Parodyti meilę stokojantiesiems

KRIKŠČIONIŲ pareiga ir privilegija yra rodyti meilę savo stokojantiems broliams bei seserims (1 Jono 3:17, 18). Apaštalas Paulius rašė: „Darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:10). Neseniai vienas brolis, tarnaujantis Jehovai jau beveik keturis dešimtmečius, patyrė, kas yra krikščionių brolijos meilė, kai susirgo, o vėliau ir mirė jo žmona. Jis rašo:

„Kadangi prižiūrėjau savo žmoną namuose jai sergant, maždaug du mėnesius nebegalėjau dirbti pasaulietiško darbo. Kaip man palengvėjo, kai draugai iš susirinkimo noriai atėjo mums į pagalbą! Mums dovanodavo nemažai pinigų — ‛papildomoms išlaidoms’, kaip būdavo rašoma prie jų pridėtuose atvirukuose; tad galėjome sumokėti mėnesinius paskolos mokesčius, už komunalinius patarnavimus ir padengti kitas išlaidas.

Likus dviem savaitėms iki žmonos mirties, mūsų rajono prižiūrėtojas aplankė mus ir padrąsino. Jis net pademonstravo skaidres, kurios turėjo būti parodytos susirinkimui tos savaitės pabaigoje. Mes galėjome telefonu klausytis sueigų, įskaitant rajono prižiūrėtojo vedamas lauko tarnybos sueigas. Per vieną tokią sueigą jis pasiūlė visai grupei, susirinkusiai eiti į lauko tarnybą, tarti mano žmonai: ‛Labas!’ Todėl nors ir būdama atskirai, ji niekada nesijautė vieniša.

Praėjus vos valandai po jos mirties beveik visi vyresnieji susirinko į mano namus. Tą dieną pas mane apsilankė daugiau kaip šimtas brolių bei seserų. Ant stalo ‛stebuklingai’ atsirado maisto visiems. Aš nesiimu vardinti visų man skirtų dovanų, nuraminimo bei užuojautos žodžių ir maldų. Kaip tai sustiprino mane! Galiausiai aš turėjau prašyti nebesirūpinti mano maitinimu ir namų valymu!

Kur kitur, jei ne Jehovos organizacijoje, mes galime susilaukti tokios nesavanaudiškos užuojautos, rūpinimosi ir meilės? Šiandieną daugumai žmonių pakaktų vienos rankos pirštų išvardyti savo tikrus draugus. Jehova mus laimina gausia dvasinių brolių bei seserų šeima!“ (Morkaus 10:29, 30)