Kreipkite dėmesį į pranašų žodį

¹ „Mes turime juo labiau patikimą pranašų žodį“ (2 Pt 1:19, NTP). Kodėl Petras tai pasakė? Pranašystės apie Karalystę Hebrajų Raštuose ir nusakytos paties Jėzaus Kristaus, buvo patvirtintos arba padarytos ‛juo labiau patikimomis’ tuo, ką Petras ir kiti du mokiniai matė ir girdėjo atsimainymo scenoje maždaug prieš 32 metus. Šis dramatiškas regėjimas dar kartą įtikino juos, kad Jėzus Kristus tikrai ateis su Karalystės galia spindinčioje šlovėje ir visiškai remiamas savo Tėvo. Krikščionys pirmajame šimtmetyje ‛gerai darė, kreipdami dėmesį į tą pranašų žodį, lyg į žiburį’, nes kitaip jų širdys būtų buvusios tamsoje. Laikydamiesi šviečiančio pranašų žodžio jie galėjo išlikti budrūs ir būti apšviesti auštant naujai dienai, kai „aušros žvaigždė“, Kristus, užtekės Karalystės šlovėje (2 Pt 1:16-19, NTP; Mt 17:1-9).

² Mes nebuvome stebėtojai šlovingo atsimainymo scenos, kurią matė Petras. Tačiau šios kartos krikščionys, kurie atkreipė dėmesį į pranašų žodį, turi didelę privilegiją pamatyti ne Kristaus Karalystės valdymo išankstinį pademonstravimą, bet nepaneigiamą įrodymą, jog šlovingasis Karalius valdo iš tikrųjų! Kiekvienais metais nuo 1914-ųjų pranašų žodis darosi vis patikimesnis, kai mes esame įspūdingo Jėzaus „ženklo“ įvairių dalių išsipildymo, tai yra Jėzaus karališko „dalyvavimo“, liudininkai. Svarbi šio ženklo dalis yra ta, kad skelbimas apie jo vyriausybę, arba Karalystę, turi būti atliekamas visose tautose, prieš Karaliui pašalinant šią daiktų sistemą. Vadovaujant Kristui, Karalystės skelbimo darbas dabar atliekamas 231-oje šalyje niekada anksčiau neįsivaizduotu mastu (Mt 24:3-14). Be to, artinantis „didžio sielvarto“ laikui, karūnuotasis Karalius renka „milžinišką minią“, kuri taip pat atpažįsta jo dalyvavimą (Apr 7:9, 10, 14).

³ Kadangi „aušros žvaigždė“ užtekėjo, tai yra Kristus atėjo su Karalystės galia, ar vis dar būtina atkreipti dėmesį į pranašų žodį? Taip! Pašlovintas Jėzus Kristus davė apaštalui Jonui daug regėjimų, kurie sudaro Apreiškimo knygą. Kadangi jie buvo kaip padrąsinimas bei pamokymas pirmiesiems krikščionims, jie ypač vertingi tiems, kurie gyvena „Viešpaties dieną“, būtent mes dabar ir esame joje (Apr 1:10).

⁴ „Palaiminti pranašystės žodžių skaitytojas ir klausytojai, ir tie, kurie laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti“ (Apr 1:3). Kad būtume laimingi, mes turime suvokti prasmę, taip, iš tikrųjų suprasti šiuos pranašiškus regėjimus. Ko tai reikalauja? Būtinas pakartojimas, kad mūsų širdys aiškiai suprastų Apreiškimo pranešimo svarbą. Apaštalas Petras, pirmojo šimtmečio vadovaujančiosios korporacijos narys, pripažino, kaip vertinga pakartoti pagrindines tiesas, „žadinti“ savo brolius dvasiškai (2 Pt 1:12, 13). Šių laikų „ištikimas bei protingas tarnas“ taip pat padeda mums ugdyti dėkingumą pakartotinai atkreipdamas mūsų dėmesį į pranašų žodį (Mt 24:45-47).

⁵ Kaip atkreipti dėmesį: Kokio dėmesio nusipelno pranašiškas žodis Apreiškime? Apaštalas Paulius mums primena, kad Dievas nekalbėjo krikščionims per angelus ar pranašus, kaip kad ikikrikščioniškiesiems tarnams. Ne, Jehova bendravo su mumis per savo mylimiausiąjį Sūnų, kurį jis paskyrė „visatos paveldėtoju“ (Žyd 1:1, 2). „Todėl mes turime juo labiau kreipti dėmesį į tai, kas girdėta, kad kartais nebūtume šalin nunešti“ (Žyd 2:1, NTP). Taip, mes turime kreipti dėmesį į Dievo Žodį ir ypač į pranašišką žodį, kuris ateina per Jėzų Kristų. Kaip mes galime atkreipti ypatingą dėmesį į pranašišką žodį?

⁶ Pirmiausia labai svarbu kas savaitę dalyvauti Susirinkimo knygos studijose. Kai kurie galbūt gana nerūpestingai žiūri į knygos studijų lankymą, manydami, kad net jeigu jie ir praleidžia sueigą, jie jau yra susipažinę su medžiaga. Tačiau einant metams ši informacija tampa vis svarbesnė ir savalaikiškesnė. Visi mes turime būti paruošti šių dienų įvykiams, kuriems greitai plėtojantis išsipildo Apreiškimo pranašystės. Tuomet mes galime būti pasiruošę veikti pagal Jehovos valią. Jeigu tai įmanoma, savo asmenišku tikslu padaryk nepraleisti įprastų knygos studijų, kai vyksta toks svarbus knygos Gyventi amžinai apsvarstymas.

⁷ Antra, gerai pasiruošk savo užduočiai. Peržiūrėk paminėtas Rašto vietas ir apsvarstyk, kaip jos gali paaiškinti studijuojamą medžiagą. Taip tu gausi daugiau negu tik paprastus atsakymus į klausimus. Stenkis įgyti ne tik žinojimą, bet taip pat išminties ir supratimo (Pat 4:7). Trečia, aktyviai dalyvauk komentuodamas ir skaitydamas Rašto tekstus. Siek tikslo atsakyti bent vieną, o gal ir keletą kartų per kiekvieną studiją. Jeigu taip darysi, tai padės tau sutelkti mintis į pamoką.

⁸ Kreipti didesnį dėmesį į pranašų žodį reiškia daugiau negu tik pasiruošti, lankytis ir dalyvauti. Tai taip pat reiškia, kad net po studijų mes ir toliau ‛rūpinamės šitais dalykais ir atsidedame jiems’ (1 Tim 4:15). Jeigu pranašų žodis yra tarsi žiburys, šviečiantis mūsų širdyse, mes turime leisti jam giliai paveikti mūsų vidinę asmenybę — mintis, troškimus, jausmus, motyvus ir tikslus (2 Pt 1:19). Todėl mes turime užduoti sau tokius klausimus: ką ši informacija reiškia man asmeniškai? Ko aš išmokau apie Jehovą ir jo Sūnų, Jėzų Kristų? Kokie principai yra šioje medžiagoje? Ar aš supratau studijų prasmę savo širdimi? Kaip aš galiu pritaikyti šias tiesas savo gyvenime? Savo šeimoje? Savo susirinkime? Praktiškai pritaikydami tai, ko mokomės, mes galime pasakyti kaip psalmininkas: „Tavo žodis yra žiburys mano kojoms ir šviesa mano takui“ (Ps 118:105; Job 29:3, 4).

⁹ Nenustok budėti kritiškais laikais: 33 m. e. m. Jėzus įspėjo savo mokinius apie Jeruzalei gresiantį sunaikinimą ir padėtį, kuri turėjo būti signalas, kad laikas jiems bėgti į saugią vietą (Lk 19:41-44; 21:7-21). Po to praėjo daugiau kaip 30 metų. Kai kuriems žydų krikščionims galėjo atrodyti, kad artimoje ateityje nedaug kas pasikeis. Koks savalaikis buvo mylimo apaštalo Petro paraginimas antrajame jo laiške, parašytame maždaug 64 m. e. m., ‛kreipti dėmesį į pranašų žodį’! (2 Pt 1:19, NTP). Netrukus po to, 66 m. e. m., Jeruzalę apsupo romėnų armija. Kai romėnai dėl neaiškių priežasčių netikėtai atsitraukė, žydų krikščionys, kurie budėjo, laikėsi Jėzaus nurodymų ir bėgo. Po to, 70 m. e. m., romėnų pulkai sugrįžo ir visiškai sunaikino Jeruzalę. Kokie laimingi turėjo būti tie krikščionys, kad jie kreipė dėmesį į pranašišką Jėzaus žodį!

¹⁰ Dėl ko mes, šių dienų krikščionys, budime? Apreiškimo regėjimuose Jėzus perspėjo krikščionis, gyvenančius dabar, Viešpaties dieną, apie daugelį įvykių, kurie turės netrukus įvykti. Per praėjusius 80 metų daugelis tų įvykių jau įvyko — tai Karalystės gimimas, karas danguje ir Šėtono bei jo demonų pralaimėjimas, apribojant jų veiklą žemės aplinka, Didžiosios Babelės kritimas ir skaisčiai raudono laukinio žvėries, aštuntosios pasaulinės galybės, iškilimas. Šių pranašiško Apreiškimo žodžių aspektų išsipildymas juo labiau įtikina, kad greitai mes pamatysime dar likusius dramatiškus įvykius: paskutinių narių iš 144000 užantspaudavimą, didžiosios minios surinkimo užbaigimą, Didžiosios Babelės sunaikinimą, Armagedono karą, Šėtono įmetimą į bedugnę ir tūkstantmetį Kristaus valdymą. Kaip svarbu, kad mes atkreiptume dėmesį į Jėzaus perspėjimą: „Štai aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir žmonės nepamatytų jo gėdos!“ (Apr 16:15).

¹¹ Ar mes nenustojame budėti? Kiek rimtai mes atsižvelgiame į pranašų žodį? Ar mes paskyrėme gyvenimą Jehovai prieš 5 metus, ar prieš 50 metų, Pauliaus žodžiai, pasakyti Romos krikščionims, tinka ir mums: „Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino.“ Po to Paulius ragina krikščionis ‛nusimesti tamsos darbus’ ir ‛elgtis padoriai’ (Rom 13:11-13). Mes gyvename pasaulyje, kuris moraliai skendi visiškoje tamsoje. Kas dar prieš 30 ar 40 metų keldavo pasipiktinimą, šio XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje daugeliui pasauliečių yra normalu. Saugokitės, broliai, niekada nesileisti įtraukiami į pasaulio tamsą ir pasidaryti morališkai apsnūdę. Jeigu tu pasidarai atlaidus arba pakantus šio pasaulio degradavusiam mąstymui ir jo gyvenimo būdui, tu nebeatkreipsi dėmesio į didžiuosius ginčo klausimus, kurie šiandien yra prieš mus ir kurie netrukus bus išspręsti visiems laikams, būtent, kad būtų apgintas Jehovos suverenitetas ir pašventintas jo vardas. Dėl dvasinio mieguistumo gali iškilti pavojus žmogaus išsigelbėjimui, kuris dabar taip arti.

¹² Ugdyk širdyje dėkingumą už pranašų žodį: Senovės hebrajų pranašai labai domėjosi savo dvasios įkvėptų pasisakymų apie Mesiją išsipildymu. Jie ‛ieškojo ir tyrinėjo’, kaip išsipildys Dievo tikslai (1 Pt 1:10, 11). Panašiai ir kai tu atkreipsi dėmesį į pranašų žodį Apreiškimo knygoje, didės tavo supratimas apie dvasinius dalykus. Tavo dvasinis troškimas stiprės, ir tu būsi paskatintas gilintis į „Dievo gelmes“ (1 Kor 2:10). Kai tu pripildysi širdį dėkingumo ir meilės už pranašų žodį, niekam nereikės raginti tavęs dalyvauti sueigose; tu būsi paskatintas reguliariai lankytis ir dalyvauti (Lk 6:45). Ir jeigu ‛žodis yra tavo širdyje’, tai tave skatins ‛išpažinti lūpomis dėl išganymo’ (Rom 10:8-10).

¹³ Kuo arčiau pabaigos laikas, tuo daugiau šaipūnų išjuoks mus dėl mūsų atkaklaus tikėjimo pranašiškais Dievo pareiškimais (2 Pt 3:3, 4). Tačiau mes ir toliau laikysimės pranašų žodžio. Dievo Žodžio žiburys parodo mums, kur mes esame laiko tėkmėje. Jis ryškiai nušviečia faktą, kad mes gyvename paskutinėmis šio tamsaus pasaulio dienomis. Aušros žvaigždė užtekėjo! Kristus valdo Karalystę! Priešaky mes jau matome auštant naują dieną. Tegu Dievo pažadėtas naujasis pasaulis išlieka mums toks realus, kaip Karalystė trims apaštalams, kurie turėjo privilegiją pamatyti jos išankstinį pademonstravimą stebuklingame Jėzaus atsimainymo regėjime!