Kristaus įstatymas

„Pats esu... surištas Kristaus įstatymu“ (1 KORINTIEČIAMS 9:21).

1, 2. a) Kaip žmonija būtų galėjusi išvengti daugelio klaidų? b) Ko krikščionija nepasimokė iš judaizmo istorijos?

„TAUTOS ir vyriausybės niekada nieko nepasimokė iš istorijos ir nesielgė pagal principus, kuriuos sužinojo iš jos.“ Taip pasakė vienas 19-ojo amžiaus vokiečių filosofas. Iš tiesų žmonijos istorijos kursas buvo pavadintas „beprotybės maršu“, sekà šiurpių klaidų ir krizių, daugelio kurių būtų buvę galima išvengti, jei tik žmonija būtų norėjusi mokytis iš praeities klaidų.

² Toks pat atsisakymas mokytis iš praeities klaidų pabrėžiamas šiame Dievo įstatymo aptarime. Jehova Dievas pakeitė Mozės įstatymą netgi geresniu įstatymu — Kristaus įstatymu. Tačiau krikščionijos vadai, kurie tvirtina moką to įstatymo ir gyveną pagal jį, nepasimokė iš visiško fariziejų kvailumo. Taigi krikščionija iškraipė Kristaus įstatymą ir piktnaudžiavo juo taip, kaip judaizmo išpažinėjai darė su Mozės įstatymu. Kaip tai galėjo būti? Pirmiausia aptarkime patį Kristaus įstatymą — koks jis yra, kas jam pavaldūs ir kaip, ir kuo jis skiriasi nuo Mozės įstatymo. Po to patyrinėsime, kaip krikščionija piktnaudžiavo juo. Tad mokykimės iš istorijos ir turėkime naudos!

Naujoji sandora

3. Ką Jehova pažadėjo naujosios sandoros atžvilgiu?

³ Kas, išskyrus Jehovą Dievą, galėtų patobulinti tobulą Įstatymą? Mozės įstatymo sandora buvo tobula (Psalmių 18:8). Vis dėlto Jehova pažadėjo: „Štai ateis dienų, ... ir aš padarysiu su Israėlio namais ir su Judo namais naują sandorą, ne tokią sandorą, kokią esu padaręs su jų tėvais.“ Dešimt įsakymų — Mozės įstatymo branduolys — buvo parašyti ant akmeninių plokščių. Bet apie naująją sandorą Jehova pasakė: „Aš duosiu savo įstatymą į jų vidurius ir įrašysiu jį į jų širdį“ (Jeremijo 31:31-34).

4. a) Su kuriuo Izraeliu sudaroma naujoji sandora? b) Kas dar, be dvasinių izraelitų, pavaldūs Kristaus įstatymui?

⁴ Kas galėjo būti priimtas į tą naująją sandorą? Žinoma, ne žemiškieji „Izraelio namai“, kurie atmetė tos sandoros Tarpininką (Žydams 9:15). Ne, tas naujasis „Izraelis“ turėjo būti „Dievo Izraelis“, dvasinių izraelitų tauta (Galatams 6:16; Romiečiams 2:28, 29). Prie tos mažos dvasia pateptųjų krikščionių grupės vėliau turėjo prisidėti „milžiniška minia“ iš visų tautų, kuri irgi nori garbinti Jehovą (Apreiškimas 7:9, 10; Zacharijo 8:23). Nors nebūdami naujosios sandoros dalyviai, tos milžiniškos minios nariai taip pat pavaldūs įstatymui. (Palygink Kunigų 24:22, ŠvR; Skaičių 15:15.) Kaip „viena kaimenė“, turinti „vieną ganytoją“, visi bus ‛surišti Kristaus įstatymu’, kaip rašė apaštalas Paulius (Jono 10:16; 1 Korintiečiams 9:21). Paulius pavadino tą naująją sandorą „geresne sandora“. Kodėl? Visų pirma todėl, kad ji remiasi išsipildžiusiais pažadais, o ne būsimųjų dalykų šešėliais (Žydams 8:6, NTP; 9:11-14).

5. Koks yra naujosios sandoros tikslas ir kodėl jis bus sėkmingas?

⁵ Koks tos sandoros tikslas? Išugdyti karalių ir kunigų tautą, per kurią būtų palaiminta visa žmonija (Išėjimo 19:6; 1 Petro 2:9; Apreiškimas 5:10). Mozės įstatymo sandora niekada neišugdė tos tautos Jehovos nusakyta prasme, nes visas Izraelis maištavo ir prarado jiems duotą galimybę. (Palygink Romiečiams 11:17-21.) Tačiau naujoji sandora bus neabejotinai sėkminga, nes susijusi su visiškai kitokiu įstatymu. Kokiais atžvilgiais kitokiu?

Laisvės įstatymas

6, 7. Kaip Kristaus įstatymas suteikė didesnę laisvę negu Mozės įstatymas?

⁶ Kristaus įstatymas buvo ne kartą susietas su laisve (Jono 8:31, 32). Apie jį kalbama kaip apie „laisvų žmonių įstatymą“ ir „tobuląjį laisvės įstatymą“ (Jokūbo 1:25; 2:12, NW). Žinoma, bet kokia žmonių laisvė yra santykinė. Vis dėlto tas įstatymas duoda daug didesnę laisvę negu jo pirmtakas, Mozės įstatymas. Kaip?

⁷ Pirmiausia, nė vienas gimdamas nebūna surištas Kristaus įstatymu. Tokie veiksniai kaip rasė ir gimimo vieta neturi reikšmės. Tikrieji krikščionys savo širdyje savanoriškai nusprendžia užsidėti paklusnumo tam įstatymui jungą. Taip darydami jie pamato, kad tai švelnus jungas, lengva našta (Mato 11:28-30). Jei prisimenate, Mozės įstatymas taip pat buvo skirtas mokyti žmogų, kad jis nuodėmingas ir kad jam išvaduoti būtinai reikalinga išperkamoji auka (Galatams 3:19). O Kristaus įstatymas moko, kad Mesijas jau atėjo, sumokėjo išpirką savo gyvybe ir atvėrė mums kelią būti išlaisvintiems nuo baisios nuodėmės ir mirties priespaudos! (Romiečiams 5:20, 21) Kad turėtume naudos, turime ‛tikėti’ ta auka (Jono 3:16).

8. Ką apima Kristaus įstatymas, bet kodėl norint gyventi pagal jį nereikia įsiminti šimtų teisinių įstatų?

⁸ ‛Tikėti’ — tai gyventi pagal Kristaus įstatymą. Tai reiškia paklusti visiems Kristaus įsakymams. Ar tai reiškia įsiminti šimtus įstatymų ir įstatų? Ne. Nors senosios sandoros tarpininkas Mozė užrašė Mozės įstatymą, naujosios sandoros Tarpininkas Jėzus niekada neužrašė nė vieno įstatymo. Bet jis gyveno tuo įstatymu. Savo tobulu gyvenimo keliu jis parodė mums visiems sektiną pavyzdį (1 Petro 2:21). Galbūt dėl to pirmųjų krikščionių garbinimas buvo vadinamas „Keliu“ (Apaštalų darbai 9:2; 19:9, 23; 22:4; 24:22). Jiems Kristaus įstatymas buvo įkūnytas Kristaus gyvenime. Sekti Jėzumi reiškė paklusti jo įstatymui. Jų didelė meilė Jėzui rodė, kad tas įstatymas, kaip pranašauta, buvo iš tikrųjų įrašytas jų širdyse (Jeremijo 31:33; 1 Petro 4:8). O tas, kuris paklūsta iš meilės, niekada nesijaus engiamas; tai kita priežastis, kodėl Kristaus įstatymą galima pavadinti „laisvų žmonių įstatymu“.

9. Kokia yra Kristaus įstatymo esmė ir kaip į tą įstatymą įtrauktas naujas įsakymas?

⁹ Meilė buvo svarbi Mozės įstatyme, o krikščionių įstatyme ji yra esminė. Todėl Kristaus įstatyme yra naujas įsakymas: krikščionys turi pasiaukojamai mylėti vienas kitą. Jie turi mylėti kaip ir Jėzus mylėjo; jis noriai atidavė savo gyvybę už savo draugus (Jono 13:34, 35; 15:13). Tad tinka sakyti, kad Kristaus įstatymas yra netgi kilnesnė teokratijos išraiška negu buvo Mozės įstatymas. Kaip šiame žurnale jau buvo anksčiau nurodyta, „teokratija yra Dievo valdymas; Dievas yra meilė; todėl teokratija yra meile pagrįstas valdymas“.

Jėzus ir fariziejai

10. Kaip Jėzaus mokymai prieštaravo fariziejų mokymams?

¹⁰ Tad vargu ar kelia nuostabą, kad Jėzus nesutarė su to meto žydų religiniais vadais. „Tobulasis laisvės įstatymas“ niekada neprasiskverbė į Rašto aiškintojų ir fariziejų protus. Jie bandė valdyti žmones žmonių išgalvotomis taisyklėmis. Jų mokymas pasidarė slegiantis, smerkiantis, neigiamas. Jėzaus mokymas, atvirkščiai, buvo labai ugdantis ir teigiamas! Jėzus buvo praktiškas ir atkreipė dėmesį į tikruosius žmonių poreikius bei rūpesčius. Jis mokė paprastai ir su tikra užuojauta, naudodamas palyginimus iš kasdieninio gyvenimo ir remdamasis Dievo Žodžiu kaip autoritetu. Taigi „minios stebėjosi jo mokslu“ (Mato 7:28). Taip, Jėzaus mokymas pasiekdavo jų širdis!

11. Kaip Jėzus parodė, kad Mozės įstatymas turėjo būti taikomas supratingai ir gailestingai?

¹¹ Užuot pridėjęs prie Mozės įstatymo daugiau taisyklių, Jėzus parodė, kaip žydai turėjo pritaikyti tą Įstatymą visą laiką — supratingai ir gailestingai. Prisimink, pavyzdžiui, atvejį, kai prie jo prisiartino moteris, serganti kraujoplūdžiu. Pagal Mozės įstatymą, visi, prie kurių ji prisiliestų, pasidarytų nešvarūs, taigi jai tikrai nederėjo būti žmonių minioje! (Kunigų 15:25-27) Bet ji taip troško būti pagydyta, kad prasibrovė pro minią ir palietė Jėzaus viršutinį drabužį. Kraujavimas tuojau liovėsi. Ar jis priekaištavo jai už Įstatymo pažeidimą? Ne; kaip tik priešingai, jis suprato jos beviltišką padėtį ir parodė didžiausią Įstatymo priesaką — meilę. Jis užjaučiamai pasakė jai: „Dukterie, tavo tikėjimas yra padaręs tave sveiką; eik rami ir lik pasveikusi nuo savo sloginančios ligos“ (Morkaus 5:25-34, NTP).

Ar Kristaus įstatymas yra per daug nuolaidus?

12. a) Kodėl neturime manyti, kad Kristus yra per daug nuolaidus? b) Kas rodo, kad kuriant daugybę įstatymų, sukuriama ir daug būdų apeiti juos?

¹² Tad ar turime manyti, kad jei Kristaus įstatymas yra „laisvės“ įstatymas, jis yra per daug nuolaidus, o fariziejai su visomis savo žodinėmis tradicijomis bent neleido žmonėms peržengti griežtų elgesio ribų? Ne. Teisinės sistemos šiandien rodo, kad paprastai kuo yra daugiau įstatymų, tuo daugiau žmonės randa būdų jų išvengti.a Jėzaus dienomis fariziejų taisyklių gausumas skatino ieškoti būdų jas apeiti, paviršutiniškai atlikti darbus neparodant meilės ir ugdytis išviršinį teisumą, siekiant užmaskuoti vidinį sugedimą (Mato 23:23, 24).

13. Kodėl Kristaus įstatymas ugdo aukštesnes elgesio normas negu koks nors rašytinis įstatymų kodeksas?

¹³ Bet Kristaus įstatymas neugdo tokių pažiūrų. Iš tikrųjų paklusnumas įstatymui, kuris pagrįstas meile Jehovai ir kuriam paklūstama sekant Kristaus pasiaukojama meile kitiems, skatina laikytis daug aukštesnių elgesio normų, negu tai daryti skatina formalaus teisinio kodekso laikymasis. Meilė neieško būdų apeiti įstatymą; ji sulaiko mus nuo žalingų veiksmų, kurie įstatymo kodekse gali ir nebūti konkrečiai draudžiami. (Žiūrėk Mato 5:27, 28.) Taigi Kristaus įstatymas kaip tik paskatins mus daryti gera kitiems — parodyti dosnumą, svetingumą ir meilę taip, kaip joks formalus įstatymas negalėtų mus tam paskatinti (Apaštalų darbai 20:35; 2 Korintiečiams 9:7; Žydams 13:16).

14. Kokią įtaką gyvenimas pagal Kristaus įstatymą turėjo pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimui?

¹⁴ Tad kiek pirmųjų krikščionių susirinkimo nariai gyveno pagal Kristaus įstatymą, tiek jie džiaugėsi šilta, meilinga atmosfera, palyginti neturėjo griežtų, smerkiančių ir veidmainiškų pažiūrų, plačiai vyraujančių šiuolaikinėse sinagogose. Tų naujų susirinkimų nariai tikrai turėjo jaustis gyveną pagal „laisvų žmonių įstatymą“!

15. Kokios buvo kai kurios pirmos Šėtono pastangos sugadinti krikščionių susirinkimą?

¹⁵ Tačiau Šėtonas troško sugadinti krikščionių susirinkimą iš vidaus, taip kaip jis sugadino Izraelio tautą. Apaštalas Paulius perspėjo dėl į vilkus panašių žmonių, kurie kalbės „perkreiptus dalykus“ ir engs Dievo kaimenę (Apaštalų darbai 20:29, 30, NTP). Jam reikėjo kovoti su tais judėjais, kurie stengėsi santykinę Kristaus įstatymo laisvę pakeisti vergavimu Mozės įstatymui, kurį buvo įvykdęs Kristus (Mato 5:17; Apaštalų darbai 15:1; Romiečiams 10:4). Mirus paskutiniam apaštalui, tokiai atskalūnybei nebeliko kliūčių. Tad sugedimas plito (2 Tesalonikiečiams 2:6, 7).

Krikščionija užteršia Kristaus įstatymą

16, 17. a) Kaip pasireiškė krikščionijos sugedimas? b) Kaip Katalikų Bažnyčios įstatymai formavo iškreiptą požiūrį į seksą?

¹⁶ Krikščionijoje, kaip ir judaizme, sugedimas pasireiškė ne vienu atžvilgiu. Ji irgi tapo klaidingų doktrinų bei palaido elgesio auka. O jos pastangos apsaugoti savo kaimenę nuo išorinės įtakos dažnai sunaikindavo paskutinius teisingo garbinimo likučius. Griežti ir nebibliniai įstatymai plito.

¹⁷ Katalikų Bažnyčia buvo pagrindinė daugybės bažnytinių įstatymų kūrėja. Tuose įstatymuose buvo ypač iškreipta tai, kas susiję su seksu. Pagal knygą „Seksas ir katalikybė“ (anglų k.), bažnyčia perėmė graikų stoicizmo filosofiją, kuri visus malonumus laikė įtartinais. Bažnyčia pradėjo mokyti, kad bet koks seksualinis malonumas, įskaitant normalius vedybinius ryšius, yra nuodėmingas. (Sugretink Patarlių 5:18, 19.) Buvo tvirtinama, kad seksas duotas tik giminei pratęsti ir niekam daugiau. Todėl bet kokios apsisaugojimo nuo nėštumo priemonės panaudojimą bažnyčios įstatymas pasmerkė kaip labai didelę nuodėmę, kartais reikalaujančią ilgalaikės bausmės. Be to, dvasininkams buvo uždrausta vesti; tai buvo įsakas, sudaręs sąlygas paplisti neteisėtam seksui, įskaitant vaikų tvirkinimą (1 Timotiejui 4:1-3).

18. Kokios buvo pasekmės to, kad bažnyčia prikūrė daugybę įstatymų?

¹⁸ Gausėjant bažnyčios įstatymų, iš jų buvo sudarytos knygos. Tos knygos pradėjo užtemdyti ir net išstumti Bibliją. (Palygink Mato 15:3, 9.) Kaip ir judaizmas, katalikybė nepasitikėjo pasaulietiškais raštais ir daugumą jų laikė pavojingais. Greit tas požiūris žymiai pranoko protingą Biblijos perspėjimą tuo atžvilgiu (Ekleziasto 12:12, ŠvR; Kolosiečiams 2:8). Ketvirtojo m. e. amžiaus bažnyčios rašytojas Jeronimas sušuko: „O Viešpatie, jeigu kada nors vėl aš įsigysiu ar skaitysiu pasaulietiškas knygas, aš būsiu atmetęs tave.“ Laikui bėgant bažnyčia ėmėsi cenzūruoti knygas — net tas, kurios buvo pasaulietiškos. Taip 17-ame amžiuje astronomas Galilėjus buvo pasmerktas už tai, kad parašė, jog žemė sukasi apie saulę. Atkaklus bažnyčios tvirtinimas, kad jos žodis lemiamas visais klausimais, net tais, kurie liečia astronomiją, galiausiai pakirto tikėjimą pačia Biblija.

19. Kaip vienuolynuose buvo skatinama griežta vienvaldystė?

¹⁹ Daug taisyklių bažnyčia nustatė ir vienuolynuose, kur vienuoliai atsiskirdavo nuo šio pasaulio, kad gyventų atsižadėję savęs. Dauguma katalikų vienuolynų laikėsi „Šv. Benedikto įstatymo“. Abatas (terminas kilęs iš aramėjiško žodžio, reiškiančio „tėvas“) turėjo absoliučią valdžią. (Palygink Mato 23:9.) Jeigu vienuolis iš savo tėvų gaudavo dovaną, abatas nuspręsdavo, ar ją turėtų gauti tas vienuolis, ar kuris nors kitas. Vienoje taisyklėje buvo ne tik smerkiamos blogos kalbos, bet ji draudė bet kokį plepėjimą ir sąmojus. „Joks mokinys neturi to kalbėti“, — buvo pasakyta joje.

20. Kas parodo, kad ir protestantizme buvo skatinama Raštu neparemta vienvaldystė?

²⁰ Protestantizmas, siekęs reformuoti nebiblinius katalikybės kraštutinumus, greit lygiai taip pat išmoko kurti aklo paklusnumo reikalaujančias taisykles, nepagrįstas Kristaus įstatymu. Pavyzdžiui, pagrindinis reformatorius Jonas Kalvinas buvo pavadintas „atnaujintos bažnyčios įstatymų leidėju“. Jis valdė protestantų bažnyčią Ženevoje daugybe griežtų taisyklių, kurių vykdymą kontroliavo „Vyresnieji“; jų „pareigos“, kaip pažymėjo Kalvinas, „yra prižiūrėti kiekvieno asmens gyvenimą“. (Sugretink 2 Korintiečiams 1:24.) Bažnyčia kontroliavo užeigos namus ir nurodydavo, kokios pokalbių temos leistinos. Už tokius nusižengimus kaip lengvabūdiškos dainos ar šokiai būdavo skiriamos griežtos bausmės.b

Pamoka iš krikščionijos klaidų

21. Koks buvo bendras poveikis to, kad krikščionija buvo linkusi ‛išeiti už ribų to, kas parašyta’?

²¹ Ar visos šios taisyklės ir įstatymai apsaugojo krikščioniją nuo sugedimo? Visiškai priešingai! Šiandien krikščionija suskilo į šimtus sektų, iš kurių vienos yra nepaprastai griežtos, o kitos — per daug nuolaidžios. Vienaip ar kitaip jos visos ‛išėjo už ribų to, kas parašyta’, ir leido žmogiškam mąstymui valdyti kaimenę bei kenkti Dievo įstatymui (1 Korintiečiams 4:6, NTP).

22. Kodėl krikščionijos neištikimybė nereiškė Kristaus įstatymo pabaigos?

²² Tačiau Kristaus įstatymo istorija nesibaigia tragiškai. Jehova Dievas niekada neleis menkiems žmonėms pašalinti Jo įstatymo. Krikščioniškas įstatymas šiandien puikiai veikia tarp tikrųjų krikščionių ir jiems yra didelė privilegija gyventi pagal jį. Bet ištyrinėję, ką judaizmas ir krikščionija padarė su Dievo įstatymu, mes galėtume tinkamai paklausti: ‛Kaip mums gyventi pagal Kristaus įstatymą ir kaip išvengti spąstų užteršti Dievo Žodį žmogišku samprotavimu ir taisyklėmis, kurios pakenktų pačiai Dievo įstatymo dvasiai? Kokį nuosaikų požiūrį turėtų šiandien mumyse įdiegti Kristaus įstatymas?’ Šie klausimai bus nagrinėjami kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kas yra svarbiausia Kristaus įstatyme?

◻ Kaip Jėzaus mokymo būdas skyrėsi nuo fariziejų mokymo būdo?

◻ Kaip Šėtonas panaudojo šaltą taisyklių nustatinėjimo dvasią krikščionijai sugadinti?

◻ Kokios yra kai kurios teigiamos pasekmės, kai gyvenama pagal Kristaus įstatymą?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Jėzus pritaikė Mozės įstatymą supratingai ir gailestingai