „IŠTIKIMAS IR NUOVOKUS VERGAS“

⁴ Ką Jėzus įpareigojo „reikiamu metu maitinti jo šeimynykščius“? Logiška manyti, kad šią užduotį jis pavedė žemėje gyvenantiems pateptiesiems krikščionims. Biblijoje jie vadinami „karališkąja kunigija“. Šiems krikščionims prisakyta visur skelbti dorybes to, kuris pašaukė juos „iš tamsos į savo nuostabią šviesą“ (1 Pt 2:9; Mal 2:7; Apr 12:17). Tačiau ar ištikimąjį vergą sudaro visi žemėje esantys pateptieji? Ne. Prisiminkime, kaip buvo tąkart, kai Jėzus stebuklingu būdu pamaitino 5000 vyrų, taip pat daug moterų ir vaikų. Maistą jis davė mokiniams, o šie dalijo miniai (Mt 14:19). Keleto rankomis Jėzus pasotino daugybę. Panašiu būdu Jėzus šiandien tiekia savo sekėjams dvasinį peną.

⁵ „Ištikimas prievaizdas, tas nuovokusis“, yra nedidelė grupelė pateptųjų brolių, ruošiančių „maisto davinį“ ir jį dalijančių Kristaus valdymo laikotarpiu (Lk 12:42). Paskutinėmis senojo pasaulio dienomis šie pateptieji broliai darbuojasi mūsų organizacijos pagrindiniame biure. Jie sudaro Jehovos liudytojų Vadovaujančiąją tarybą.

⁶ Ši Kristaus paskirta taryba publikuoja informaciją apie Biblijos pranašysčių pildymąsi. Taip pat duoda pamokymų, kokiais Biblijos principais dera vadovautis įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis. Toks dvasinis maistas visus krikščionis pasiekia per bendruomenes (Iz 43:10; Gal 6:16). Bibliniais laikais šeimininkas namams prižiūrėti paskirdavo patikimą vergą, arba prievaizdą. Panašiai „ištikimam ir nuovokiam vergui“ paskirta rūpintis tikėjimo namiškiais. Jo žinioje yra organizacijos materialinis turtas, jis prižiūri evangelizacijos darbą, rengia suvažiavimų ir kongresų programas, skiria dvasiškai brandžius vyrus į įvairias pareigas, leidžia Biblija pagrįstą literatūrą. Visa tai daroma šeimynykščių gerovei (Mt 24:45).

⁷ O kas vadinami šeimynykščiais? Tie, kuriuos vergas dvasiniu penu sotina. Iš pradžių tai buvo tik pateptieji krikščionys. Vėliau šeimynykščių gretos išaugo, nes Jėzaus kaimenę papildė „kitos avys“ (Jn 10:16). Taigi ištikimojo vergo tiekiamu maistu stiprinasi abi grupės.

⁸ Per didįjį suspaudimą, atėjęs paskelbti nuosprendžio ir nubausti šį sugedusį pasaulį, Jėzus patikės ištikimajam vergui „visą savo turtą“ (Mt 24:46, 47). Vadovaujančiosios tarybos nariai gaus dangiškąjį apdovanojimą ir drauge su kitais pateptaisiais – iš viso 144 000 pašauktųjų – karaliaus su Kristumi. Kai ištikimo ir nuovokaus vergo žemėje nebebus, Jehova ir Jėzus žmonėms vadovaus per „didžiūnus“, paskirtus į atsakingas pareigas (Ps 45:16).

KODĖL TURIME KLAUSYTI SAVO VADOVŲ?

⁹ Ne veltui Paulius ragino: „Prisiminkite savo vadovus.“ Išties turime daug priežasčių jais pasitikėti. Apaštalas rašė, kodėl mums naudinga jų klausyti: „Klausykite savo vadovų, kurie budi jūsų labui ir turės duoti už tai apyskaitą, mielai jiems nusileiskite. Tada jie atliks savo darbą su džiaugsmu, be dūsavimo, antraip tai jums būtų žalinga“ (Hbr 13:17). Paklusti bendruomenės ganytojams labai svarbu, nes jie rūpinasi mūsų dvasingumu ir gerove.

¹⁰ Krikščionių ganytojai spręsdami bendruomenės reikalus vadovaujasi apaštalo Pauliaus pamokymu, užrašytu 1 Korintiečiams 16:14: „Visa, ką darote, darykite su meile.“ Ši nuostabi dorybė 1 Korintiečiams 13:4–8 apibūdinama tokiais žodžiais: „Meilė kantri ir gera. Meilė nepavydi. Ji nesigiria, nesipučia, nesielgia neprideramai, neieško savo naudos, nesusierzina, nelaiko skriaudų sąskaitos. Ji nesidžiaugia neteisybe – džiaugiasi tiesa. Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigs.“ Kadangi vyresnieji myli bendratikius ir rūpinasi jų gerove, paklusdami jų vadovavimui jaučiamės išties saugūs. Be to, toks vadovavimas liudija apie Jehovos meilę mums.

¹¹ Suprantama, pirmojo amžiaus vadovaujančiąją tarybą sudarė netobuli žmonės. Tačiau Jehova pasitelkė tuos vyrus jo valiai vykdyti. Ir taip jis darydavo visais laikais. Štai Nojui patikėjo statyti laivą ir skelbti apie artėjantį tvaną (Pr 6:13, 14, 22; 2 Pt 2:5). Mozė buvo paskirtas išvesti Jehovos tautą iš Egipto (Iš 3:10). Netobuli žmonės, įkvėpti šventosios dvasios, rašė Bibliją (2 Tim 3:16; 2 Pt 1:21). Tokius pat žmones Jehova ir šiandien pasitelkia vadovauti evangelizacijos darbui. Tačiau tai nėmaž netrukdo mums pasikliauti jo organizacija. Priešingai – mes dar labiau šia organizacija pasitikime, nes tik Jehovos palaikoma ji geba tiek daug nuveikti. Matydami, kiek įvairių išbandymų teko atlaikyti ištikimajam vergui, nė kiek neabejojame, kad jį veda Dievo dvasia. Jehova savo organizaciją dosniai laimina, todėl visokeriopai ją remiame ir visa širdimi ja kliaujamės.

KAIP PASITIKĖJIMĄ PARODOME

¹² Atsakingas pareigas einantys broliai pasitikėjimą organizacija parodo mielai imdamiesi skiriamų užduočių ir stropiai jas vykdydami (Apd 20:28). Mes visi esame Karalystės skelbėjai, todėl stengiamės uoliai liudyti po namus, lankyti susidomėjusius žmones ir vesti Biblijos studijas (Mt 24:14; 28:19, 20). Kad ištikimojo vergo tiekiamas dvasinis penas duotų mums kuo daugiau naudos, stropiai ruošiamės krikščionių sueigoms ir stengiamės jų nepraleisti, taip pat dalyvaujame visuose suvažiavimuose ir kongresuose. Krikščionių sambūriuose bendraudami su tikėjimo broliais ir sesėmis, vieni kitus labai padrąsiname (Hbr 10:24, 25).

¹³ Kad pasitikime organizacija, liudija ir mūsų dosnios materialinės aukos (Pat 3:9, 10). Antai jei bendratikiai ko stokoja, nedelsiame jiems pagelbėti (Gal 6:10; 1 Tim 6:18). Tai darome iš nuoširdžios broliškos meilės ir dėkingumo Jehovai, taip pat jo organizacijai už mums rodomą gerumą (Jn 13:35).

¹⁴ Kadangi organizacija pasitikime, mums nekyla abejonių dėl jos sprendimų. Nuolankiai klausome atsakingų brolių, pavyzdžiui, rajono prižiūrėtojų ir bendruomenės vyresniųjų, nurodymų. Tie vyrai yra vadovai, kurių, kaip rašė apaštalas Paulius, mums privalu klausyti (Hbr 13:7, 17). Net jeigu ne visada suprantame, kodėl jie priima vienokį ar kitokį sprendimą, jo laikomės žinodami, kad tai mums išeis į gera. Jehova už klusnumą jo priesakams ir jo vadovaujamai organizacijai mus laimina. Be to, klusnumu parodome, kad esame pavaldūs Viešpačiui Jėzui Kristui.

¹⁵ Tikrai nestinga priežasčių visiškai pasikliauti ištikimu ir nuovokiu vergu. Šio pasaulio dievas Šėtonas kiek įmanydamas šmeižia Jehovos vardą ir jo organizaciją (2 Kor 4:4). Nesiduokime piktojo suklaidinami (2 Kor 2:11). Jis „žino, kad mažai beturi laiko“ ir kad netrukus bus įkalintas bedugnėje, todėl mėgina nuo Jehovos atitraukti kuo daugiau žmonių (Apr 12:12). Šėtonui vis nuožmiau puolant, glauskimės kuo arčiau Jehovos ir visiškai juo kliaukimės. Taip pat pasitikėkime ištikimuoju vergu, Dievo paskirtu vadovauti jo tautai. Tai yra mūsų brolybės ir vienybės pagrindas.