Nuoširdų Jehovos rūpinimąsi atspindi krikščionių bendruomenė. Jos Galva, Jėzus Kristus, vyresniesiems, arba prižiūrėtojams, nurodo rūpintis kaimene (Jono 21:15-17). Graikų kalbos žodis, verčiamas „prižiūrėtojas“, — giminingas veiksmažodžiui, reiškiančiam „rūpestingai saugoti“. Pabrėždamas, kaip tai daryti, Petras vyresniuosius moko: „Ganykite pas jus esančią Dievo kaimenę, prižiūrėdami ją ne iš prievartos, bet noriai, ne dėl nešvaraus pelno, bet uoliai, ne kaip viešpataujantys jums patikėtiems, bet būdami pavyzdžiu kaimenei“ (1 Petro 5:2, 3, Brb).

Vis dėlto Petras perspėja apie vieną pavojų — vyresnieji gali pradėti „viešpatauti“ bendruomenei. Vienas iš tokio viešpatavimo požymių — jų nustatytos nebūtinos taisyklės. Dėl perdėto uolumo koks nors vyresnysis saugodamas kaimenę kartais gali mestis į kraštutinumus. Štai Rytuose vienos bendruomenės vadovaujantys broliai nustatė taisykles, kaip Karalystės salėje sveikintis, pavyzdžiui, kas pirmas turi prabilti. Jie tikėjosi, kad tokia tvarka padės išlaikyti santarvę. Nors nėra abejonių, kad tą sprendimą vyresnieji priėmė norėdami gero, ar jie išties kitais rūpinosi taip kaip Jehova? Įsidėmėtina, koks buvo apaštalo Pauliaus požiūris: „Mes juk nesame jūsų tikėjimo viešpačiai, bet tik jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjime jūs stovite tvirtai“ (2 Korintiečiams 1:24). Jehova savo tauta pasitiki.