Būk budrus ir uolus!

„Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“ (MATO 25:13).

1. Ko laukė apaštalas Jonas?

PASKUTINIAIS savo žodžiais, užrašytais Biblijoje, Jėzus pažadėjo: „Aš veikiai ateinu!“ Jo apaštalas Jonas atsiliepė: „Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!“ Apaštalas neabejojo, kad Jėzus ateis. Jonas buvo vienas iš tų, kurie paklausė Jėzaus: „Kada tai įvyks? Ir koks tavo atėjimo [„dalyvavimo“, NW; graikiškai pa·ru·siʹa] ir pasaulio pabaigos ženklas?“ Taip, Jonas pasitikėdamas laukė būsimo Jėzaus dalyvavimo (Apreiškimas 22:20; Mato 24:3).

2. Kaip Bažnyčios atsižvelgia į Jėzaus dalyvavimą?

² Toks tikėjimas retas mūsų dienomis. Daugelis Bažnyčių oficialiai moko apie Jėzaus „atėjimą“, bet tik mažuma jų narių tikrai to laukia. Tai matyti ir iš jų elgesio. Knygoje The Parousia in the New Testament parašyta: „Parusijos viltis nedaug teturi įtakos Bažnyčios gyvenimui, sampratai bei veiklai... Pareigos jausmas, galintis neatidėliotinai skatinti Bažnyčią kviesti žmones atgailai, o jos misijas skelbti evangeliją, atbuko arba visai išblėso.“ Tačiau yra ir kitokių žmonių!

3. a) Ką tikrieji krikščionys mano apie pa·ru·siʹa? b) Ką dabar konkrečiai apsvarstysime?

³ Tikrieji Jėzaus mokiniai labai laukia dabartinės blogos sistemos pabaigos. Būdami ištikimi, mes turime laikytis teisingo požiūrio į viską, kas susiję su Jėzaus dalyvavimu, ir tai įrodyti savo darbais. Taip galėsime ‛ištverti iki galo ir išsigelbėti’ (Mato 24:13). Savo pranašystėse, užrašytose Mato 24 ir 25 skyriuose, Jėzus davė išmintingų patarimų ir juos galime taikyti savo ilgalaikei naudai. Tu, be abejo, žinai 25 skyriuje aprašytą palyginimą apie dešimtį mergaičių (protingų ir paikų) bei alegoriją apie talentus (Mato 25:1-30). Kuo mums naudingi tie palyginimai?

Būk budrus kaip anos penkios mergaitės!

4. Koks yra palyginimo apie mergaites turinys?

⁴ Galbūt norėtumei iš naujo perskaityti Mato 25:1-13 užrašytą palyginimą apie mergaites. Siužeto pagrindas — žydų vestuvės; jaunikis eina į nuotakos tėvo namus parsivesti jos pas save (ar pas savo tėvą). Tokioje palydoje gali būti muzikantų bei dainininkų; jų atvykimo laikas tiksliai nežinomas. Palyginime kalbama apie dešimtį mergaičių, nakty laukiančių jaunikio. Penkios paikosios nepasiėmė pakankamai alyvos žibintams ir turėjo eiti nusipirkti. Kitos penkios buvo išmintingos ir pasiėmė daugiau alyvos induose, todėl belaukdamos, reikalui esant, galėjo pripildyti savo žibintus. Tik šis penketas liko laukti ir buvo pasiruošęs atėjus jaunikiui. Todėl vien jos buvo pakviestos į šventę. Penkios paikos mergaitės sugrįžo per vėlai ir liko už durų.

5. Kokios Rašto eilutės mums padeda suprasti simbolinę palyginimo apie mergaites prasmę?

⁵ Daug ką šiame palyginime galima suprasti simboliškai. Pavyzdžiui, Rašte apie Jėzų kalbama kaip apie jaunikį (Jono 3:28-30). Jėzus palygino save su karaliaus sūnumi, kuriam keliamos vestuvės (Mato 22:1-14). Biblijoje Jėzus prilyginamas ir sutuoktiniui (Efeziečiams 5:23). Įdomu, kad nors kitose eilutėse pateptieji krikščionys vadinami Kristaus „sužadėtine“, šiame palyginime nuotaka nepaminėta (Jono 3:29; Apreiškimas 19:7; 21:2, 9). Vis dėlto jame kalbama apie dešimtį mergaičių, o pateptieji kitur vadinami mergele, sužadėta su Kristumi (2 Korintiečiams 11:2).a

6. Ką daryti paragino Jėzus palyginimo apie mergaites pabaigoje?

⁶ Iš šio palyginimo, be minėtų detalių bei pranašiškos prasmės, mes galime pasimokyti tikrai puikių principų. Pavyzdžiui, įsidėmėk, kokiais žodžiais Jėzus užbaigė tą pasakojimą: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.“ Palyginimas primena mums visiems, jog turime būti budrūs, pasirengę besiartinančiai šios blogos sistemos pabaigai. Ji tikrai artėja, nors mes nežinome tikslios datos. Tad atkreipk dėmesį, kokie buvo vienų ir kitų mergaičių požiūriai.

7. Kokia prasme penkios mergaitės palyginime pasirodė paikos?

⁷ Jėzus pasakė: „Penkios iš jų buvo paikos.“ Ar todėl, kad jos netikėjo jaunikį ateisiant? Gal jos vaikėsi malonumų? O gal jas apgavo? Nieko panašaus. Jėzus sakė, jog tas penketas „išėjo pasitikti jaunikio“. Jos žinojo jį pasirodysiant, norėjo pasitikti ir būti „vestuvėse“. Tačiau ar jos buvo pakankamai pasiruošusios? Mergaitės jo laukė trumpai, iki „vidurnakčio“, bet ne iki jaunikio atvykimo, kad ir kiek tai truktų, — daugiau ar mažiau negu jos iš pradžių tikėjosi.

8. Kaip penketas mergaičių palyginime įrodė esančios išmintingos?

⁸ Kitos penkios, Jėzaus pavadintos protingomis, irgi atėjo su šviečiančiais žibintais pasitikti jaunikio. Šitoms taip pat teko laukti, tačiau jos buvo „protingos“. Graikiškas žodis, išverstas „protingas“, reiškia „apdairus, supratingas, išmintingas“. Tos penkios pasirodė protingos, nes atsinešė induose aliejaus savo lempoms papildyti, jei prireiks. Jos taip troško būti pasirengusios pasitikti jaunikį, jog net nepaskolino savo aliejaus. Toks budrumas neapvylė, nes jaunikiui atėjus mergaitės laukė ir buvo visiškai pasiruošusios. Tos, kurios „buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos“.

9, 10. Kokia palyginimo apie mergaites esmė ir ko galime savęs paklausti?

⁹ Palyginimu Jėzus nemokė vestuvių etiketo ar kaip dalytis kuo nors su kitais. Jo mintis tokia: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.“ Paklausk savęs: ‛Ar aš budrus Jėzaus dalyvavimo metu?’ Mes tikime, kad Jėzus dabar valdo danguje, tačiau kiek esame sutelkę dėmesį į tokį tikrą dalyką, jog ‛Žmogaus Sūnus netrukus ateis dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove’? (Mato 24:30) „Vidurnaktį“ jaunikis buvo daug arčiau negu mergaitėms tik išėjus jo pasitikti. Taip ir Žmogaus Sūnus, ateisiąs sunaikinti dabartinės blogos sistemos, yra daug arčiau negu tuomet, kai mes pradėjome jo laukti (Romiečiams 13:11-14). Ar likome budrūs, tam laikui artinantis, o gal esame dar budresni?

¹⁰ Jei klausome įsakymo „budėti“, privalome būti budrūs be pertrūkio. Penketas mergaičių neapsirūpino aliejumi ir išėjo jo pirkti. Šiandieną kuris nors krikščionis irgi gali būti nepakankamai dėmesingas, todėl nevisiškai pasiruošęs netikėtam Jėzaus atėjimui. Taip atsitiko su kai kuriais pirmojo amžiaus krikščionimis. Kai kam taip gali būti ir šiandieną. Todėl paklauskime savęs: ‛Gal ir su manimi taip yra?’ (1 Tesalonikiečiams 5:6-8; Žydams 2:1; 3:12; 12:3; Apreiškimas 16:15)

Būk uolus pabaigai artėjant

11. Kokį kitą palyginimą pasakė Jėzus ir į ką jis panašus?

¹¹ Kitu palyginimu Jėzus paskatino savo sekėjus ne tik budėti. Po palyginimo apie protingas ir paikas mergaites jis papasakojo alegoriją apie talentus. (Skaityk Mato 25:14-30.) Ji daug kuo panaši į ankstesnį Jėzaus palyginimą apie minas, papasakotą todėl, kad daug kas „manė, jog netrukus turinti apsireikšti Dievo karalystė“ (Luko 19:11-27).

12. Koks yra palyginimo apie talentus turinys?

¹² Jėzaus palyginime apie talentus kalbama apie vieną žmogų; iškeliaudamas į svetimą šalį, jis pasikvietė tris vergus. Vienam davė penkis talentus, kitam du, o trečiajam tik vieną — „kiekvienam pagal jo gabumus“. Matyt, tai buvo sidabro talentas: tuometinė jo vertė prilygo darbininko 14 metų užmokesčiui — dideli pinigai! Sugrįžęs šeimininkas pareikalavo iš tarnų ataskaitos, ką jie nuveikė turėdami „nemaža laiko“ jam iškeliavus. Pirmieji du vergai pelnė dvigubai daugiau, negu buvo jiems patikėta. Žmogus pasakė „gerai“, pažadėjo kiekvienam didesnes pareigas ir tarė: „Eikš, į savo šeimininko džiaugsmą!“ Vergas, turėjęs vieną talentą, pasakė, jog šeimininkas pernelyg daug reikalaująs, ir neleido talento į apyvartą. Jis paslėpė pinigus net nepadėjęs jų į banką, kad gautų palūkanų. Šeimininkas pavadino jį ‛blogu ir tinginiu’, nes jis nedavė pelno savo šeimininkui. Galop iš jo atėmė talentą, o patį išmetė lauk, kur jis turėjo ‛verkti ir dantimis griežti’.

13. Kaip Jėzus įrodė esąs pavaizduotas šeimininkas palyginime?

¹³ Ir šio palyginimo detales galima suprasti simboliškai. Pavyzdžiui, Jėzus, it anas svetur iškeliaujantis žmogus, turėjo palikti savo mokinius, pakilti į dangų ir laukti ilgą laiką, kol gaus karaliaus valdžiąb (Psalmių 110:1-4; Apaštalų darbai 2:34-36; Romiečiams 8:34; Žydams 10:12, 13). Vis dėlto ir čia galime įžvelgti platesnę prasmę arba principą, kurį reikėtų mums visiems taikyti. Kokį?

14. Koks būtinas dalykas pabrėžiamas palyginime apie talentus?

¹⁴ Ar viliamės gyventi nemarūs danguje, ar džiaugtis amžinuoju gyvenimu žemės rojuje, iš Jėzaus palyginimo aišku, jog visomis savo jėgomis turime atsiduoti krikščioniškai veiklai. Šio palyginimo esmę galima pasakyti vienu žodžiu: uolumas. Turime apaštalų, triūsusių nuo 33 m. e. m. Sekminių, pavyzdį. Parašyta: „Dar daugeliu kitų žodžių [Petras] liudijo ir ragino juos, sakydamas: ‛Gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos!’“ (Apaštalų darbai 2:40-42, Brb red.) O kokie puikūs buvo jo pastangų vaisiai! Kiti žmonės, paskui apaštalus prisidėję prie krikščioniško skelbimo, taip pat buvo labai uolūs ir geroji naujiena ‛augo visame pasaulyje’ (Kolosiečiams 1:3-6, 23; 1 Korintiečiams 3:5-9).

15. Kaip konkrečiai mes turėtume taikyti pagrindinį palyginimo apie talentus principą?

¹⁵ Nepamiršk šio palyginimo konteksto: pranašystės apie Jėzaus dalyvavimą. Mums pakanka įrodymų, kad Jėzaus pa·ru·siʹa tęsiasi ir netrukus pasieks apogėjų. Prisimink Jėzaus nurodytą ryšį tarp „galo“ ir to darbo, kurį krikščionys turi nuveikti: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14). Turėdami tai omenyje, į kurį iš vergų esame panašūs? Paklausk savęs: ‛Ar yra pagrindas sakyti, kad aš panašus į vergą, užkasusį jam patikėtą dalyką ir galbūt besirūpinantį savo paties reikalais? O gal matyti, jog esu kaip anie — šaunus ir ištikimas? Ar aš esu visiškai pasiryžęs didinti Šeimininko pelną kiekviena proga?’

Budrūs ir uolūs jo dalyvavimo metu

16. Kokia dviejų aptartų palyginimų mintis skirta tau?

¹⁶ Taip, šiuose dviejuose palyginimuose, be simbolinės bei pranašiškos prasmės, yra aiškus paties Jėzaus padrąsinimas. Jo mintis tokia: būk budrus, būk uolus, ypač tuomet, kai Kristaus pa·ru·siʹa yra matoma. Tai kaip tik šis metas. Tad ar mes tikrai budrūs ir uolūs?

17, 18. Ką patarė mokinys Jokūbas kalbėdamas apie Jėzaus dalyvavimą?

¹⁷ Jėzaus pranašystės, pasakytos ant Alyvų kalno, jo įbrolis Jokūbas negirdėjo; jis vėliau ją sužinojo ir aiškiai suprato jos reikšmę. Jis rašė: „Būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Antai ūkininkas laukia brangaus žemės vaisiaus, kantriai jį globodamas, kol sulaukia ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus. Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti“ (Jokūbo 5:7, 8).

¹⁸ Patikinęs, kad tiems, kurie netinkamai naudoja savo turtą, Dievo nuosprendis bus nepalankus, Jokūbas skatino krikščionis neprarasti kantrybės laukiant Jehovos įsikišimo. Nekantrus krikščionis gali pasidaryti kerštingas tarsi pats būtų įpareigotas ištaisyti kitų padarytas skriaudas. Tačiau to neturėtų būti, nes tikrai ateis teismo metas. Tai patvirtinama Jokūbo panaudotu ūkininko pavyzdžiu.

19. Kokią kantrybę turėjo parodyti izraelitas ūkininkas?

¹⁹ Izraelitas ūkininkas po sėjos turėdavo laukti: iš pradžių lapelių, paskui augalo brandos, galiausiai pjūties (Luko 8:5-8; Jono 4:35). Tuos mėnesius būdavo ir nerimo laikotarpių. Ar užeis pirmieji lietūs ir ar bus jų užtektinai? O kur vėlyvesnieji lietūs? Gal vabzdžiai ar audra sunaikins augalus? (Palygink Joelio 1:4; 2:23-25.) Vis dėlto izraelitas ūkininkas apskritai pasitikėdavo Jehova ir jo nustatytų gamtos ciklų pastovumu (Pakartoto Įstatymo 11:14; Jeremijo 5:24). Iš tikrųjų ūkininko kantrybė prilygo patikimam lūkesčiui. Tikėjimu jis žinojo, jog tai, ko jis laukia, įvyks. Tikrai!

20. Kaip mes galime parodyti kantrumą laikydamiesi Jokūbo patarimo?

²⁰ Ūkininkas apytikriai žinojo pjūties laiką, o pirmojo amžiaus krikščionys negalėjo apskaičiuoti, kada prasidės Jėzaus dalyvavimas. Tačiau tai tikrai turėjo įvykti. Jokūbas rašė: „Viešpaties atėjimas [„dalyvavimas“, NW; graikiškai pa·ru·siʹa] arti.“ Kai Jokūbas rašė tai, dar nebuvo matomas didelio, globalinio masto Kristaus parusijos ženklas. O dabar jis akivaizdus! Tad koks turi būti mūsų požiūris šiuo metu? Ženklas tikrai matomas. Mes regime jį. Galime tvirtai sakyti: ‛Aš matau ženklo išsipildymą.’ Galime patikimai tarti: ‛Viešpats jau čia ir jo dalyvavimo apogėjus arti.’

21. Kam esame visiškai pasiryžę?

²¹ Tad mums ypač svarbu įsijausti į dviejų aptartų Jėzaus palyginimų svarbiausius pamokymus ir taikyti juos. Jis pasakė: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“ (Mato 25:13). Dabar yra pats laikas būti uoliems savo krikščioniškoje tarnyboje. Įrodykime kasdien, jog suprantame Jėzaus pasakytą principą. Būkime budrūs! Būkime uolūs!

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

◻ Kokį esminį pamokymą įsiminei iš palyginimo apie išmintingas ir paikas mergaites?

◻ Koks svarbus patarimas yra tau Jėzaus palyginime apie talentus?

◻ Kaip tau it izraelitui ūkininkui derėtų būti kantriam turint omenyje pa·ru·siʹa?

◻ Kodėl ypač jaudinantis ir sunkus yra dabartinis metas?

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Ko tave pamoko palyginimai apie mergaites ir talentus?