Žinok, kaip atsakyti

KAI kurie klausimai yra lyg ledkalniai. Kaip diduma ledkalnio slypi po vandeniu, taip klausimo esmė glūdi potekstėje. Užslėpta potekstė svarbesnė už patį klausimą.

Net jeigu pašnekovas nekantrauja išgirsti atsakymą, svarbu žinoti, ką atsakyti: reikia įžvelgti, kiek pasakyti ir kokiu požiūriu aiškinti (Jn 16:12). Kartais, kaip apaštalams nurodė Jėzus, asmuo klausia to, ko jam nereikia žinoti, kas jam iš tikrųjų neduos naudos (Apd 1:6, 7).

Biblijoje patariama: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti“ (Kol 4:6). Tad prieš atsakydami turime apsvarstyti ne tik tai, ką sakysime, bet ir kaip tai pasakysime.

Įžvelk klausėjo požiūrį

Sadukiejai mėgino sugluminti Jėzų klausimu apie septynis vyrus turėjusios moters prikėlimą. Tačiau Jėzus žinojo, kad jie netikėjo prikėlimu. Tad atsakydamas jis atskleidė klaidingą jų požiūrį, paskatinusį tą klausimą užduoti. Išmintingai samprotaudamas ir remdamasis žinoma Rašto vieta, Jėzus pateikė sadukiejams aiškų įrodymą (į ką jie anksčiau nebuvo atkreipę dėmesio), kad Dievas iš tikrųjų prikels mirusiuosius. Jo atsakymas taip nustebino priešininkus, kad jie nebedrįso daugiau jo klausinėti (Lk 20:27-40).

Norėdamas suvokti, kaip atsakyti, turi panašiai įžvelgti klausėjų požiūrį bei interesus. Pavyzdžiui, bendraklasis ar bendradarbis gali tavęs paklausti, kodėl nešventi Kalėdų. Kodėl jis klausia? Ar jam tikrai rūpi žinoti priežastį, o gal tiesiog įdomu, ar tau leidžiama pramogauti? Kad išsiaiškintum, galbūt vertėtų to paklausti. Paskui atitinkamai atsakyk. Taip pat pasinaudok proga parodyti, kaip Biblijos principų laikymasis apsaugo mus nuo nusivylimo ir sunkumų — dažnų tos šventės pasekmių.

Sakykim, esi pakviestas kalbėti apie Jehovos liudytojus grupei studentų. Po kalbos jie užduoda klausimus. Jeigu tie klausimai nuoširdūs ir atviri, geriausia atsakyti paprastai ir tiesiai. Bet jei jauti išankstinį nusistatymą, bus naudingiau prieš atsakant trumpai pakomentuoti, kas daro įtaką visuomenės požiūriui į tai ir kodėl Jehovos liudytojai apsisprendę remtis Biblija. Dažnai geriau manyti, kad klausimas rimtas, o ne provokuojantis — net jei ir jaučiamas užgaulus tonas. Tuomet atsakydamas padėsi klausytojams praplėsti savo akiratį, pateiksi tikslią informaciją bei paaiškinsi mūsų įsitikinimų biblinį pagrindą.

Kaip reaguosi, jei darbdavys neišleidžia iš darbo nuvykti į kongresą? Pirmiausia viską apsvarstyk jo požiūriu. Gal galėtum pasisiūlyti atidirbti kitu laiku? O gal padėtų paaiškinimas, kad pamokymai, duodami mūsų kongresuose, skatina mus dirbti sąžiningai bei patikimai? Matydamas, kiek tau svarbūs jo interesai, gal jis palankiai atsižvelgs į tai, kas svarbu tavo gyvenime? Bet jeigu jis verstų tave apgaudinėti kitus? Griežtai atsisakydamas ir remdamasis Raštu, parodytum tvirtą poziciją. Tačiau ar ne geriau būtų pirma pasamprotauti su darbdaviu, jog asmuo, sutinkantis meluoti ar vogti jo naudai, gali meluoti ir jam, vogti ir iš jo paties?

Na, o jeigu esi moksleivis ir nenori dalyvauti tam tikroje mokyklos veikloje, kurią smerkia Raštas? Atsimink, kad mokytojas gali nesutikti su tavo pažiūromis, be to, jis atsako už tvarką klasėje. Tavo užduotis yra 1) gerbti jo interesus, 2) pagarbiai paaiškinti savo nusistatymą ir 3) tvirtai laikytis to, kas patinka Jehovai. Kad pasisektų, gali neužtekti vien paprastai, tiesiai pasakyti, ką tiki (Pat 15:28). Jei esi jaunas, tavo tėtis ar mama tikriausiai padės pasiruošti, ką kalbėti.

Kartais gali tekti paneigti kaltinimus, metamus tau valdžios atstovų. Policijos pareigūnas, valdininkas ar teisėjas gali reikalauti paaiškinti apie klusnumą tam tikram įstatymui, tavo krikščionišką neutralumą ar požiūrį į dalyvavimą patriotinėse ceremonijose. Kaip turėtum atsakyti? „Romiai ir pagarbiai“ — toks Biblijos patarimas (1 Pt 3:15, Brb). Taip pat pamąstyk, kodėl šie klausimai svarbūs, ir pagarbiai pripažink tą svarbą. O paskui? Apaštalas Paulius rėmėsi romėnų įstatymo garantijomis; tu irgi galėtum nurodyti teisines garantijas, tinkančias tavo atveju (Apd 22:25-29). Gal faktai, ko laikėsi pirmieji krikščionys ir ko laikosi Jehovos liudytojai visame pasaulyje, pakeistų pareigūno požiūrį. O galbūt galėtum paaiškinti, kaip Dievo valdžios pripažinimas skatina žmones labiau paklusti tinkamiems žmonių įstatymams (Rom 13:1-14). Tokiomis aplinkybėmis Raštu pagrįsti argumentai gali būti palankiai priimti.

Klausėjo požiūris į Raštą

Mąstant, kaip atsakyti klausėjui, tau dar reikėtų turėti omenyje jo požiūrį į Šventąjį Raštą. Atsakydamas į sadukiejų klausimą apie prikėlimą, Jėzus į tai atsižvelgė. Žinodamas juos pripažįstant tik Mozės raštus, Jėzus rėmėsi vienu pranešimu iš Penkiaknygės. Savo pastabas jis pradėjo: „O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė“ (Lk 20:37). Tau irgi būtų naudinga cituoti tas Biblijos dalis, kurias tavo klausytojas priima ir žino.

O jeigu tavo pašnekovas nelaiko Biblijos autoritetu? Atkreipk dėmesį į apaštalo Pauliaus kalbą Areopage, kaip užrašyta Apaštalų darbų 17:22-31. Jis skelbė Rašto tiesas tiesiogiai necituodamas iš Biblijos. Prireikus tu irgi gali daryti tą patį. Kai kuriose vietovėse geriau iš pradžių keletą kartų pasikalbėti su asmeniu nė neužsimenant apie šią knygą. Pristatant ją, — užuot iš karto pareiškus, kad Biblija — Dievo Žodis, — būtų išmintinga nurodyti keletą priežasčių, kodėl ji verta dėmesio. Tavo tikslas turėtų būti paliudyti apie Dievo tikslus ir vėliau leisti klausytojui pačiam įsitikinti, kas sakoma Biblijoje. Biblijos žodžiai labiau įtikina nei geriausi mūsų argumentai (Hbr 4:12).

„Visuomet tebūna maloni“

Jehova pats yra maloningas, todėl ir jo tarnai turi žiūrėti, kad jų kalba būtų „maloni ir druska pasūdyta“ (Kol 4:6; Iš 34:6). Tai reiškia kalbėti mandagiai, net jei atrodo neverta. Mūsų kalba turėtų būti švelni, ne šiurkšti ar netaktiška.

Daug žmonių patiria didžiulį spaudimą ir kasdien yra įžeidinėjami. Tokie žmonės, apsilankius pas juos, galbūt kalba šiurkščiai. Kaip turėtume atsiliepti? Biblijoje sakoma: „Švelnus atsakymas nuramina pyktį.“ Toks atsakymas gali sušvelninti ir asmenį, turintį priešingą požiūrį (Pat 15:1; 25:15). Žmones, kasdien girdinčius storžievišką kalbą, švelni elgsena bei malonus balsas gali taip patraukti, kad jie išklausys mūsų skelbiamą gerąją naujieną.

Nėra reikalo ginčytis su tais, kurie negerbia tiesos. Mes trokštame samprotauti iš Rašto su žmonėmis, kurie tam nusiteikę. Kad ir kokia būtų situacija, žinome turį atsakyti maloniai, būdami tikri, jog brangūs Dievo pažadai patikimi (1 Tes 1:5).

Asmeniški sprendimai ir sąžinės dalykai

Kai Biblijos studijuotojas ar bendratikis klausia, kaip jam elgtis konkrečiu atveju, ką turėtum atsakyti? Tu galbūt žinai, kaip pats pasielgtumei. Bet kiekvienas asmuo už savo sprendimus yra atsakingas pats (Gal 6:5). Apaštalas Paulius paaiškino raginęs žmones, kuriems skelbė, ‛paklusti dėl tikėjimo’ (Rom 16:26, NW). Tai puikus sektinas pavyzdys. Asmuo, kuris daro tokius sprendimus, kad įtiktų Biblijos mokytojui ar kam nors kitam, tarnauja žmonėms, o ne gyvena tikėjimu (Gal 1:10). Taigi paprastas, tiesus atsakymas, ko gero, nebūtų naudingiausias klausiančiajam.

Tad kaip turėtum atsakyti laikydamasis Biblijos gairių? Galėtum atkreipti pašnekovo dėmesį į atitinkamus Biblijoje užrašytus principus bei pavyzdžius. Kartais derėtų klausytojui parodyti, kaip jam pačiam jų ieškoti. Galėtum net aptarti tuos principus ir pavyzdžių vertę netaikydamas jų jo situacijai. Paklausk asmens, ar tie principai kaip nors padėtų jam padaryti išmintingą sprendimą. Paskatink jį remiantis šiais principais ir pavyzdžiais apsvarstyti, koks sprendimas patiktų Jehovai. Taip padėsi jam ‛lavinti savo pojūčius, kad sugebėtų atskirti gera nuo blogo’ (Hbr 5:14, Brb).

Komentavimas susirinkimo sueigose

Krikščionių susirinkimo sueigose dažnai turime progą viešai išreikšti savo tikėjimą. Vienas būdas tai daryti yra komentuoti — atsakyti į klausimus. Kaip turėtume komentuoti? Trokšdami šlovinti Jehovą, teikti jam gyrių. Būtent tai Dovydas darė „sueigose“ (Ps 26:12). Savo komentarais, anot apaštalo Pauliaus, turėtume paskatinti bendratikius „mylėti ir daryti gerus darbus“ (Hbr 10:23-25). Mums tai pavyks, jeigu sueigoms ruošimės iš anksto.

Komentuodamas kalbėk paprastai, aiškiai ir trumpai. Nesistenk aprėpti visos pastraipos; užtenka vieno punkto. Jeigu atsakai į klausimą iš dalies, kiti galės prisidėti. Ypač naudinga pabrėžti nurodytas Rašto citatas. Stenkis atkreipti dėmesį į tą citatos dalį, kuri paaiškina svarstomą mintį. Užuot skaitęs tiesiai iš pastraipos, mokykis komentuoti savais žodžiais. Jeigu komentaras ir neišeina visiškai sklandus, nesijaudink. Taip kartais atsitinka kiekvienam.

Taigi norint mokėti atsakyti, neužtenka žinoti patį atsakymą. Reikia įžvalgumo. Tačiau kaip džiugu, kai tavo atsakymas plaukia iš širdies ir paliečia kitų širdis! (Pat 15:23)